Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-497/2015

Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-3328-843-2014

2015 m. gegužės 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas:

-pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams.

-pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

V. Ž. civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir priteista iš T. A. V. Ž. naudai 140 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 29 d., apie 18.15 val., Pylimo g. 61, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą Norvegijos piliečio E. D. atžvilgiu – priėjęs iš už nugaros paėmė nukentėjusįjį dviem rankom už pažastų ir įstūmė į arką, kur sudavė kumščiu ne mažiau 7-10 smūgių į galvos sritį, po ko užgriūdamas E. D. parvertė jį ant žemės, neleido pastarajam iššliaužti iš arkos į gatvę tempdamas už kūno jį atgal, po ko spyrė ne mažiau 8-10 smūgių į viršutinę kūno dalį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. D. nežymų sveikatos sutrikimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, po to, kai nukentėjusysis išėmė iš kelnių kišenės 250 Lt (2 vnt. kupiūrų po 100 Lt ir 50 Lt) ir numetė ant žemės, jis nustojo mušti, pakėlė nuo žemės numestus 250 Lt ir paslėpė į kelnaites, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausomų nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, T. A. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 11 d., apie 8.00 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, prie baro „Pagrandukas“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusios V. Ž. rankų atvirai pagrobė 140 Lt, šiais savo veiksmais padarydamas V. Ž. 140 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžiu metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, T. A. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl jo pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pakankamai išanalizuoti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog T. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilio ieškinio klausimus, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Apelianto prašymas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., perkvalifikuoti į lengvesnę, atmestinas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau teisėjų kolegija visus šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nuteistojo T. A. kaltė padarius BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą - E. D. apiplėšimą yra įrodyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Tai nukentėjusiojo E. D., nuteistojo T. A., liudytojų R. K., Wiliam A. P., A. R., policijos pareigūnų G. J., A. Z. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai ir kiti pirmosios instancijos teisme įrodymais pripažinti duomenys.

T. A. kaltę padarius BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą patvirtina paties nuteistojo T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo E. D. ir minėtų liudytojų duoti parodymai, įvykio vietų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, nuteistojo T. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje T. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytas aplinkybes, į kurias vietas smūgiavo, jis patvirtina ir pripažįsta. Patvirtino, kad įvykio metu įstūmė nukentėjusįjį E. D. į arką ir pradėjo jį mušti, besivoliojant užsienietis išsitraukė pinigus, o būtent 250 Lt, ir padavė jam, jis paėmė tuos pinigus ir tuo metu jį sulaikė policija.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde iš dalies jau neigia apiplėšęs nukentėjusįjį E. D. nurodant, kad pastarasis pats išėmė pinigus iš kišenės ir juos išmėtė ant žemės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik po to, kai nuteistasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir palaužė jo valią, pastarasis išsitraukė pinigus - 250 Lt ir padavė nuteistajam. Todėl ta aplinkybė, ar nuteistasis ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės pinigus, ar šiuo atveju pats nukentėjusysis ištraukė iš kišenės pinigus ir padavė nuteistajam, veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti nuteistojo T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kadangi juos nuosekliai patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Apeliaciniame skunde nuteistojo iškelta versija apie policijos pareigūnų darytą spaudimą paneigia byloje nustatytų aplinkybių visuma, nukentėjusiojo E. D. bei liudytojų R. K., Wiliam A. P., A. R., policijos pareigūnų G. J., A. Z. duoti parodymai. Teisėjų kolegija, remdamasi nuteistojo T. A. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais atsižvelgia į tai, kad nuteistasis T. A. teisiamajame posėdyje nenurodė, jog duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai jam darė spaudimą ir nurodė kokias aplinkybes jis turi nurodyti apklausų metu. Ši versija iškilo tik apeliaciniame skunde. Tačiau duomenų apie tai, kad T. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas ir kitaip pažeistos jo teisės, byloje nėra. Pažymėtina, kad nuteistojo tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka faktines įvykių aplinkybes ir liudytojų bei nukentėjusiojo E. D. nurodytas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo E. D. ir liudytojų R. K., Wiliam A. P., A. R., G. J., A. Z. duotais parodymais, kadangi jie yra iš esmės nuoseklūs, be to juos patvirtina paties nuteistojo T. A. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, bei kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas neturi pagrindo nesiremti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šiuos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija, nuteistojo T. A. pateiktą versiją dėl ikiteisminio tyrimo metu jam daromo spaudimo ir iš dalies duotų parodymų neteisingumo atmeta, kadangi tokios versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys, apelianto pateiktą versiją paneigia liudytojų policijos pareigūnų G. J. ir A. Z. duoti parodymai, kad T. A. parodymus davė savo noru, niekieno neverčiamas, tokias aplinkybes patvirtina ir T. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės.

Dėl paskirtos bausmės argumentų

Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis T. A. padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita – baigta, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos. Teismas taip pat atsižvelgė į pagrobto turto vertę, į tai, kad plėšimo metu nukentėjusiajam E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikimas. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jog T. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. T. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, įrašytas į Vilniaus rajono centrinės poliklinikos narkologinę įskaitą.

Be to, teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė, būdamas 10 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs, todėl T. A. yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad T. A. anksčiau teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2011-09-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo už nusikaltimą nuosavybei, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė bausmę laikydamas jį recidyvistu ir taikydamas recidyvistams skirtas bausmių skyrimo taisykles.

Taigi darytina išvada, jog apeliantas, siekdamas neteisėtu būdu pasipelnyti, sistemingai daro panašaus pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, jis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nerodo noro gyventi dorai, pasitaisyti, todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinant jam šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. A. paskirta bausmė atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, artima minimaliai, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios V. Ž. civilinio ieškinio argumentų

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kadangi nukentėjusiajai V. Ž. jis grąžino 140 Lt ir su ja susitaikė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji byloje yra pareiškusi 140 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 74, 75). Nuteistasis T. A. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtina, kad pavogtus iš nukentėjusiosios V. Ž. 140 Lt jis grąžino. Teisiamajame posėdyje apeliantas teigė, kad pinigus norėjo perduoti per tyrėją, tačiau pinigus reikėjo grąžinti asmeniškai nukentėjusiajai. Jis ieškojo būdų kaip grąžinti jai pinigus, tačiau nepavyko jos surasti. Žalą atlygino mėnesio bėgyje po nukentėjusiosios paduoto pareiškimo, sutikęs ją stotyje.

Nukentėjusioji V. Ž. 2014-12-16 d. paskirtame teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Šaukimas jai buvo neįteiktas, nes nurodytu adresu negyvena. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl to, kad kaltinamasis teigė atlyginęs nukentėjusiajai žalą, tačiau nepateikė tai patvirtinančio dokumento, todėl teismas nutarė susisiekti ir iškviesti į posėdį nukentėjusiąją tam, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 3-6). Į paskirtą 2015-01-15 d. teisiamąjį posėdį nukentėjusioji taip pat neatvyko, teismui nepavyko su ją susisiekti (2 t., b. l. 12-16).

Taigi, nors nuteistasis tvirtina atlyginęs nukentėjusiajai V. Ž. materialinę žalą, t.y. grąžinęs jai 140 Lt, tačiau tai patvirtinančių jokių įrodymų nepateikė, o nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti aplinkybių dėl žalos atlyginimo, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra galimybės tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu nukentėjusiosios V. Ž. civilinis ieškinys padarytai žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusioji V. Ž. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiosios V. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.