Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. A., A. V., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja R. E. yra O. G. V. dukra, o jos motina yra P. B.. P. B. yra pareiškėjos senelė, o ji vaikaitė (anūkė).

P. L. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ji pirmoje santuokoje - P. Š. su Š. T., gim. (duomenys neskelbtini), sugyveno O. G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), o po santuokos su A. V. - O. G. V..

Antroje santuokoje su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ji sugyveno D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos D. A..

Tokiu būdu, P. B. turėjo dvi dukras O. G. Š. (tėvas T. Š.), po santuokos O. G. V. ir D. B. (tėvas A. B.), po santuokos D. A.. Joms motina viena, tačiau skirtingi tėvai.

O. G. V., gim (duomenys neskelbtini), santuokoje su A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gimė A. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė R. V..

Po santuokos su A. E. (duomenys neskelbtini) sudarymo, pareiškėja R. E. yra O. G. V. dukra ir P. B. vaikaitė (anūkė).

P. B. turėjo dvi dukras O. G. V. ir D. A.. P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja P. B. testamento nepaliko. P. B. palikimo atsiradimo momentu buvo dvi pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinės, jos dukros: O. G. V. ir D. A.. O. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimo įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja R. E. ir A. V..

P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikime jokio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto nebuvo. Tačiau, P. B. buvo pretendentė į savo tėvo V. L. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėms valdytos žemės nuosavybės atkūrimą ir jos neatlygintiną atgavimą. Kai vyko jos tėvo V. L. nacionalizuotos žemės nuosavybės teisių atkūrimas, P. B. jau buvo mirusi - mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį (duomenys neskelbtini) P. B. atsisakė atkuriamos žemės O. G. V. naudai. NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriui O. G. V. giminystės ryšį nustatantis dokumentas su P. B. buvo pateiktas. O. G. V. žinojo atkuriamos miško žemės vietą, nes motina jai buvo parodžiusi. Tačiau, nežinoma, kodėl šis miško žemės sklypas nebuvo atkurtas O. G. V.. Ji nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, kai 2014-09-04 buvo atliekami atkuriamos ir grąžintinos 3 ha miško žemės sklypo kadastriniai ribų ženklinimo darbai, buvo kviečiama ir dalyvavo, tai patvirtina 2014-09-04 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir planas, pasirašyti O. G. V..

O. G. V., kaip paveldėtojai, NŽT Varėnos skyrius 2015-08-03 raštu pranešė, kad yra parengtas Sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises pilietei P. B. grąžinant mišką natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais P. A. ir V. L.. Kvietė 2015-08-14 d. atvykti į NŽT Varėnos skyrių ir dalyvauti Sprendimo priėmime su savimi turint paveldėjimo teisės liudijimą. Iš gauto rašto turinio O. G. V. suprato, kad Sprendimo projektas atkurti nuosavybės teise jos motinai P. B. yra palankus, o paveldėjimo teisės liudijimo neturėjo, nes, kaip pirmiau minėta, ji pas notarę palikimo nebuvo priėmusi, todėl ji NŽT Varėnos skyriui telefonu pranešė nedalyvausianti Sprendimo projekto svarstyme.

P. B. nuosavybės teisės nėra įregistruotos, Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Registro 4.3. punkte nurodoma, kad Daiktinės teisės neįregistruotos, P. B. naudotoja, 1/3 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.1. punkte, įregistravimo pagrindas Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM 2015-08-13 sprendimas Nr. 3S-292. Tik tokia - nepilna daiktinių teisių, registracija atlikta 2015-08-13 sprendimo Nr. 3S-292 pagrindu NT registrui pateiktu NŽT Varėnos skyriaus. Kaip žinia, Sprendimas buvo priimtas po P. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir ji pati jau negalėjo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visas daiktines teises, nes dėl mirties negalėjo NTR pateikti prašymo įregistruoti jai nuosavybės teises. Įstatyminė įpėdine O. G. V., užbaigti visišką motinos P. B. daiktinių (nuosavybės) teisių registraciją NŽT prie ŽŪM 2015-08-13 sprendimo Nr. 3S-292 pagrindu, taip pat negalėjo, nes ji notarei nebuvo pateikusi pareiškimo apie P. B. palikimo priėmimą, nebuvo gavusi ir negalėjo gauti Įpėdinystės liudijimo. Todėl, iki šiol P. B. nuosavybės teisės nėra įregistruotos jai, įregistruota tik viena daiktinė - naudojimo, teisė.

Pirmiau minėta, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini), jokio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neturėjo ir tokio turto jos palikime nebuvo. P. B. mirties dieną - (duomenys neskelbtini), jos vaikas O. G. V. į notarinę kontorą nesikreipė ir nėra notarei pateikusi pareiškimo dėl P. B. palikimo priėmimo.

