Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prievolės įvykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Nr.0008439 1600 Lt sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0009667 2816,50 Lt sumai, iš viso 4416,50 Lt už suteiktas reklamos paslaugas pagal žodinę reklamos paslaugų sutartį. Atsakovas neigia sutarties sudarymo faktą, teigdamas, jog sutartis nebuvo pasirašyta, užsakymas nebuvo derintas, todėl jam nekyla pareiga atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas-faktūras.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas, ar atsakovui atsirado sutartinė prievolė apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pagal šalių sudarytą žodinę reklamos paslaugų sutartį.

Atlygintinių paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str.). Paslaugų sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui atsiranda pareiga sumokėti už atliktas paslaugas. Reklamos paslaugų sutarties formai įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos, todėl tokia sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 1.63-1.77 str.).

Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtina rungimosi principą, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Įrodinėjimo pareiga tenka ne teismui, o šalims. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Ieškovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad reklaminis tekstas, jo patalpinimo vieta, įkainiai buvo suderinti su atsakovo atstovu, atsakovo 2012-10-08 atsiliepimo teismui dėl teismo įsakymo dėl tos paties įsiskolinimo išieškojimo ne ginčo tvarka turinys, 2013-04-02 rašytinis paaiškinimas teismui apie tai, kad pagal susitarimą turėjo būti publikuoti 55 reklaminiai skelbimai ir 2 reklaminiai straipsniai, leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo sudarę žodinę reklamos paslaugų sutartį.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų – skelbimų laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2011 m. spalio 21 d iki 2012 m. balandžio 27 d. buvo atspausdinti 28 skelimai, reklamuojantys kompiuterių priežiūros bei taisymo darbus, buhalterinių sistemų priežiūrą, nurodant kontaktinį telefoną. Nors skelbimuose neįvardintas paslaugas teikiantis asmuo, tačiau iš 2013-04-02 rašytinio atsakovo paaiškinimo darytina išvada, kad atsakovas fakto, kad reklama susijusi su atsakovu, t.y. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neginčija, tačiau nurodo, kad ieškovas privalėjo atspausdinti daugiau skelbimų nei publikavo.

Iš atsiliepimo į teismo įsakymą, kuriuo buvo nutarta neginčo tvarka išieškoti 4416,50 Lt (l.37) darytina išvada, kad reklamos įkainiai su atsakovu buvo suderinti ir jam buvo žinomi.

Skelbimų įkainiai laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinti 2010-08-12 ir 2011-11-28 (l.5,6), galiojo reklaminių skelbimų atspausdinimo metu, atsakovas nepateikė įrodymų, jog PVM sąskaitoje-faktūroje už paslaugas nurodyti įkainiai yra didesni nei šalys buvo susitarę ar paslaugų kaina yra aukštesnė nei įprasta, todėl teismo vertinimu atsakovas privalo sumokėti už reklamos paslaugas ieškovo patvirtintais įkainiais.

Atsakovas teigdamas, jog paslaugų kaina nėra reali, pagrįsdamas savo atsikirtimus, turėtų teikti teismui įrodymus dėl taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.), tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Kad ieškovas publikavo reklaminę medžiagą, išspausdindamas 28 reklaminius skelbimus, patvirtina pateikti skelbimai laikraščiuose, atsakovas neįrodė, kad ieškovas buvo įsipareigojęs už ginčo kainą atlikti daugiau paslaugų, ieškovui įvykdžius sutartimi nustatytus įsipareigojimus, atsakovui kyla pareiga sumokėti už atliktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas-faktūras.

Pagal pateiktas sąskaitas-faktūras atsakovo įsiskolinimas už reklamos paslaugas sudaro 4416,50 Lt, ši suma išieškotina iš atsakovo už suteiktas reklamos paslaugas pagal reklamos paslaugų sutartį ieškovui.

Ieškovas prašo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CK 6.261 str. nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl priteistinos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Įstatymas numato didesnes palūkanas nei prašo ieškovas, tačiau atsižvelgiant į ieškovo poziciją, priteistina 5 procentai palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo išieškotinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui: sumokėtas žyminis mokestis 144 Lt (LR CPK 93 str.), 400 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4416,50 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiolika Lt 50 ct) įsiskolinimo už reklamos paslaugas, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 544 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.