Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-1747-470/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2-1747-470/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
V. S.
Advokatai
Rasa Urbanavičienė
Civilinė byla Nr. 2-1747-470/2013
Teismo proceso numeris 2-13-3-01276-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 14.1; 14.3.11. 14.5; 14.7; 18.3; 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Rasai Urbanavičienei, atsakovei V. S., vykdančiai individualią veiklą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei V. S., vykdančiai individualią veiklą, dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 127 str. 1 d. neteisėtu ir nustatyti, kad ji atleista iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., priteisti iš atsakovės V. S., vykdančios individualią veiklą, neišmokėtą darbo užmokestį, išeitinę kompensaciją, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, kai vienos dienos darbo užmokestis yra 44,26 Lt, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5000 Lt neturinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė V. S. vykdo individualią veiklą, o ji 2011-07-07 atsakovės V. S. buvo įdarbinta ir dirbo buhaltere – apskaitininke pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 6. Buvo sutarę, kad dirbs 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę, bus mokamas minimalus darbo užmokestis 800 Lt, nuo 2012-01-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1000 Lt. 2013-02-04 darbdavė V. S. pateikė pasirašyti naują darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad nuo 2013-02-01 ji dirbs pagal darbo sutartį buhalterės - apskaitininkės pareigose, sumažinus darbo trukmę iki 4 val. per dieną ir 20 val. per savaitę, mokant už atliktą darbą sutartyje sulygtą darbo užmokestį pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto MMA (500 litų). Kadangi iš anksto nebuvo įspėta dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nebuvo suteiktas protingas terminas pagalvoti dėl sutikimo keičiant neterminuotą darbo sutartį, t. y. mažinant darbo valandų trukmę ir darbo užmokestį, ji nesutiko tą dieną su nurodytu darbo sutarties pakeitimu ir nepasirašė su darbdave pateiktos naujos darbo sutarties. Priekaištavo jai, kad nemokamas atlyginimas, ragino atsiskaityti, tačiau jai buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavė nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį, t. y. nuolat vėlavo sumokėti darbo užmokestį, o vėliau visai nemokėjo atlyginimo (už 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. sausio ir vasario mėn.), nuolat grasino susidoroti, 2013-02-07 ji pateikė darbdavei prašymą nuo 2013-02-12 nutraukti neterminuotą darbo sutartį, sudarytą 2011-07-07, pagal DK 127 str. 2 d., išmokant visas priklausančias pinigų sumas.

Kadangi iki prašymo nutraukti neterminuotą darbo sutartį pateikimo ir vėliau iki kovo

21 dienos buvo laikinai nedarbinga, negavusi ligos pašalpos, kreipėsi į Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių, parašė prašymą dėl negaunamos ligos pašalpos.

Kadangi negavo atsakymo iš Sodros, o darbdavio atstovas vengė su ja bet kokio kontakto,

2013-04-12 kreipėsi į Alytaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškimas buvo perduotas LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui. 2013-03-18 gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus priimto sprendimo Nr. SP-16227 nuorašą dėl I. M. ligos pašalpos. Rašte nurodoma, kad I. M., nuspręsta neskirti ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-02-18 iki 2013-02-27, nes apdraustajam asmeniui pašalpa po

atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. Gavusi šį dokumentą

suprato, kad yra atleista laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Iš Sodros sužinojo, kad atleista iš darbo nuo 2013-02-12 pagal DK 127 str. 1 d., o toks atleidimo pagrindas pažeidžia jos teises ir yra neteisėtas. Svarbu ir tai, kad jai nebuvo pranešta apie darbo sutarties nutraukimą, nebuvo pakviesta paskutinę darbo dieną pasirašyti dokumentų nutraukiant darbo sutartį, su ja nebuvo atsiskaityta kaip reikalauja galiojantys teisės aktai. Atsakovė, atleisdama ją iš darbo, nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės pašalpos. Ji, atleista iš darbo, tapo bedarbe, kito pargyvenimo šaltinio neturi. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti neišmokėtas sumas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2011-07-07 I. M. pradėjo pas ją dirbti buhaltere. Savo darbą ji sutiko atlikti savo namuose, nes norėjo laisvo darbo grafiko. I. M. santykiai su bendradarbiais ir ja buvo įtemti, nes ieškovė nuolat darbuotojus kritikuodavo, reikšdavo jiems pretenzijas. I. M. reikšdavo nepasitenkinimą kuomet reikėdavo išrašyti darbuotojams pažymas socialiniam draudimo skyriui, ar gaunant darbuotojų vykdomus raštus iš antstolių. Darbuotojai nenorėdavo su buhaltere bendrauti. 2012 m. jos įmonėje dirbo 18 darbuotojų. Tačiau 2012 m. pabaigoje pradėjo mažinti darbų apimtis ir darbuotojų skaičių. 2012 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo atleista pusė darbuotojų. Darbų apimtys kardinaliai sumažėjo. Dirbančių darbuotojų 2013 m. sausio mėnesi liko tik 6, įskaitant ir ieškovę I. M.. Darbo krūvio jai kaip buhalterei liko tik trečdalis palyginus su 2012 m. darbo krūviu. 2013-01-14 ji atvyko pas ieškovę į namus ir aptarus einamus reikalus, ją įspėjo, kad ryšium su sumažėjusiu darbo krūviu yra pasirašytas įsakymas dėl krūvio sumažinimo ir I. M. pervedama dirbti 4 val. per dieną. Ji suprato esamą darbinę padėtį ir neprieštaravo. 2013-02-01 atvyko pas I. M. į namus, kad pasirašytų darbo sutarties pakeitimus, kuriuos buvo sutarę sausio 14 d., dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio sumažinimo. Darbo sutarties pakeitimą ji atsisakė pasirašyti, pažadėjo pagalvoti ir informuoti. Ieškovei priminė, kad jos darbo diena nuo 2013-02-01 yra 4 val. per dieną ir 5 darbo dienas. 2013-02-08 gavo ieškovės I. M. registruotą laišką, kuriame buvo jos prašymas išeiti iš darbo nuo 2013-02-12 ir nurodytas sąskaitos numeris, kur pervesti galutinį atsiskaitymą ir darbo užmokestį. Bandė su ieškove tartis, skambino jai, tačiau ieškovė bendrauti atsisakė, į namus nieko neįsileisdavo. 2013-02-12 pačiai prašant I. M. buvo atleista iš darbo pagal DK 127 d. 1 d. Jai buvo paskaičiuotas galutinis darbo užmokestis apmokėjimui, - viso 1506,73 Lt. Nuvykusi vasario 12 d. į banką ketino pervesti I. M. jai priklausantį darbo užmokestį į jos nurodytą asmeninę sąskaitą, tačiau to padaryti nepavyko, nes prašyme buvo nurodyta klaidinga I. M. sąskaita. Neturėdama kitos išeities per Lietuvos paštą ieškovei buvo išsiųsta piniginė perlaida – 1500,00 Lt. Darbo užmokestis niekada buhalterei I. M. nevėlavo, visada buvo mokamas laiku, grynais pinigais. Darbo sutarties sąlygos pažeistos nebuvo. Darbo užmokestis už 2012 m. gruodžio, sausio mėn. buvo sumokėtas visas, bet I. M. sąmoningai, klaidingai neišėmė iš įmonės kasos pinigų, kurie buvo sumokėti jai kaip darbo užmokestis ir nepasirašė žiniaraščiuose, kad yra gavusi darbo užmokestį už šiuos mėnesius. Ieškovei buvo mokėta 2013-01-19 - dalis darbo užmokesčio 500 Lt, kurį nuvežė ieškovei į namus sandėlininkė L. Š.. 2013-01-26 pardavėja L. N. nuvežė buhalterei I. M. dalį darbo užmokesčio - 500 Lt. I. M. atleista iš darbo tinkamai, savo noru pagal DK 127 str. 1 d. nuo 2013-02-12. Jokios moralinės žalos ieškovei nepadarė, visada su ja elgėsi pagarbiai, sudarydama jai išskirtines darbo sąlygas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Liudytoja K. K. parodė, kad dirba pas V. S., kuri vykdo individualią veiklą. Jai buvo duotas įmonės savininkės nurodymas pervesti per Swedbank, AB banką į I. M. sąskaitą 1500 Lt, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi buvo nurodytas netikslus sąskaitos numeris. Ji skambino ieškovei ir prašė sąskaitos numerį patikslinti, tačiau ieškovė nesutiko, liepė bendrauti su jos advokate.