Tačiau, po jos mirties, jos kilnojamus daiktus ji priėmė faktiniu valdymu ir disponavimu: O. G. V. pasiėmė ir sau pasiliko motinos vestuvinį žiedą, nuotraukas, skepetaitę, kvartūką (žiurstą), maldaknygę, suknelę, kurią O. G. V. P. pasiuvo R. E. vestuvėms. Rūbus išdalino panašaus jos amžiaus kaimynėms.

P. B. atkurta 1/3 dalis 3 ha miško žemės, esančios (duomenys neskelbtini) yra prie (duomenys neskelbtini) upės ir yra paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje (registro 8.1. p.) ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje (registro 8.2. p.), kraštovaizdžio (registro 8.3. p.) ir gamtiniame ir kompleksiniame (8.4. p) draustiniuose, todėl veikla sklype yra labai ribota. Iki nuosavybės atkūrimo miškas nebuvo tvarkomas ir prižiūrimas, apleistas, daug vėjovartų ir sausuolių. Todėl iš karto po nuosavybės atkūrimo O. G. V. ėmėsi jo tvarkymo, organizavo išvartų ir sausuolių iš miško pašalinimą. Pagal 2015-08-30 sutartį mišką nuo medžių sausuolių ir vėjovartų išvalė ir išvežė A. N..

Tokiu būdu, pareiškėjos motina O. G. V., atliko visus palikimo priėmimo faktinius valdymu veiksmus, kai juos ji galėjo atlikti: po P. B. (duomenys neskelbtini) mirties - disponuodama jos asmeniniais daiktais ir po 2015-08-13 (NŽT 2015-08-13 sprendimas Nr. 3S-292), kai jos palikime atsirado paveldimo daikto 1/3 dalis 3 ha miško sklype - tvarkydama mišką.

Pateiktų aplinkybių pagrindu paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu yra prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Patenkinus prašymą nustatyti turtintį juridinės reikšmės taktą, O. G. V. notarė išduotų Įpėdinystės liudijimą. Šio liudijimo pagrindu O. G. V. galėtų įregistruoti P. B. nuosavybėje (palikime, nes ji mirusi) jai atkurtas ir neatlygintinai perduotas 1/3 dalis 3 ha miško sklype, tačiau O. G. V. taip pat mirusi. Už motiną tai atlikti negalėtų, nes pareiškėja, nėra P. B. palikimo įpėdinė. 1 /3 dalis 3 ha miško sklype P. B. nuosavybėje galėtų registruoti pareiškėja, tačiau nuosavybės registracijai jai reikalinga tokią teisę suteikianti teisė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja R. E. yra O. G. V. dukra, o jos motina yra P. B.. Pareiškėjai P. B. yra senelė, o ji vaikaitė (anūkė).

Senelė P. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina O. G. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Po motinos O. G. V. mirties pareiškėja R. E. kreipėsi į notarinę kontorą ir pateikė pareiškimą dėl O. G. V. palikimo priėmimo, tuo pagrindu notarė R. S. išdavė (duomenys neskelbtini) liudijimą, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė dukra R. E..

Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM 2015-08-13 sprendimu Nr. 3S-292, po P. B. mirties, jai ir dar dviem pretendentams: P. A. ir V. L. - visiems V. L. vaikams, po 1/3 dalis buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3.00 ha miško žemės sklypą, registre Nr. (duomenys neskelbtini).

P. B. nuosavybės teisės nėra įregistruotos, Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), registro 4.3. punkte nurodoma, kad Daiktinės teisės neįregistruotos, P. B. naudotoja, 1/3 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.1. punkte, įregistravimo pagrindas Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM 2015-08-13 sprendimas Nr. 3S-292.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Senelė P. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina O. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos O. G. V. mirties pareiškėja R. E. kreipėsi į notarinę kontorą ir pateikė pareiškimą dėl O. G. V. palikimo priėmimo, tuo pagrindu notarė R. S. išdavė (duomenys neskelbtini) liudijimą, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė dukra R. E.. Tuo tarpu jos motina O. G. V. paveldėjimo nebuvo susitvarkiusi, bet pagal faktines palikimo priėmimo aplinkybes ji turi teises į P. B. palikimą.

Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po savo motinos ir senelės mirties, ji priėmė palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėja nurodo, jog po P. B. mirties O.G. V. priėmė palikimą, t. y., jos turėtą žemės sklypą tvarkė, naudojosi juo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad pareiškėja po tetos mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėja negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad O.G. V. (pareiškėjos motina) ir pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Jos priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėję jį faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisės pareiškėjai įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą po jos senelės P. B. mirties, pareiškėjos motina O.G. V. priėmė palikimą, kuri yra mirusi, suteiktina teisė teisių perėmėjai R. E..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos dukra O. G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suteikti pareiškėjai R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruoti daiktines teises į žemės sklypo dalį pagal Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM 2015-08-13 sprendimą Nr. 3S-292.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.