Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas:

1) 2000-11-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. l/a l m. 6 mėn., taikant BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas,

2) 2002-06-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 43 str. l/a 1 m. 8 mėn.,

3) 2002-06-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 43 str. l/a 1 m. 9 mėn.,

7) 2013-02-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėn. l/a, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2013-01-15 paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laivės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2015 m. liepos 13 d., apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia tris kartus kumščiu sudavė savo šeimos nariui- sugyventinei R. B. į nugarą, kairę ranką ir kaktą, šiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Š. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tiksliai dienos neprisimena, galėjo būti ir 2015-07-13, jis, jo sugyventinė R. B., sūnus E. Š. ir R.B. dukra grįžo iš mamos. Kaimynai jam buvo padovanoję triušį. R.B. parašė mano mamai žinutę, kad ji atvežtų prieskonių, tam kad išsikepti triušį. Mamai yra jų yra apie 1 km kelio. Jis pasikarščiavo, kam ji varinėja mamą dėl prieskonių, taip gavosi konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. Mama atvažiavo, atvežė prieskonius ir gavosi piktumai. Jis įpykęs sugyventinei 3 kartus sutrenkė ir įsėdęs į mašiną išvažiavo. Viskas įvyko vaikų akivaizdoje, konflikto metu jis buvo blaivus. Viskas įvyko greitai, stiprių smūgių nebuvo. Sutrenkė į nugarą, į kairę ranką ir kaktą. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti savo sugyventinei skausmą. Tikrai labai negražiai pasielgė, nesusivaldė, susipyko. Jis su R.B. gyvena du apie du metus, iki šio įvykio su sugyventine nesipyko, gerai sutarė. Ryte jie pasikalbėjo, jis jos atsiprašė. Jis vienintelis šeimos maitintojas, augina česnakus, avis, gyvulius, tokiu būdu gauna pajamų ir išlaiko šeimą. Jo sugyventinė prižiūri vaikus, ravi daržus, šeimininkauja namuose, gauna lėšų už vaikus, kurių užtenka tik vaikams. Su R.B. dabar nesipyksta, visur abu kartu ir vaikų nepalieka. Šiuo metu, apie 2 mėnesius, vartojo alkoholį, dėl ko sutinka gydytis. Sutinka, kad reiktų dalyvauti programose, keičiančiose smurtinį elgesį. Jeigu jį patalpins į pataisos namus, tai šeimai nebus lėšų pragyvenimui. Nukentėjusioji jam atleido, jis jos nuoširdžiai atsiprašė.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2015-07-13 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2015-07-13, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, R. Š. sudavė kumščiu vieną kartą į nugarą, vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kaktą savo sugyventinei R. B.. R. B. į medikus nesikreipė, smūgių sudavimo vietose matyti tik nežymūs paraudimai (b. l. 3).

2015-07-13 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2015-07-13 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK gautą tarnybinį pranešimą, kad 2015-07-13, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme galimai neblaivus R. Š., suduodamas tris smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas, sumušė savo blaivią sugyventinę R. B. (b. l. 1).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. B. apklausos ir papildomo apklausos protokolų (b. l. 10- 11, 12- 13) matyti, kad 2015 m. liepos 13 d. apie 21.00 val., prie namų šalia laiptų tarp jos ir jos sugyventinio R.Š. įvyko konfliktas, kurio metu R.Š. jai tris kartus trenkė kumščiu: vieną kartą į nugarą, vieną kartą į kairę ranką- dilbio išorinę dalį ir vieną kartą į kaktą. Jai skaudėjo, sumušimo vietos buvo paraudę. Visa tai įvyko jų sūnaus akivaizdoje, vaikas dėl to labai išsigando ir pradėjo smarkiai verkti. R. Š. prieš ją smurtą panaudojo pirmą kartą. R.Š. turi problemų su alkoholiu, dėl ko prarado darbą. R. Š. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, jam pretenzijų neturi, nori kad gyventų kaip šeima.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. Š. 2015 m. liepos 13 d., apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu tyčia tris kartus kumščiu sudavė savo šeimos nariui- sugyventinei R. B. į nugarą, į kairę ranką ir kaktą, šiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, smūgių sudavimas į įvairias kūno dalis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas sukels sugyventinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, menkavertės dingsties prieš silpnesnį asmenį. R. Š. baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2014-12-16 už pažeidimą numatytą ATPK 178 str. 1 d., b. l. 43- 44). R. Š. nuo 2015-06-10 nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 48, 49). Nors R. Š. nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje (b. l. 47), tačiau jis pats pripažino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu.

R. Š. teisiamas aštuntą kartą, būdamas 2013-02-08 teistas už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui, vėl yra teisiamas už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui- sugyventinei R. B.. Taigi R. Š. praeityje teistas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tokio paties pobūdžio tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Teismo manymu BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar arešto bausmės išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam R. Š. laikytinos per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, motyvuodama tuo kad jis labai reikalingas šeimai, jo sugyventinė pajamų neturi, jie susitaikė, R. Š. prisideda prie vaikų išlaikymo. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl jų gailisi, į jo pažadą ateityje daugiau smurto nenaudoti, nukentėjusiosios atsiprašymą teismo posėdžio metu, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kaltinamasis turi kūdikį, išlaiko šeimą, o nukentėjusioji jam atleido bei prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Įvertinus tai, kad R. Š. prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio ir sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bei įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. Š. skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, R. Š. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

R. Š. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27- 29). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Vadovaujantis LR BPK 105 str., 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 34,74 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R.Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams trejiems (3) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,74 Eur (trisdešimt keturis eurus 74 ct) proceso išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.