Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta bauda 2600 Eur (52 MGL), įpareigojant ją sumokėti per 1 metus ir 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (terminas baudai sumokėti iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., bauda nesumokėta),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. J. kaltinamas tuo, kad jis, 2024 m. kovo 28 d. apie 20.00 valandą, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo terasoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. J., tai yra tyčia suėmęs viena ranka jai už galvos, trenkė sutuoktinės galvą į sieną, po to sudavė delnu vieną smūgį jai į viršugalvį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis S. J. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę J. J. ir jai sukėlė fizinį skausmą. Su žmona J. santuokoje gyvena 19 metų, turi dvi dukras ((duomenys neskelbtini) metų). Namas, kuriame gyvena su šeima (adresu (duomenys neskelbtini)) įgytas santuokos metu, registruotas jo ir žmonos vardu. 2024-03-28 jis su žmona grįžo iš laidotuvių, palaidojo tėvą. Nuo pietų, gal nuo 13-14 valandos, savo namuose abu su žmona J. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų, degtinę. Dukra A. su draugu buvo namuose savo kambaryje, su jais alkoholio nevartojo. Jų namuose yra įrengta pirtelė, kurioje su žmona gėrė, turėjo nusipirkęs du litrus degtinės. Apie 20 valandą susipyko su J. dėl degtinės butelio, iki tol jokio konflikto nebuvo. Tuo metu buvo jau labai girtas. Mano, kad jo veiksmams turėjo įtakos girtumas, blaivus taip nebūtų pasielgęs, nebūtų smurtavęs prieš žmoną. Konfliktas įvyko dėl to, kad žmona paslėpė vieną butelį degtinės, o jis dar norėjo išgerti. Ji pradėjo prie jo kabinėtis, sakė, kad jau užteks gerti. Atsimena, kad konflikto metu jie stovėjo vienas priešais kitą, jis žmoną stūmė, gali būti, kad buvo ranka suėmęs jai už galvos, ji vertėsi per stalą ir atsitrenkė galva į sieną, po to jis jai delnu sudavė į viršugalvį, daugiau neatsimena, kad būtų žmonai smūgiavęs. J. nuo smūgių pargriuvusi ant grindų nebuvo. Greitai atvyko policijos pareigūnai, tikriausiai juos iškvietė triukšmą išgirdusi dukra A. Mažosios dukros namuose nebuvo, ji buvo palikta pas giminaičius. Jis buvo sulaikytas, pristatytas į areštinę. Labai gailisi, kad smurtavo prieš savo žmoną ir sukėlė jai fizinį skausmą, nori jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Papildomai apklausiamas S. J. patikslino, kad dėl buvusio girtumo ne viską gerai atsimena, gali netiksliai papasakoti 2024 m. kovo 28 d. įvykio aplinkybes, tačiau atsimena, kad tą vakarą kartu su žmona J. vartojo alkoholį savo namų terasoje sėdėdami netoli pirtelės durų, maistą ir gėrimus buvo pasidėję ant terasos stalo, kuris stovėjo arčiau namo lauko durų. Apie 20 valandą susipyko su žmona, kiek pamena, dėl to, kad ji paslėpė degtinės butelį, o jis dar norėjo išgerti. Jis priėjo prie žmonos J, ji tuo metu sėdėjo ant suolo prie pirtelės durų, reikalavo atiduoti degtinės butelį ir supykęs suėmė ranka jai už galvos, trenkė jos galvą į sieną. Žmona atsistojo ir norėjo eiti į namo vidų, ji ėjo link namo durų. Jis ją pasivijo ir trenkė delnu jai į viršugalvį, jo smūgis buvo stiprus, galėjo žmonai sukelti fizinį skausmą, nes nuo smūgio į viršugalvį žmona atsirėmė į stalą ir tuo pačiu į namo sieną, nes stalas stovėjo prie pat sienos, netoli lauko durų. Jam atrodo, kad po to žmona įėjo į namo vidų, jis jai daugiau smūgių nesudavė, liko lauko terasoje gerti alkoholio, nes dar turėjo alaus, ir ten buvo kol atvažiavo policijos pareigūnai. Jam buvo tikrinamas neblaivumas, kiek pamena, įpūtė virš dviejų promilių. Po to įvykio jis labai gailėjosi, kad smurtavo prieš savo žmoną, jos atsiprašė, žmona jam atleido ir jie nori toliau gyventi kartu.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios J. J. parodymais apie tai, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su savo vyru S. J. lauko terasoje vartojo alkoholį. Žodinio konflikto metu supykęs vyras atsistojo eiti į kambarį, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu suėmė dešine ranka jai sėdint už galvos, trenkė vieną kartą jos galvą į namo sieną. Ji išsigando ir atsistojusi norėjo eiti į kambarį. Vyras jai eiti neleido, užsimojo dešinės rankos delnu ir smogė vieną kartą į galvos viršugalvį, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji susigūžė ir užsidengė galvą, nes vyras toliau jai smūgiavo iš dešinės rankos delno, bet vis pataikydavo į jos rankas, tada ji fizinio skausmo nejuto. Po konflikto parėjo į namus ir pakvietė savo dukrą A. J., paprašė iškviesti policiją. Dėl tokio vyro elgesio civilinio ieškinio nereikš;

