Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. Č. ieškinį atsakovui L. Č., tretieji asmenys notarė Vaclava Pelakauskaitė, notarė Laima Aidukaitė, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarė V. Pelakauskaitė nurodė, kad paveldėjimo byla dėl S. K. palikimo yra užvesta pagal L. Č. pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo metu niekas nebuvo kreipęsis dėl šio palikimo. L. Č. kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kaip įstatyminis mirusios S. K. įpėdinis. Prieš tai F. Č. ją kvietėsi į savo namus, nes sirgo ir norėjo surašyti testamentą. Toks testamentas buvo surašytas, tačiau ji nesusiejo šio testamento ir S. K. palikimo paveldėjimo reikalų, kaip turinčių ką nors bendro. Notarė privalo trijų mėnesių bėgyje priimti visus pareiškimus apie palikimo priėmimą, nežiūrint kurios eilės įpėdinis kreipiasi dėl palikimo paveldėjimo. Po testamento surašymo F. Č. buvo pas šią notarę atėjęs paimti nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį pinigų, esančių S. K. indėliuose banke. Tada notarė suprato, kad ieškovas siekia paveldėti visą palikimą, tačiau tikslių aplinkybių notarė neprisimena, nors atsakovui buvo išaiškinta, jog atsiradus pirmesnės eilės įpėdinių, jis netektų teisės paveldėti. L. Č. turėjo dokumentų originalus, dokumentų nuorašai patvirtinti supaprastinta tvarka, nesuvedus į notarinį registrą. L. Č. pateikė ir F. Č. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą notarės L. Aidukaitės.

Tretysis asmuo notarė Ignalinos 1-ojo notarų biuro notarė Laima Aidukaitė nurodė, kad tvirtindama F. Č. išduotą L. Č. įgaliojimą ir atsisakymą nuo S. K. palikimo jokių imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. F. Č. buvo tvirtai išreiškęs savo valią palikimo nepriimti. Kai tvirtino 2005-12-19 F. Č. pareiškimą, tai tvirtino vienašalį sandorį, kurio pasėkoje prarandama teisė paveldėti. Kadangi F. Č. lietuviškai nesupranta, jam dokumentas buvo išverstas į rusų kalbą. Ieškovas F. Č. kreipėsi dėl įgaliojimo panaikinimo ir dėl pareiškimo panaikinimo. Tada notarė L. Aidukaitė padarė klaidą, F. Č. atvykus kitą dieną, techninė klaida buvo ištaisyta. Notarė buvo įsitikinusi, kad ieškovas suprato ir išreiškė savo tikrąją valią.

Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų K. K. ir P. prašė teismą jiems pagal įstatymą priklausantį palikimą įforminti L. Č. ( t.1 b.l. 148-150, t.3. b.l. 84-85 ).

Nagrinėjant ieškinį, teismas 2008-04-28 protokoline nutartimi F. Č. 2008-05-20 nustatė terminą pateikti patikslintą ieškinį (t.l, b.l.163), tačiau F. Č. patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2008-05-22 ir neprašė atnaujinti praleisto termino. Tačiau teismas protokoline nutartimi be motyvų nutarė, kad ieškinys pateiktas laiku (t.l, b.l. 197).

Teismo išvada, kad F. Č. tik 2008 m. birželio mėnesį sužinojo ir suprato 2005-11-03 teismo sprendimą ir jo įtaką F. Č. teisei paveldėti, prieštarauja F. Č. atstovės paaiškinimams, liudytojų V. G. ir V. Pelakauskaitės parodymams, ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. F. Č. dar 2008-07-30 prašyme nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jam tapo žinoma 2008-04-28 (b.l. 4). Jo atstovė teismui nurodė, kad 2008-04-28 vyko teismo posėdis, būtent nuo tada galėjo susipažinti su paveldėjimo byla ir nuo tada sužinojo aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą ir apie tai, kad F. Č. atsirado neigiamos pasekmės iš 2005-11-03 sprendimo. Atstovė advokatė J. Žukienė teismui nurodė, kad 2007-11-20 prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą Ignalinos rajono PK parengė ji, o prie prašymo pridedamą 2005-11-03 teismo sprendimą iš teismo gavo F. Č. advokatas, kuris vėliau atsisakė dirbti su pareiškėju (b.l. 40). Šios aplinkybės parodo, kad tiek atstovei, tiek F. Č. apie 2005-11-03 teismo sprendimą buvo žinoma dar iki 2007-11-20.

