- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- N-575-3916-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. gegužės 1 d. J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. K. 2008 m. gegužės 1 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,26 promilės), neturėdamas 2 metų vairavimo stažo. Tuo J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu J. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 1000 litų baudą.
II.
J. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paaiškino, kad 2008 m. gegužės 1 d., apie 22 val. 15 min., Trakų r., Madžiūnų k., jis, vairuodamas automobilį, buvo sustabdytas policijos patrulio, jam buvo pateiktas alkotesteris. Pasak J. K. , ant alkotesterio uždedamas plastmasinis vamzdelis jau buvo uždėtas, jam nebuvo pateiktas alkotesterio vamzdelis pačiam išpakuoti ir uždėti ant alkotesterio. Tuo metu alkotesterio parodymai užfiksavo 0,22 promilės girtumą, tačiau pareigūnai šio girtumo nefiksavo. Vienas iš pareigūnų buvo išvykęs pagal kitą iškvietimą, grįžo po 15-20 min. ir vėl pateikė pūsti į alkotesterį, kur vėl jau buvo uždėtas tikriausiai panaudotas plastmasinis vamzdelis. Tada alkotesteris parodė 0,26 promilės girtumą. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jis paprašė leisti pasitikrinti girtumą paimant kraują, nes alkoholio jis tą dieną nevartojo. Policijos pareigūnai atsisakė vykti tikrinti kraują ir, anot J. K. , specialiai jį užlaikė, kad nuo sulaikymo momento praeitų daugiau nei valanda. Policijos pareigūnai taip pat nesutiko pažymėti transporto priemonės nutempimo laiko. Kai policijos pareigūnai paleido J. K. , jis skubiai nuvyko į Trakų ligoninę duoti kraujo, kad būtų galima patikrinti alkoholio kiekį kraujyje. Paimtame kraujyje alkoholio nebuvo rasta. Specialistų išvadą J. K. pateikė Institucijos viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui, kuris savo iniciatyva dar paskyrė ekspertizę nustatyti J. K. neblaivumo laipsniui. Ekspertizė buvo atlikta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant ir neturint duomenų apie jo kompleksiją, kūno sudėjimą, nežinant aplinkybių, kad policijos pareigūnas alkotesterį pateikė su jau uždėtais plastmasiniais vamzdeliais, kurie buvo panaudoti. Nurodė, kad ekspertės surašytas aktas negali būti vertinamas kaip dokumentas, kurio pagrindu būtų neabejotinai sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Ekspertizės akte pateikti duomenys neatitinka bylos medžiagos ir procesiniam dokumentui taikomų reikalavimų: ekspertizės akte nurodoma, kad J. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, KET 68 punktą, tačiau protokole nurodoma, kad jis pažeidė ATPK 126 straipsnio 2 dalį, KET 68 punktą; ekspertizės akte ekspertė nėra įspėta pagal Baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnį ir Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį; ekspertė nenurodo, kokia metodika ir moksliniais metodais vadovaujantis teikiama išvada; ekspertizė atlikta neištyrus J. K. fiziologijos. 2008 m. gegužės 7 d. specialisto išvada pateikta kompetentingo specialisto, jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl toks įrodymas yra tinkamas patvirtinti J. K. blaivumą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad 2008 m. gegužės 1 d. J. K. , įvertinus paklaidą, nustatytas 0,21 promilės girtumas (lengvas neblaivumo laipsnis), o 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirta 1000 Lt bauda. Pabrėžė, jog skunde nurodytas teiginys, esą pareigūnai nustatinėdami neblaivumą alkotesteriu nepakeitė keičiamo plastmasinio antgalio, vertinamas kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, jog pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) policijos pareigūnai neprivalo pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui (girtumui) nustatyti. Pabrėžė, jog dėl neblaivumo nustatymo buvo paskirta ekspertizė, o po to, t. y. gavus ekspertizės aktą, J. K. paskirta administracinė nuobauda. Protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, tik suklysta nurodant ATPK straipsnio dalį, todėl nutarime buvo pakeista nuoroda į ATPK straipsnio dalį. Administracinė nuobauda J. K. paskirta pagrįstai ir teisėta, o sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog buvo nustatyta, kad J. K. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi J. K. skundo nepatenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Dėl J. K. argumentų, kad jo blaivumas buvo matuojamas du kartus, o ant alkotesterio uždedamas plastmasinis vamzdelis jau buvo uždėtas, jam nebuvo pateiktas alkotesterio vamzdelis pačiam išpakuoti ir uždėti ant alkotesterio, teismas pažymėjo, kad jokie liudytojai (išskyrus pareigūnus J. M. ir A. M. ) negali paliudyti, kiek kartų ir kokiu alkotesteriu buvo matuojamas J. K. neblaivumas, todėl šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus teismas vertino kritiškai, nes J. M. ir A. M. – parodymai yra priešingi: jie nurodė, kad J. K. neblaivumą matavo tik vieną kartą, kad jeigu J. K. būtų prašęs vamzdelį užsidėti pats, jie jam būtų suteikę tokią galimybę.
Dėl J. K. argumentų, kad policijos pareigūnai jį specialiai užlaikė ilgiau negu valandą, teismas pažymėjo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad J. K. įvykio vietoje buvo gana ilgai (liudytojų D. P. , D. B. , R. K. parodymai). Pažymėjo, jog J. K. vairuojamas automobilis iš jo buvo paimtas 2008 m. gegužės 1 d., 22 val. 23 min. (b. l. 11), o J. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo – 2008 m. gegužės 1 d., 22 val. 40 min. (b. l. 13). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat A. M. parodymus, jog jis spręsti šeimyninio konflikto buvo išvykęs apie 15 min., konstatavo, kad J. K. 2008 m. gegužės 1 d., 22 val. 40 min., galėjo palikti įvykio vietą ir važiuoti į medicininės priežiūros įstaigą atlikti, jo nuomone, būtinas procedūras. Pažymėjo, kad liudytojai J. M. ir A. M. nurodė, jog jie kliūčių J. K. palikti įvykio vietą nesudarė. Liudytojų D. B. , R. K. parodymai, kad pats J. K. užvarė automobilį ant tralo, tik leidžia manyti, jog J. K. savo valia nenorėjo palikti įvykio vietos. Pabrėžė, kad J. K. savanorišką nesitraukimą iš įvykio vietos įrodo ir tai, jog jis pats iškvietė D. P. , savo darbdavę (b. l. 49-52), kurios laukė atvykstant. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių nuostatas, policijos pareigūnai neprivalėjo pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens į sveikatos priežiūros įstaigą jo neblaivumui (girtumui) nustatyti, jeigu manė, jog užteks alkotesterio parodymų, taip pat jeigu asmuo nebuvo įtariamas nusikaltimo padarymu.
Dėl J. K. argumentų, kad 2008 m. gegužės 19-21 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 80-TPK-G-29 (b. l. 24-25) neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas pažymėjo, jog ši ekspertizė buvo paskirta laikantis ATPK 277 straipsnio reikalavimų, jos paskyrimas buvo įformintas Institucijos viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2008 m. gegužės 14 d. nutarimu (b. l. 29). Be to, J. K. skunde pažymėti 2008 m. gegužės 19-21 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 80-TPK-G-29 (b. l. 24-25) trūkumai nėra svarbūs J. K. administracinei atsakomybei kilti, nes minėtą aktą surašiusi ekspertė R. S. teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja, kuri patvirtino akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ją apklausė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (teismo posėdžio protokolas (b. l. 49-52)). Pažymėjo, jog atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teisme nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-254/2008).
Pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. T-A 3087/08 (01) (b. l. 21, 34) vertintina kritiškai, nes šią išvadą surašiusi R. D. , teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja (b. l. 49-52), tik paaiškino, kad J. K. kraujas buvo paimtas 2008 m. gegužės 2 d., 00 val. 15 min., kad mėgintuvėlyje alkoholio nebuvo rasta, kad per valandą iš organizmo išgaruoja apie 0,12-0,15 promilių alkoholio.
IV.
T. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas vertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 126 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vairuotojams, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės).
J. K. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimą, tačiau aplinkybę, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13), pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 12), kuriame nurodyta, jog bendravimo metu iš J. K. sklido alkoholio kvapas, alkotesterio pagalba buvo nustatytas girtumas - 0,26 promilės, patikrinimo alkotesteriu rezultatas, rodantis, kad 2008 m. gegužės 1 d., 22.23 val., J. K. buvo nustatytas 0,26 promilės girtumo laipsnis, Ekspertizės aktas (b. l. 24-25). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindo abejoti policijos pareigūnų nustatytu J. K. girtumu nėra, nes iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai pažeidėją tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 15) bei nepažeisdami Taisyklių nuostatų. Nors apeliantas nurodo, kad jo neblaivumas buvo matuojamas du kartus, alkotesterio antgalis jau buvo uždėtas ir galimai naudotas, jam nedavė pačiam išsipakuoti alkotesterio antgalio, šie teiginiai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinti kritiškai. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokią J. K. versiją. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudiję policijos pareigūnai J. M. ir A. M. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus apie tai, kad J. K. blaivumą tikrino vieną kartą, tikrinant blaivumą pažeidėjui buvo duotas naujas kamštukas (b. l. 50; 73-74). Byloje nėra duomenų, kad tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vyktų asmeniniai nesutarimai ar konfliktai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių pareigūnų pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnas A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad J. K. iš pradžių su pažeidimu sutiko, o vėliau nesutiko (b. l. 74), policijos pareigūnas J. M. 2008 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad iš pradžių J. K. su padarytu pažeidimu sutiko ir siūlė susitarti, o pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, padarytą pažeidimą pradėjo neigti (b. l. 12). Be to, pažymėtina, kad J. K. administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime aplinkybių dėl neblaivumo tikrinimo du kartus ir naudoto vamzdelio nepateikė, tik nurodė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais ir nori, kad paimtų kraują gydymo įstaigoje (b. l. 8).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Taisyklių 5 punktu, konstatuoja, kad pareiga policijos pareigūnams pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, atsiranda dviem atvejais: kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai turėjo objektyvią galimybę patikrinti J. K. neblaivumą. Todėl tai įvertinusi bei atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, teisėjų kolegija J. K. argumentą, jog policijos pareigūnai turėjo pareigą pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą, atmeta kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikta Specialisto išvada Nr. T-A 3087/08(01) (b. l. 21) pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai. Ekspertizės akte (b. l. 24-25) konstatuotas Specialisto išvados nepatikimumas, kadangi kraujas paimtas ne medicininės apžiūros metu, praėjus beveik 2 val. nuo policijos atlikto pirminio testo. Specialistė R. D. , atlikusi tyrimą ir surašiusi Specialisto išvadą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad negali atsakyti, ar J. K. sudėjimas galėjo lemti alkoholio išgaravimą (b. l. 51). Be to, gydytojos paaiškinimai, nesant medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, nepaneigia policijos alkotesterio pirminio rezultato. J. K. ginčija Ekspertizės aktą kaip neatitinkantį tokiam procesiniam dokumentui taikomų reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės aktą surašiusi Teismo psichiatrė priklausomybės ligų ekspertė R. S. buvo apklausiama kaip liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame ji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 187² straipsnį, jai pateikti klausimus ir pašalinti visas kilusias abejones turėjo galimybę ir juos pateikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, R. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jai pakako turimos medžiagos atlikti laboratorinę ekspertizę. Atsižvelgus į šias aplinkybes apelianto argumentai dėl Ekspertizės akto neteisėtumo atmestini.
J. K. apeliaciniame skunde tvirtina, jog pareigūnai specialiai jį užlaikė, kad po sulaikymo momento iki jo paleidimo praeitų daugiau nei valanda laiko. Iš byloje esančio patikrinimo alkotesteriu rezultato kvito (b. l. 14) matyti, kad J. K. neblaivumas buvo patikrintas 22.23 val. Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13) matyti, kad šis pranešimas buvo surašytas 22.40 val. Policijos pareigūnas A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad užfiksavus neblaivumo laipsnį, nuvažiavo į šeimyninį konfliktą, kur užtruko 15 minučių (b. l. 72). Tai nurodė ir J. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtindamas, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kolega buvo šalia jo, o paskui išvyko į šeimyninį ginčą (b. l. 51). Abu policijos pareigūnai teismo posėdžiuose nurodė, kad J. K. buvo suteikta galimybė nuvažiuoti pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje, kad pažeidėjas gali ir nelaukti atvykstančio evakuatoriaus, tačiau J. K. net atvykus jo giminaitei ar draugei su ja kalbėjosi ir į medicinos įstaigą nevažiavo (b. l. 50; 74). Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, matyti, kad J. K. jau 22.40 val., kai jam buvo surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13), galėjo palikti įvykio vietą ir važiuoti į medicininės priežiūros įstaigą pakartotinai pasitikrinti neblaivumo, todėl J. K. argumentai dėl jo užlaikymo įvykio vietoje atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą bei motyvuotą procesinį sprendimą, kurį pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.