3.2. liudytojos A. J. parodymais apie tai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais – motina J. J. ir tėčiu S. J.. Taip pat turi mažesnę sesutę, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. 2024 m. kovo 28 d. ji namuose buvo kartu su savo draugu V. R.. Taip pat namuose buvo abu jos tėvai ir sesutė. Apie 18.00 val. jos draugas kartu su jos mažąja sesute išėjo pas savo giminaičius. Namuose liko tik ji ir tėvai. Apie 20.00 val. ji buvo namo antrame aukšte esančiame savo kambaryje, o tėvai buvo namo pirmame aukšte svetainėje. Būdami svetainėje tėvai vartojo alkoholinius gėrimus, ką jie tiksliai gėrė, negali pasakyti. Būdama savo kambaryje girdėjo, kad tėvai pradėjo konfliktuoti, pykosi žodžiu, garsiai šaukė bei kažką vienas kitam prikaišiojo. Ji nulipo į pirmą namo aukštą, atėjo į svetainę. Buvo matyti, kad abu buvo neblaivūs. Ji pradėjo abu kalbinti ir liepė nusiraminti, nesipykti. Abu tėvai kaip ir aprimo, nebešaukė vienas ant kito. Tada ji vėl užlipo į antrą aukštą ir nuėjo į savo kambarį, tėvų balsų nebegirdėjo. Ji suprato, kad tėvai išėjo į prie namo esančią terasą. Kol jie buvo terasoje, ji jokio triukšmo ar šauksmų negirdėjo. Po kurio laiko į namo vidų įbėgo mama J. ir pradėjo šaukti: ,,A, padėk“. Nulipusi į namo pirmą aukštą matė, kad motina yra labai išsigandusi, ranka laikė už galvos ties pakaušiu ir sakė: ,,tėtis mušė, kviesk policiją“. Tėtis tuo metu buvo lauke. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant policijos pareigūnų į kambarį grįžo tėtis, kuris nuėjo į virtuvę, motina buvo svetainėje, o ji išėjo į kiemą laukti policijos pareigūnų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes ir tėtį išsivežė. Kol dar buvo policijos pareigūnai, ji girdėjo, kaip motina jiems sakė, kad būnant lauke terasoje, tėtis jai ranka sudavė smūgį į kaktą ir ji trenkė galvą į sieną. Daugiau ką ji kalbėjo su pareigūnais, ji nežino. Ji pati, kai išvyko policijos pareigūnai, ir iki šios dienos jokių smulkmenų motinos neklausinėjo, todėl negali pasakyti, kaip tėtis smurtavo prieš motiną. Šiuo metu tėtis su mama susitaikė;

3.3. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog apie įvykį pranešė A. J., smurtą patyrusios J. J. būsena – akivaizdi baimė. Pranešėja A. J. paaiškino, kad jos tėvas S. J. smurtavo prieš jos mamą J. J.. Ji pati paaiškino, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jai vyras, suėmęs ranka už galvos, trenkė galvą į sieną, taip pat dešinės rankos delnu smogė į viršugalvį, taip ji patyrė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos moteris atsisakė. Įtariamasis sulaikytas, jam 2024 m. kovo 28 d. 20.51 val. nustatytas 2,27 promilės neblaivumas;

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kur yra dviaukštis gyvenamas namas, į kurio teritoriją patenkama per metalinius vartus iš vakarinės pusės. Įėjus per vartelius šiaurinėje pusėje, yra lauko terasa, taip pat įėjimas į namą yra iš šiaurinės pusės per šarvines duris. Lauko terasoje pagal vakarinę sieną yra langas, prie jo stovi stalas su suoliuku. Pagal šiaurinę terasos sieną yra slankiojančios durys, kampe stovi du lauko krėslai. Pietinėje terasos dalyje yra lauko vazonai. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nėra;

3.5. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro sistemoje 2024 m. kovo 28 d. 20.13 val. užfiksuoto pranešimo garso įrašas (trukmė 02:26 min.). Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja A. J. praneša, kad jos tėtis S. J. smurtauja prieš mamą J. J.;