F. Č. Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarei 2006-04-13 pateiktas prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 S. K. piniginio indėlio bei tą pačią dieną išduotas Nuosavybės teisės liudijimas (b.l. 55,56), patvirtina, jog F. Č. 2006-04-13 buvo pas notarę ir jau tada žinojo apie 2005-11-03 teismo sprendimą, jo tikslą, ir apie tai, kad paveldėjimą priėmė L. Č., tačiau teismas šių įrodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

Ieškovas F. Č. 2009-03-03 bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis pas dukterėčią A. L. Ignalinoje gyveno dešimt mėnesių po žmonos mirties iki 2006-04-13 (t.2, b.l.31), o tai reiškia, kad namas buvo uždarytas, jame niekas negyveno, todėl ir turto niekas nepradėjo valdyti ir atitinkamai nepaveldėjo (t.l, b.l.28). Byloje pateiktos sąskaitos už vandenį ir elektrą, tačiau jos neįrodo, jog jas apmokėjo F. Č..

Nurodo, kad liudytojos A. L. ir kitų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes A. L. suinteresuota bylos baigtimi. A. L. 2009-03-04 teismui davė melagingus parodymus, nurodydama, kad ji nežinojusi apie tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t.2, b.l. 38), kai tuo tarpu ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja (t. l, b.l. 87-90).

Teismas nepagrįstai panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-832-617/2005, nes ginčo dėl giminystės ryšio byloje nebuvo, ir L. Č. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis galėtų kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o ne, kad įgytų teisę paveldėti.

K. K. ir P. K. buvo informuoti apie bylos nagrinėjimą teisme, notarine tvarka patvirtintu pareiškimu teismui pranešė, kad savo teisės paveldėti S. K. palikimą nerealizuoja, todėl nedalyvaus bylą nagrinėjant teisme. Šį notarinį pareiškimą teismui pateikė apeliantas. 2007-12-06 F. Č. atstovė advokatė Julija Žukienė taip pat siuntė K. K. ir P. K. pranešimą apie bylos nagrinėjimą teisme. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog buvo pažeistos suinteresuotų asmenų K. K. ir P. K. teisės, nes jiems nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą.

Nurodo, jog patikslintas ieškinys teismui buvo išsiųstas 2008-05-20, ir teisme gautas 2008-05-22, todėl teismo nustatytas terminas patikslintam ieškiniui pateikti praleistas nebuvo.

Aplinkybės, kad F. Č. apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2008-04-28, byloje nepaneigtos. Tai patvirtina raštiškas notarės V. Pelakauskaitės atsisakymas leisti susipažinti su paveldėjimo byla. Paveldėjimo bylą notarė teismui pateikė tik 2008-03-04, o F. Č. atstovė su paveldėjimo byla susipažino tik 2008-04-28, prieš teismo posėdį. Duomenų, kad F. Č. atstovė būtų anksčiau susipažinusi su paveldėjimo bylos medžiaga, nėra. Todėl, terminas paduoti prašymui, dėl proceso atnaujinimo nepraleistas, ir L. Č. prašymas taikyti LR CPK 386 str. l d. numatytą 3 mėnesių senaties terminą pagrįstai atmestas.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo pasisakyta dėl F. Č., kaip S. K. teisėto įpėdinio pažeistų teisių, t.y., kad L. Č. savo neteisėtais veiksmais pažeidė F. Č. teises paveldėti mirusiosios sutuoktinės palikimą. Dėl to teismas nutartyje, kuria atnaujino procesą, pasisakė ir šiuo klausimu, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad teismas padarė išankstinę išvadą byloje, kurioje sprendimas dar nepriimtas.

Aplinkybė, kad F. Č. kurį laiką gyveno pas savo dukterėčią A. L. nereiškia, kad jis po sutuoktinės mirties nepradėjo valdyti jos palikimo. Valdyti reiškia ne tik gyventi name, bet ir rūpintis turtu, sudarančiu palikimą. F. Č. rūpinosi turtu, mokėjo su juo susijusius mokesčius, prižiūrėjo jį, tvarkė, naudojosi namų apyvokos daiktais.