Liudytoja L. Š. parodė, kad dirbo pas V. S., kuri vykdo individualią veiklą. 2013 m. sausio mėn. įmonės savininkė jai davė 500 Lt ir liepė nuvežti buhalterei I. M. į namus. Ji pinigus perdavė, už ką jie buvo duodami, nežino. Įmonėje nedirba nuo 2013-01-25, kadangi atsakovė nemokėjo atlyginimo, ji išėjo iš darbo.

Liudytoja L. N. parodė, kad dirba pas V. S., kuri vykdo individualią veiklą. 2013-01-26 įmonės savininkė paprašė, kad ji nuvežtų 500 Lt buhalterei I. M., sake tai alga, tačiau algalapio nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2011-07-07 darbo sutartį Nr. 6 ieškovė I. M. nuo 2011-07-07 iki 2013-02-12 dirbo pas atsakovę V. S., kuri vykdo individualią veiklą Nr. (18.30-69.1)-S(A)-1413, buhaltere – apskaitininke. Darbo sutartimi atsakovė ieškovei įsipareigojo mokėti ne mažesnę kaip minimalią mėnesinę algą vieną kartą į mėnesį, už darbą apmokant pagal įkainius už faktiškai atliktą darbą (b. l. 7-8, 9-10). 2013-02-12 darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 str. 1 d. (b. l. 37).

Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 str.). Šiuo pagrindu darbuotojas turi teisę nutraukti ne tik terminuotą darbo sutartį prieš termino pabaigą, bet ir neterminuotą darbo sutartį. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įspėjimas darbdaviui pateiktinas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų, o esant specialiems įstatyme išvardytiems pagrindams arba svarbioms priežastims – ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį aptariamu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Įstatyme detaliau nereglamentuojamas darbuotojo pareiškimo turinys, tačiau ir iš esamų nuostatų (prašymas pateikiamas raštu, jame turi būti įspėjimas apie darbuotojo pareikštą valią nutraukti darbo sutartį, nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai) akivaizdu, kad jame turi būti įvardyta darbuotojo pageidaujama atleidimo iš darbo data, kuri kartu reiškia ir įspėjimo termino pasibaigimą. Darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai ir turi teisę nurodyti bet kurią pasirinktą darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau laikydamasis tokiam įspėjimui taikomo minimalaus termino reikalavimo.

Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą”, bylos Nr. 3K-3-48/2001). Tai reiškia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu; darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu.

Ieškovė 2013-02-07 kreipėsi į atsakovę su prašymu atleisti ją iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., išreiškė savo valią būti atleista, kadangi atsakovė nevykdė darbo sutarties sąlygų ir nemokėjo ieškovei atlyginimo už 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. sausio ir vasario mėn. Atsakovės pateiktose pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nėra ieškovės parašų, patvirtinančių darbo užmokesčio gavimą, todėl laikytina, kad atsakovė nevykdė darbo sutarties sąlygų. Atsakovė vienašališkai negalėjo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. Norėdama atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., atsakovė turėjo gauti raštišką ieškovės sutikimą. Kadangi tokio sutikimo nebuvo, o ieškovė tinkamai ir aiškiai išreiškė savo valią atsakovei būti atleista pagal DK 127 str. 2 d., tinkamai nurodė atleidimo priežastį, I. M. atleidimas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. pripažintinas neteisėtu. Atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. Be to, atsakovė neįrodė, jog nepažeidė darbo sutarties sąlygų ir laiku mokėjo atlyginimą ieškovei.