3.6. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio pareigūnų A. L. ir R. B. kūno kamerų vaizdo įrašai, daryti 2024 m. kovo 28 d. nuo 20.25 val. iki 21.25 val. Pirmajame įraše užfiksuoti į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., atvykę policijos pareigūnai. R. B. gyvenamo namo kieme bendrauja su pranešėja A. J., kuri rodo į namą ir pasakoja, kad neseniai mama atėjo pas ją aukštyn (reikia suprasti į antrą aukštą), paprašė kviesti policiją, nes tėvas trenkė į galvą. A. J. sako, kad tėvai jau pykstasi kokią valandą. Pareigūnui R. B. paklausus, dėl kokių priežasčių tėvai pykstasi, ji atsako, kad dėl ,,nesąmonių – mama kažką pasako, tėtis – atgal, ir taip darosi“, dažniausiai konfliktuoja, kai išgeria. Po to pareigūnai ir A. J. eina į gyvenamo namo vidų, R. B. paklausus, ar tėvai labai girti, ar galės susišnekėti, mergina atsako, kad jie girti, nes visą dieną geria. Namo kambaryje, greičiausiai svetainėje, ant sofos sėdi J. J., ji žiūri televizorių. Tarp svetainės ir virtuvės nėra durų, matosi, kad prie virtuvinio stalo sėdi S. J., jie abu neblaivūs. Pareigūnas R. B. klausia J. J., kas atsitiko, ji atsako, kad ją sumušė – trenkė į galvą. J. J. rodo į savo galvos plaukuotą dalį ties pakaušiu ir sako, kad čia yra guzas. Pareigūnas klausia, kur dar sudavė smūgius, J. J. kažką aiškina, tačiau kambaryje loja šuo, jos atsakymo nesigirdi. Pareigūnas paprašo iš kambario išvesti šunį. J. J. sako, kad vyras jai grasino peiliu, dukra paslėpė peilį, o ji bėgo už namo. Į svetainę ateina S. J., kuris aiškina pareigūnai, kad vakar mirė jo tėvas, atsitiko nelaimė, dėl to jis išgėrė. Pareigūnas dar kartą klausia J. J., ar jai buvo suduotas smūgis tik į galvą, ji sako, kad ,,visur norėjo pulti“. S. J. susinervina ir žmonai sako, kad ji nenusikalbėtų. Pareigūnė A. L. išsiveda S. J. į kitą patalpą. Jis pasiima cigaretę ir sako, kad eis prie lauko durų parūkyti. Pareigūnė klausia, kas atsitiko, S. J., rodydamas į lauko duris, atsako, kad čia nebuvo nieko baisaus, jie apsistumdė, po to patikslina, kad ,,pastūmiau va čia, ant...suoliukas lauke kaip yra, ji nukrito“. Pareigūnė klausia, dėl kokių priežasčių jie stumdėsi, S. J. sako, kad susiginčijo dėl tėvo, žmona sakė gerai, kad jis mirė, gavosi tokios nesąmonės. S. J. susiranda cigaretes, per lauko duris išeina į terasą, atsisėda ant fotelio. Toliau nuo namo durų terasoje stovi uždengtas dangčiu medinis vandens kubilas, šalia jo, arčiau lango pastatytas medinis suolas. S. J. sako, kad jie nesimušė, ji (reikia suprasti J. J.) pradėjo jam prikaišioti tėvą, jam buvo skaudu, nes tik vakar jį palaidojo, jis čia – terasoje biškį ją pastūmė, ,,ji krito čia ant tos kėdės“, S. J. rodo, kur krito žmona, bet vaizdo įraše tos vietos nesimato. Pareigūnė tikslinasi, ar jis sudavė smūgį, ar J. J. pastūmė, vyras atsako, kad tik pastūmė tolyn nuo savęs. Iš namo išeina R. B., kuris pasako S. J., kad reikės važiuoti kartu. Jis sako, kad nieko nepadarė, klausia, ar bus sulaikytas visai nakčiai. Pareigūnai jam paaiškina, kad bus sulaikytas, S. J. rengiasi ir ruošiasi vykti kartu su pareigūnais. Antrajame įraše užfiksuotos tos pačios aplinkybės kaip A. L. kūno kamera. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, bendrauja su pranešėja A. J., kartu užeina į namo vidų. Po to R. B. svetainėje lieka bendrauti su J. J., o pareigūnė A. L. su S. J. išeina iš kambario. J. J. pasakoja pareigūnui R. B., kad šiuo metu yra sužeista tik galva, yra guzas, rodo ranka vietą ties pakaušiu, sako, kad skauda, kad vyras ne pirmą kartą puola, yra anksčiau kvietusi policiją. Pareigūnas aiškina nukentėjusiajai, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jos vyras bus sulaikytas. Svetainėje esanti A. J. klausia, ar ji gali parsivesti savo mažametę seserį, kuri jau kelias valandas yra su jos draugu, ji įvykio nematė. Pareigūnas sako, kad ji yra pilnametė, blaivi, gali parsivesti seserį į namus. Po to pareigūnas pasako S. J., kad ruoštųsi važiuoti kartu į areštinę, laukia kol jis persirengs rūbus.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis S. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę J. J. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo S. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam S. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas; baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos; vykdantis individualią veiklą; neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

8. Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrintina visiškai sudedant su 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

10. Į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2024 m. kovo 28 d., 20.40 val., iki 2024 m. kovo 29 d., 14.43 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

11. Taip pat kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad jis panaudojo smurtą ir fizinį skausmą sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

12. Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

13. Byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, taip pat nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, ir 52 MGL (2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų)) dydžio baudą, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu: 1) įpareigoti S. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. J. laikiną sulaikymą nuo 2024 m. kovo 28 d., 20.40 val. iki 2024 m. kovo 29 d., 14.43 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamajam S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam S. J., jog asmuo, vengiantis vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

S. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme S. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. S. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.