Pirmos eilės įpėdiniai, mirusiosios sūnūs K. K. ir P. K., buvo informuoti apie S. K. mirtį, tačiau jokių veiksmų per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tam, kad priimti motinos palikimą, neatliko. Todėl (duomenys neskelbtini) ieškovas tapo viso turto savininku ir nuosavybės teisė transformavosi į asmeninę ieškovo nuosavybės teisę.

L. Č. įgytų teisę paveldėti S. K. palikimą tik tuo atveju, jeigu palikimo nepriimtų pirmesnės eilės įpėdiniai. Šiuo atveju, L. Č. su tikslu užvaldyti palikimą, notarei pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, kad kitų įpėdinių, nėra. Tačiau kai L. Č. kreipėsi į palikimo vietos atsiradimo notarę, F. Č. jau buvo priėmęs palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir disponavo juo. Atsakovui teisė paveldėti atsirastų tik esant išpildytoms LR CK 5.11 str. 2 d. sąlygoms.

Ieškinio senatis negali būti pritaikyta, nes apie savo pažeidžiamą nuosavybės teisę į paveldėtą palikimą ieškovas sužinojo tik 2007 m. liepos mėnesį, kai nuvyko pas notarę L. Aidukaitę ir turėjo galimybę įsitikinti, kad kartu su įgaliojimu yra pasirašęs ir dėl palikimo atsisakymo.

Teismas pagrįstai panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-832-617/2005 ir bylą dalyje, dėl L. Č. reikalavimų dėl giminystės santykių juridinio fakto nustatymo S. K. palikimo paveldėjimo tikslu nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo F. Č. sutuoktinė S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko jos palikimas, kurį sudaro ½ dalis ieškovo ir jo sutuoktinės santuokoje įgytas turtas – ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini),) 1/2 namo (duomenys neskelbtini), esantys, (duomenys neskelbtini), kuris registruotas ieškovo F. Č. vardu, taip pat ½ namų apyvokos daiktų, ½ piniginio indėlio banke. Palikėja iš pirmos santuokos turi du sūnus K. K. ir P. K., kurie įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė. Mirusiosios sūnėnas L. Č., 5 eilės įpėdinis, 2005-09-20 pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji yra L. Č. motinos P. Č. sesuo. Pareiškime nurodė, kad motinos sesuo neturėjo šeimos, todėl L. Č. ketina priimti tetos palikimą. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005-11-03 sprendimu prašymą tenkino, ir paveldėjimo tikslu, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusi S. K. (duomenys neskelbtini) yra P. Č. (duomenys neskelbtini) sesuo. Atsakovas 2005-07-12 pareiškimu kreipėsi į Švenčionių rajono 2 notarų biuro notarę V. Pelakauskaitę, dėl palikimo priėmimo, po tetos S. K. mirties (1t., b.l.96). Ieškovas 2005-12-19 Ignalinos rajono 1 notaro biuro notarės L. Aidukaitės patvirtintu įgaliojimu įgaliojo atsakovą gauti nuosavybės teisės liudijimą ieškovui, kaip pergyvenusiam sutuoktinę S. K., į santuokos metu įgytą turtą, bei sutvarkyti su tuo susijusius dokumentus (1t., 114). 2005-12-19 pareiškimu Ignalinos rajono 1 notarų biure pareiškimu taip pat atsisakė sutuoktinės S. K. palikimo (1t., b.l.118). Ieškovas 2006-04-13 pareiškimu kreipėsi į Švenčionių rajono 2 notarų biuro notarę V. Pelakauskaitę, su prašymu išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą į ½ d. sutuoktinės piniginių indėlių AB banke „Hansabankas“ (1t., b.l.115,117). 2007-07-17 ieškovas kreipėsi į Ignalinos rajono 1 notarų biurą prašydamas panaikinti atsakovui išduotą įgaliojimą. 2007-07-18 Ignalinos rajono 1 notarų biurui pateikė prašymą neišduoti kitiems paveldėtojams paveldėjimo teisių liudijimo į S. K. turtą, nes ieškovas ketina kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jis po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (1t., b.l.122). 2007-07-08 notarė V. Pelakauskaitė patvirtino ieškovo F. Č. testamentą, kuriuo jis visą minėtą namą ir žemės sklypą paliko dukterėčiai A. L.. Ieškovas patikslintu ieškiniu (1t., b.l.165-170), paveldėjimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas F. Č. po sutuoktinės S. Č. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti priėmė mirusiosios palikimą – ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini),), ½ dalį namo, (duomenys neskelbtini), esančių, (duomenys neskelbtini), ½ dalį namų apyvokos daiktų, bei ½ banko indėlių. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2005-12-19 pareiškimą dėl atsisakymo nuo S. K. palikimo, bei nepripažinti L. Č. įpėdiniu, turinčiu teisę priimti S. K. palikimą. F. Č. 2008-07-30 pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civ. b. Nr. 2-832-617/2005, kurioje nustatytas paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintis faktas, kad mirusi S. K. (duomenys neskelbtini) yra P. Č. (duomenys neskelbtini) sesuo. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008-11-24 nutartimi atnaujino procesą civ. b. Nr. 2-832-617/2005, bei 2009-01-15 nutartimi sujungė civilines bylas pagal ieškovo ieškinį, bei atsakovo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (3t., b.l.84-85).

