- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- ATP-273-149/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15115-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo N. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1250 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.
Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-273-149/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. nubaustas už tai, kad jis 2014-12-21 apie 20.23 val. Vilniuje, Eišiškių pl. 11, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,05 prom. girtumas, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. T11637, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po patirto smūgio automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo į priekį ir kliudė stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Šiais veiksmais N. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. B. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-21 nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis dėl visų jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi, dirbo vairuotoju, yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona šiuo metu bedarbė, augina nepilnametę dukrą.
Atsiliepimas į N. B. skundą Vilniaus apygardos teisme negautas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo N. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 127 str. 3 d. kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.
Apylinkės teismas, skirdamas N. B. administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. nuostatų nepažeidė.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo N. B. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad N. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą.
Pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pažymėtina, kad šios aplinkybės neatsirado staiga, jos pažeidėjui buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. B. apeliacinio skundo netenkinti.