- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- 2YT-14035-642/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
- 3.4.4.11Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atšaukti skolininko asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytą vieną minimalios algos sumą (toliau – MMA) (380 Eur), įkalinimo įstaigoje areštą.
Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S17-29721 pareiškėjo E. B. skundo netenkino. Nurodė, kad antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0172/11/00015 ir Nr. 0172/11/01135 atlikti vykdymo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio ir kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo iš piniginių lėšų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00015 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. sausio 4 d. antstoliui Jonui Petrikui pateikė 2011 m. sausio 4 d. raštą Nr. (12.11 )-D2-71 „Dėl vykdomųjų raštų persiuntimo“ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. A2.6.-5728-323/2010, kuriame nurodyta, jog teismas nutarė išieškoti iš E. B. 4 000 Lt (1 158 Eur) baudą. Vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01135 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. rugsėjo 27 d. antstoliui Jonui Petrikui pateikė 2011 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (12.11)-D2-11240 „Dėl vykdomųjų raštų persiuntimo“ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. A2.9.-3063-826/2011, kuriame nurodyta, jog teismas nusprendė išieškoti iš E. B. 250 Lt (72 Eur) baudą.
Antstolis 2017 m. rugpjūčio 9 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-27128, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsniu išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir vadovaudamasis minėtu straipsniu, areštavo iš viso 2021,15 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą, lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios algos (MMA) sumai (v. b. Nr. Nr. 0172/11/00015, l. 195).
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis).
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą, nes juo apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, nurodydamas, kad pagal antstolio Jono Petriko patvarkymą išieškomos visos lėšos, nepaisant to, ar jos viršija Vyriausybės nustatytą MMA, ar ne, tokiu būdu jam nelieka jokių pajamų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje numatyta, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų; antstolis, nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko turto, tokį turtą aprašo ar surašo to turto arešto aktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pažymėtina, kad Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (v. b. Nr. 0172/11/00015, l. 187-189), 2017 m. rugpjūčio 9 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/11/00015, l. 195). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato galimybę vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, neviršijančių MMA (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog išieškojimas iš piniginių sumų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, priklausančioje E. B., yra negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis). Tokių aplinkybių nepateikia ir pats pareiškėjas, o savo skunde išdėsto tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Antstolio skundžiamame patvarkyme aiškiai nurodyta informacija Alytaus pataisos namams apie galimų išskaitų dydį paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad antstolio patvarkymo pagrindu yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje. Faktinė vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis jokio patvarkymo ar nurodymo areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas, draudimo įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų nėra priėmęs/davęs. Taigi, iš skolininko sąskaitos neišskaitant 100 proc. jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas.
Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas ir nepagrįstai apribojo skolininko turtines teises, pažymint, jog priverstinis sprendimo vykdymas savo esme yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininko, nevykdančio sprendimo geruoju, atžvilgiu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė, o atliko tik teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 3 straipsnio 6 dalimi, 293 straipsnio 3 punktu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo E. B. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.