- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-843-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16678-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno, Kauno miesto 4-ojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- E. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1690-429/2018 pagal pareiškėjo E. E. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarė Virginija Jarienė, K.-D. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno 4 notarų biuro notarę Virginiją Jarienę užvesti paveldėjimo bylą pagal turto registravimo vietą ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios motinos E. E. palikimą.
2. Nurodė, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl termino palikimui po savo motinos mirties pratęsimo, nes palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis. Teismui atnaujinus terminą Kauno miesto 4 notarų biuro notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą. 2016 m. balandžio 18 d. mirė jo motina E. E., nors ji buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Vokietijoje, tačiau iki mirties taip pat gyveno ir Lietuvoje. Mirusioji didžiąją dalį laiko praleisdavo Lietuvoje, jai nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, o Vokietijoje jokio turto neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų tenkino. Panaikino Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą. Įpareigojo Kauno 4-jo notarų biuro notarę Virginiją Jarienę užvesti paveldėjimo bylą pagal turto registravimo vietą, išduoti pareiškėjui E. E. paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios motinos E. E. palikimą.
4. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 18 d. mirė pareiškėjo E. E. motina E. E., kuri testamentu visą turtą paliko savo sūnui E. E.. Po E. E. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. 2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje e2YT-9700-285/2017 patenkino pareiškėjo E. E. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimo priimti po motinos mirties. 2017 m. liepos 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 4-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto 4-asis notarų biuras priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Turto palikėja E. E. nuo 2010 metų birželio 10 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją, kur ir mirė.
Atsiliepimas
5. Teismas sutiko su notarės Virginijos Jarienės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju, paveldėjimo santykiams turėtų būti taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012, pagal Reglamento nuostatas visam palikimui priimti taikytina teisė yra valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo paskutinė jo įprastinė gyvenamoji vieta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vadovavosi Lietuvos notarų rūmų raštu, kuriame pažymima, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimų bylų, turinčių užsienio elementą vedimui taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012. Nurodoma, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta gali būti pripažįstama ir jo kilmės valstybė, atsižvelgiant į buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę bei reguliarumą, buvimo priežastis.
7. Teismas nurodė, kad nors turto palikėja E. E. nuo 2010 metų birželio 10 d. ir deklaravo išvykimą į Vokietiją, tačiau ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri mirties dieną turėjo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kito turto Vokietijoje neturėjo. Kad palikėja nebuvo praradusi ryšio su Lietuva ir joje lankydavosi įrodo ir į bylą pateiktas 2013 m. liepos 4 d. testamentas, gimimo liudijimas. Nors notarė ir atsisakė atlikti notarinį veiksmą teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgė į palikėjos gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, tačiau teismas vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) ir atsižvelgdamas į tai, kad palikėja kitoje valstybėje neturėjo turto, jos turtas registruotas tik Lietuvoje, sprendė, kad tikslinga panaikinti notarės Virginijos Jarienės 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo notarė Virginija Jarienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pagal Reglamento 4 straipsnį jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai. Bendroji taisyklė dėl taikytinos teisės visam palikimui yra valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvojo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė. Taigi, teismas gavęs pareiškėjo E. E. prašymą atstatyti praleistą terminą palikimui priimti (Kauno apylinkės teismas 2017-06-16 nutartis civ. b. Nr. e2YT-9700-285/2017) visų pirma privalėjo nustatyti palikėjos E. E. įprastinę gyvenamąją vieta ir tuomet spręsti jurisdikcijos klausimą. Taip pat ir šioje nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi priėmė sprendimą neturėdamas jurisdikcijos teisės. Vokietijos institucijų jurisdikcija ir teisė yra nustatyta teismo įsiteisėjusiu sprendimu – Kauno apylinkės teismo 2017-06-16 nutartis civ. b. Nr. e2YT-9700-285/2017.
8.2. Notarė, nustatydama palikėjos paskutinę gyvenamosios vietos vietą Vokietijoje, tinkamai įvertino visas palikėjos gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, todėl pagrįstai atsisakė jurisdikcijos atsisakydama atlikti notarinį veiksmą.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas be pagrindo taikė Reglamente numatytas išimtis. Kauno apylinkės teismas 2017-06-16 nutartimi civ. b. Nr. e2YT-9700-285/2017 nustatė įprastinę palikėjos gyvenamąją vietą Vokietijoje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Apeliantės pozicija, kad ginčo atveju besąlygiškai reikia vadovautis Reglamento 4 straipsniu, numatančiu, kad jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, nepagrįsta. Sistemiškai analizuojant Reglamentą matyti, kad Reglamente numatytos išlygos, o Reglamento 4 straipsnis nėra taikomas besąlygiškai.
9.2. Apeliantė netinkamai nustatė, kad palikėjos įprastinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje. Mirusiosios gyvenamoji vieta buvo labiau susieta su Lietuvos Respublika, nei su Vokietija, nes su Vokietija jos nesiejo jokie turtiniai ir neturtiniai ryšiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas skundas dėl notaro veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju notarė 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – užvesti paveldėjimo bylą pagal turto registravimo vietą ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios motinos E. E. palikimą, nustatydama, kad palikėjos įprastinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta buvo ne Lietuvoje, o remiantis Reglamentu, visam palikimui priimti taikytina teisė yra valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo paskutinė jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgė į palikėjos gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) panaikino notarės nutarimą. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka.
13. Šiuo atveju nėra ginčo, kad paveldėjimo santykiams turi būti taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012. Reglamento 4 straipsnyje nustatyta bendroji paveldėjimo bylų jurisdikcijos taisyklė – jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo turi tos valstybės narės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai. Kilo ginčas dėl palikėjos paskutinės įprastinės gyvenamosios vietos.
14. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo.
15. Lietuvos notarų rūmai 2017-09-07 rašte nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimų bylų, turinčių užsienio elementą vedimui taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012. Pažymėjo, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta gali būti pripažįstama ir jo kilmės valstybė, atsižvelgiant į buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę bei reguliarumą, buvimo priežastis (Reglamento preambulės 23 ir 24 punktai). Tokiu atveju palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos pripažinimas kitoje valstybėje, nei toje, kurioje palikėjas mirties dieną gyveno, yra fakto klausimas, kurį gali spręsti teismas.
16. Taigi darytina išvada, kad iškilus ginčui dėl palikėjos įprastinės gyvenamosios vietos, tik teismas gali nustatyti juridinį faktą dėl pripažinimo palikėjos įprastinės gyvenamosios vietos jos kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka dėl palikėjos įprastinės gyvenamosios vietos pripažinimo jos kilmės valstybėje ir teismas yra nustatęs tokį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė atsižvelgdama į palikėjos gyvenamąją vietą kitoje valstybėje teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti ginčijamą notarinį veiksmą. Teismas padaręs teisingą išvadą visgi nusprendė vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais panaikinti ginčijamą notarės nutarimą. Tai atlikdamas teismas nepagrįstai panaikino teisėtą notarės atliktą veiksmą. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1. 5 straipsnį leidžiama taikyti tik užpildant teisinio reglamentavimo spragas ir taip sumažinti neigiamus pozityviosios teisės sukeliamus padarinius, kurių įstatymų leidėjas, priimdamas vieną ar kitą normą, negalėjo numatyti. Nagrinėjamu atveju, aptartų sąlygų nebuvo, todėl pareiškėjo skundas negalėjo būti patenkintas.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų išsprendė netinkamai, kas pripažintina pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Skundžiamą teismo nutartį panaikinus, spręstina, kad atskirasis skundas tenkintas. Todėl bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjui nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.