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo F. Č. ir jo sutuoktinės S. K. sūnėno atsakovo L. Č. iškilęs ginčas, dėl paveldėjimo teisės į mirusios S. K. turtą.

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniam pagal įstatymą arba (ir įpėdiniams pagal testamentą (LR CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad palikimas priimamas pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, ir paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento, (pradėjus faktiškai turtą valdyti, pasikreipus į teismą dėl apyrašo sudarymo, padavus pareiškimą notarui). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad įpėdinis teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), jis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

Taigi, palikimas laikomas priimtu, jeigu paveldėtojas pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas po sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties liko gyventi name, kuriame kartu gyveno santuokos metu, naudojosi visais buities reikmenimis, 2005-05-26 apmokėjo sąskaitą už elektrą (1t., b.l. 181). Šios aplinkybės parodo, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Aplinkybė, kad ieškovas po sutuoktinės mirties pablogėjus sveikatai išvyko kurį laiką gyventi pas dukterėčią į Ignaliną, nepaneigia fakto, jog ieškovas priėmė palikimą. Kadangi S. K. vaikai per įstatymo nustatą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nepriėmė jo pradėdami faktiškai jį valdyti, darytina išvada, jog S. K. visą turtą paveldėjo ieškovas, t.y., pergyvenęs ją sutuoktinis. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovui išduotas įgaliojimas, kuriuo jis įgaliojo atsakovą ieškovo vardu sutvarkyti visus su paveldėjimu susijusius dokumentus, taip pat testamentas, kuriuo jis visą turtą, t.y., ginčo sklypą, bei namą paliko dukterėčiai. Taip pat aplinkybė, jog ieškovas pagerėjus sveikatai toliau gyveno ne pas dukterėčią, o savo namuose.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sujungė bylas pagal ieškovo ieškinį, ir atsakovo pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose turėjo būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, tie patys suinteresuoti asmenys abiejų bylų baigtimi, asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, proceso šalių procesinė padėtis patikslinta (iš suinteresuotų asmenų, į trečiuosius asmenis), taigi taupant šalių bei teismo laiką bei finansinius išteklius, tikslinga šias bylas buvo nagrinėti ne skyrium, o sujungus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas skyrium, bylos būtų stabdomos, o nagrinėjant jas instancine tvarka, procesas būtų užsitęsęs. Taigi, vadovaujantis ekonomiško bei proceso koncentracijos principais, bylos pagrįstai buvo sujungtos ir išnagrinėtos kartu.

Apeliantas nurodo, kad teismas 2009-03-17 sprendimu atnaujinęs procesą ir panaikinęs Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-11-03 sprendimą civ. b. Nr. 2-832-617/2005 ir bylą atsakovo L. Č. reikalavimų dalyje nutraukęs, pasisakė dėl suinteresuotų asmenų K. K. ir P. K. teisių, tačiau jiems teismo šaukimai į 2009-03-03, 2009-03-04 teismo posėdžius nebuvo išsiųsti (t.2, b.l.26), o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 3 d. l p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atnaujinus procesą civ. b. Nr. 2-832-617/2005, atsakovo atstovas adv. J. Korsakas prašė įtraukti į bylą palikėjos vaikus K. K. ir P. K., o L. Č. nurodė, jog gali įteikti jiems teismo šaukimus. 2008-12-11 protokoline nutartimi teismas prašymą tenkino, įtraukė suinteresuotais asmenimis į bylą K. K. ir P. K., o taip pat leido L. Č. įteikti jiems teismo šaukimus (3t., b.l.82). 2009-01-12 teisme gautas K. K. ir P. K., pareiškimas, kuriuo jie nurodė, jog į teismą dėl paveldėjimo ir prižiūrėti motinos kapo atvykti negalintys, todėl prašė jiems priklausantį paveldėjimą įforminti L. Č..

Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad K. K. ir P. K., šaukimus turėjo įteikti atsakovas, jie žinojo apie vykstantį procesą bei išreiškė savo poziciją dėl paveldėjimo. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog nuspręsta dėl K. K. ir P. K. teisių ir pareigų jiems nežinant, ar nepranešus. Pažymėtina, jog teismas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, turėjo sprendime pasisakyti ir dėl jų teisių ir pareigų, nes jų teisės ir pareigos tiesiogiai buvo susijusios ir su ieškovo reikalavimais byloje.

Apeliantas nurodo, jog teismas 2008-04-28 protokoline nutartimi įpareigojo patikslinti ieškinį iki 2008-05-20 (t.l, b.l.163), tačiau patikslintas ieškinys pateiktas pavėluotai - 2008-05-22. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino, tačiau teismas protokoline nutartimi be motyvų nutarė, kad ieškinys pateiktas laiku (t.l, b.l. 197).

Pagal 2008 m. kalendorių 2008-05-01 diena buvo nedarbo diena, ieškovas yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, o ieškinys turėjo būti patikslintas byloje. Terminas praleistas tik viena diena, o atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovo amžių bei sveikatą, teismas pagrįstai nebuvo formalus, ir laikė, jog ieškinys pateiktas laiku.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes notarė V. Pelakauskaitė patvirtino, kad 2007-10-12 ieškovo atstovei J. Žukienei buvo leista susipažinti su paveldėjimo byla (3 t., b.l. 67,68). Be to F. Č. 2007-07-18 pateikė prašymą notarui neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo kitiems įpėdiniams (b.l. 59), kas patvirtina, jog F. Č. jau buvo žinoma, kad L. Č. pretenduoja į S. K. palikimą. Aplinkybė, kad palikimas jau yra priimtas, atstovei J. Žukienei buvo žinoma dar 2007 m. lapkričio mėn., kai ji gavo Testamentų registro 2007-11-10 išrašą iš Centrinės hipotekos įstaigos (civ.b. Nr. A2-28-665/2009, t.l, b.l. 17,18) ir 2007-10-12 susipažįstant su paveldėjimo byla pas notarę (t. l, b.l. 111).

LR CK 5.8 str. numato 1 metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo tesės ginčijimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2007-07-18 Ignalinos rajono 1 notarų biurui pateikė prašymą neišduoti kitiems paveldėtojams paveldėjimo teisių liudijimo į S. K. turtą, nes ieškovas ketina kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jis po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (1t., b.l.122). Ieškovas 2007-11-20 (1t., b.l.28), kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašyme nurodė, jog atsakovas L. Č., siekia neteisėtai užvaldyti jo sutuoktinės turtą. Taigi, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui apie jo teisių pažeidimą buvo žinoma jau 2007-07-18. Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2008-04-01 (1t., b.l.128-138), t.y., neparėjus 1 metų ieškinio senaties, todėl kolegija pripažįsta, jog 1 metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo. Tačiau teismo sprendimo dalis kuria teismas nusprendė nepripažinti atsakovo L. Č. įpėdiniu, turinčiu teisę paveldėti S. K. palikimą yra perteklinis. Panaikinus Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-832-617/2005, bei šią bylą nutraukus, ir nustačius, jog ieškovui F. Č. priėmus mirusios žmonos palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, atsakovui teisė paveldėti neatsirado, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nebebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovui neatsirado paveldėjimo teisė po S. K. mirties. Todėl kolegija šią pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį naikina kaip perteklinę.

Vadovaujantis LR CPK 93 str.,98 str. iš atsakovo ieškovui priteistinos 500 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nepripažinti atsakovo L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), įpėdiniu, turinčiu teisę paveldėti S. K. palikimą.

Priteisti ieškovui F. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Č., 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.