Vadovaujantis DK 141 str. 2 d., atsakovė privalo su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo dieną. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų šalių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė, atleisdama ieškovę iš darbo, su ja pilnai neatsiskaitė ir neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos, tuo pažeisdama DK 141 str. 1 d. ir 206 str. reikalavimus. Atsakovė nepripažįsta, kad atleidžiant ieškovę iš darbo, su ieškove nebuvo atsiskaityta. Nurodė, kad ieškovei 2013-04-03 išmokėjo 1500,00 Lt darbo užmokesčio, tą patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, o išeitinė išmoka jai nepriklauso, kadangi ji atleista kitu pagrindu. Ieškovė neneigia, kad gavo iš atsakovės dalį darbo užmokesčio, t. y. 1500,00 Lt, tačiau jai nebuvo išmokėtos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl atleidimo iš darbo dieną ieškovei nesumokėtas likęs darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos priteistinos.

Iš ieškovės pažymoje pateiktų duomenų apie neišmokėtą ieškovei darbo užmokestį matyti, kad liko neišmokėtas 881,00 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-02-12 (2381 Lt – 1500 Lt = 881 Lt), 957,31 Lt neatskaičius mokesčių kompensacija už nepanaudotas atostogas, 2 mėn. vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kuri lygi 1770,40 Lt neatskaičius mokesčių (DK 141 str. 2 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti ne dėl ieškovės kaltės, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.). Iš ieškovės pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis lygus 44,26 Lt. Nuo 2013-02-12 iki sprendimo priėmimo dienos su ieškove uždelsta atsiskaityti 91 darbo dieną, todėl ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-02-12 iki teismo sprendimo priėmimo (2013-06-20) yra 4027,66 Lt neatskaičius mokesčių (44,26 Lt x 91 darbo diena). Taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, kai vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 44,26 Lt, o metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,1 (DK 297 str. 4 d.).

Dėl neturtinės žalos. Ieškovė prašo priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos. Ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, ieškovė nepateikia įrodymų, kad ieškovės atleidimas yra ar būtų kliūtis ieškovės įsidarbinimui. Konstatavus įstatymo saugomo asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės žalos ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, tai yra neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Pažymėtina, jog ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Laikytina, kad ginčo byloje teisės pažeidimo pripažinimo fakto konstatavimas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už priverstinės pravaikštos laiką yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Ieškovė advokato padėjėjai už jos pagalbą sumokėjusi 2000,00 Lt (b. l. 33). Šios išlaidos mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iki 1500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

Iš atsakovės valstybei priteistinas 373,00 Lt (144+(7636,37 Lt*3%)) žyminis mokestis ir 10,00 Lt pašto išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti I. M. atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu ir nustatyti, kad I. M. iš darbo atleista 2013-02-12 pagal DK 127 str. 2 d.

Priteisti iš atsakovės V. S., vykdančios individualią veiklą, draudėjo kodas 1145729, ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 881,00 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 00 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 1770,40 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimties litų 40 ct) išeitinę išmoką, 957,31 Lt (devynių šimtų penkiasdešimt septynių litų 31 ct) piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 4027,66 Lt (keturių tūkstančių dvidešimt septynių litų 66 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, kai vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 44,26 Lt, o metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,1.

Priteisti iš atsakovės V. S. ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtu litų 00 ct) išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovės V. S. 373,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 10,00 Lt (dešimt litų 00 ct) pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė