Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-500-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2A-500-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
P. D., P.
Atsakovas
I. D.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-500-280-/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.15;78.2.1;77.4.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovui P. D.,atsakovei I. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-826-873/2010 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei I. D., institucija teikianti išvadą Panevėžio miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. D. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-03 sprendimu iš jo priteistą išlaikymą sūnui A. D., gim.1998-05-23, jį sumažinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3193-223/2006 nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi A. tvarką ir ją patikslinti su teikiant ieškovui galimybę daugiau bendrauti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad po sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 550 Lt, priėmimo, iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes sumažėjo jo gaunamos pajamos ir neliko galimybės mokėti 550 Lt dydžio išlaikymo. Nurodo anksčiau uždirbęs daugiau, šiuo metu darbo užmokestis yra apie 2 300 Lt per mėnesį, o išlaidos sudaro 2 300 Lt per mėnesį. Sumažėjus jo gaunamoms pajamoms, jo ir atsakovės turtinė padėtis tapo vienoda, todėl mano, kad nebeliko pagrindo priskirti didesnę vaiko išlaikymo dalį jam ir vaiko išlaikymui teiktinas išlaikymas nustatytinas lygiomis dalimis — po 400 Lt kiekvienam sutuoktiniui kas mėnesį (abu tėvai išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas vaikui vystytis). Be to, 2003 metais jam nustatyta lėtinė uždegiminė reumatinė liga, kurios gydymui ir reabilitacijai jis patiria nemažų išlaidų.

Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką prašo pakeisti, nes 2006-11-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina, kad jis su vaiku galėtų daugiau bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, per šventes (Naujuosius Metus, Tėvo dieną, Kūčias, Kalėdas ir kt. atvejais), atitinkamai pakeičiant ankstesnės teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1-6 punktus: 1. P. D. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį: pasiima sūnų A. iš motinos I. D. penktadieniais 19 val. ir parveža sekmadieniais 19 val. Vaiko vasaros, žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu pasiima sūnų iš motinos 15 val. ir parveža 21 val. 2. P. D. su sūnumi A. bendrauja 4 savaites vaiko vasaros atostogų metu, informuojant apie tai atsakovę prieš vieną savaitę iki vaiko atostogų pradžios su tėvu. Keturių savaičių laikotarpis gali būti išdėstytas į kelias dalis, atsižvelgiant į tėvo atostogų grafiką, vaiko pageidavimus, numatytą atostogų programą ir kt..3. P. D. bendrauja su sūnumi A. pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario ir kitų papildomų mokyklinių atostogų laiko, išskyrus vasaros atostogas. 4. P. D. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį, kai minima Tėvo diena, paimdamas vaiką iš motinos namų penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaiką į motinos namus sekmadienį 19 val.. 5. P. D. bendrauja su sūnumi kas antri metai kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Kalėdų dienas, paimdamas vaiką kūčių dienos 17 val. ir grąžindamas vaiką į motinos namus Kalėdų antros dienos 20 val. 6. P. D. bendrauja su A. kas antrus metus sausio 1-ąją dieną, paimdamas gruodžio 31 dieną 17 val. ir grąžindamas sausio 1 dieną 20 val.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-03 sprendimu priteisto iš P. D. A. D. išlaikymo dydį nuo 550 Lt iki 500 Lt nuo 2010-01-07 iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš I. D. ir P. D. po 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu padidindamas iš atsakovo anksčiau priteistą išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui vaikui A. nuo 220 Lt iki 550 Lt nustatė, kad nepilnamečio A. poreikiai yra ne mažesni kaip 800 Lt kas mėnesį. Nagrinėjamojoje byloje šalys nepateikė įrodymų, kad po minėto teismo sprendimo šie vaiko poreikiai būtų pasikeitę. Priteisdamas išlaikymą po 550 Lt, teismas nustatė, kad atsakovės 2008 m. gaunamos pajamos buvo 1 506 Lt per mėnesį, o ieškovo pajamos 2008 m. 4-tą ketvirtį neatskaičius mokesčių buvo 7 840 Lt. Šiuo metu atsakovės pajamos sudaro 1 466 Lt per mėnesį (b. l. 34), o ieškovo – 2 446 Lt (3200 Lt neatskaičius mokesčių) per mėnesį (b. l. 11, 76). Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo nežymiai, o atsakovo turtinės padėties pablogėjimas laikytinas esminiu ir yra pagrindas priteistą išlaikymą sumažinti, bet ne tokiu dydžiu kaip prašo ieškovas.

Teismas nurodė, kad dėl aukščiau nustatytų aplinkybių ieškovo turtinė padėtis vis tiek yra geresnė nei atsakovės, todėl jis turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet proporcingai savo (šalių) turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad turimo turto ir įsipareigojimų požiūriu šalių padėtis yra apylygė ir atitinka tą padėtį, kuri buvo 2009-04-03 teismo sprendimo priėmimo metu. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad priteistas iš ieškovo išlaikymas yra mažintinas iki 500 Lt, bet ne iki 400 Lt ir nėra pagrindo tenkinti visa apimtimi ieškovo reikalavimo. Atsakovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kad visas būtinas vaiko išlaikymui išlaidas šalys apmokėtų lygiomis dalimis.

Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l.13-14) 2006-11-07 nustatyta tokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka:

1.P. D. bendrauja su sūnumi A. kas antrą savaitgalį: pasiima sūnų A. iš I. D. namų penktadieniais 19.00 val. ir parveža jį pas motiną sekmadieniais 19.00 val.

2. P. D. bendrauja su sūnumi A. dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu, informuojant apie tai I. D. prieš vieną mėnesį iki vaiko vasaros atostogų pradžios..

3. P. D. bendrauja su sūnumi A. pusę vaiko rudens ir pavasario atostogų laiko.

4. P. D. bendrauja su sūnumi A. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, paimdamas vaiką iš motinos namų 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į motinos namus 19.00 val.

5. P. D. bendrauja su sūnumi A. kas antri metai Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš motinos namų Kūčių dienos 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į motinos namus pirmąją Kalėdų dieną 20.00 val.

6. P. D. bendrauja su sūnumi A. kiekvienais metai Sausio 1-ąją dieną, paimdamas vaiką iš motinos namų 12.00 val. ir grąžindamas vaiką į motinos namus 20.00 val.

7. P. D. turi teisę išvykti su sūnumi A. į užsienio keliones, kurios truktų ne ilgiau kaip dvi savaites ir nustatant, kad P. D. privalo informuoti I. D. apie numatomą kelionę ne vėliau kaip dvi savaitės iki kelionės pradžios ir informuojant I. D. į kokią šalį vyksta vaikas ir kokia kelionės trukmė. Teismas įpareigojo I. D. netrukdyti P. D. išvykti su sūnumi A. į užsienio keliones, jei jos vyksta prisilaikant išvardintų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad vaikui bendraujant su tėvu visada atsižvelgia į vaiko norus, todėl prašo nustatytos bendravimo tvarkos nekeisti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė nustatytos bendravimo tvarkos nekeisti, nes teismo nustatyta bendravimo su vaiku yra tinkama. Vaikas turi pareigą mokytis, be to, jis lanko šokius ir pavargsta, todėl bendravimo tvarka tinkama. Teismas posėdyje apklausė šalių nepilnametį vaiką A., kuris paaiškino, kad norėtų, jog nustatytas bendravimo su tėvu grafikas būtų laisvesnis, jam bendravimo su tėvu užtenka. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), teismas laikė, kad neįrodyta aplinkybė, kad nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaiku yra netobula tiek, jog, reiktų ją keisti, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė tarp šalių lygiomis dalimis (CPK 88, 92, 93 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, įrodymų, duomenų, visiškai neatžvelgė į ieškovo paaiškinimus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (4.79 str., 4.82 str. 4 d., 1.81 str., 1.80 str.) bei procesinės teisės normas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

CK 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar tėvai gyvena skyrium (CK 3.170 str. 1 ir 4 d., 3.175 str.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad anksčiau nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka nebeatitinka nurodytų tėvų lygiateisiškumo auklėjant ir bendraujant su vaiku principų ir vaiko interesų, o keičiasi vaikui augant, bręstant, todėl galimas ir jo pasiūlytas bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas. Šis pasiūlymas, lyginant su ankstesne bendravimo su vaiku tvarka, yra labai artimas 2006-11-07, tačiau, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo gyvenimo būdą, mokymąsi mokykloje ir užimtumą išplėstinas, siekiant maksimaliai padidinti tėvo ir sūnaus bendravimo galimybes išlaikant bendravimą su sūnumi, interesų pusiausvyrą. Teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus, kad vaikas, bendraudamas su ieškovu, pavargsta, nes lanko mokyklą, šokius arba kad prasidėjus teismams, vaikas susirgo tiku. Teismas, priimdamas sprendimą išskirtinai gynė vaiko motinos interesus, sumenkinant tėvo teisę lygiateisiškai dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo (CK 3.170 str.). Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tėvų ir vaikų santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

CK 3.201 str. numatyta galimybė keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį vaikui, jį sumažinti, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ir aplinkybės išsaugant protingą vaiko interesų ir poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą.

Kadangi po šio teismo sprendimo žymiai sumažėjo jo gaunamas atlyginimas ir 2009 - 2010 metais sudaro vidutiniškai apie 2 300 Lt per mėnesį, tai dėl iš esmės pasikeitusios jo turtinės padėties, esminio jos pablogėjimo, jis ir prašė teismą sumažinti priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 400 litų, nes nebeturi galimybių skirti priteisto dydžio išlaikymą sūnui A.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vaiko motina dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinės mėnesinės pajamos šios bylos nagrinėjimo metu buvo apie 1 430 Lt atskaičius mokesčius, o ieškovo – 2 300 Lt, t.y. ieškovo pajamos 1,6 karto didesnės už jos pajamas. Teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui dydis, taip pat didesnis 1,6 karto už išlaikymą, kurį teikia ji. Taigi, jos turtinė padėtis nėra tokia gera, kad visas būtinas vaiko išlaikymui išlaidas su ieškovu ji apmokėtų lygiomis dalimis, todėl teismas teisingai taikė proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių principą. Be to, nuo 2010 m. balandžio mėnesio jos gaunamos pajamos (atskaičius mokesčius) vidutiniškai sumažėjo apie 100 Lt, o nuo 2010 m. birželio mėn. pasikeitus darbo grafikui (ji nebedirba naktinėje pamainoje), pajamos sumažės dar apie 20%. Teismui papildomai su atsiliepimu pateikia 2010-06-02 pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir pasikeitusį darbo grafiką. Šių dokumentų anksčiau negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui, nes aplinkybės, lėmusios jos pajamų sumažėjimą, atsirado vėliau, jau po teismo 2010-04-16 sprendimo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.

Šalies argumentai

Ieškovas nepagrįstai prašo pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kurios teismas šiuo sprendimu nepakeitė ir netenkino ieškovo reikalavimo šioje dalyje pagrįstai.

Tvirtina, kad niekada netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi A. pagal nustatytą tvarką, kaip ir jo laisvalaikio metu pagal vaiko norą. Ieškovas su vaiku bendrauja ir dabar ne tik pagal nustatytą grafiką, bet ir kitu laiku – susitinka ir po pamokų darbo dienomis, vaiką nuveža arba pasiima iš šokių būrelio ir t.t. Ieškovas teigia, kad nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka nebeatitinka tėvų lygiateisiškumo auklėjant ir bendraujant su vaiku principų ir vaiko interesų, kurie keičiasi vaikui augant, bręstant. Vaikui augant ir bręstant, jis turi vis daugiau laiko skirti mokymuisi, pamokų ruošimui, būreliams, atsiranda naujų pomėgių, draugų, su kuriais vaikas taip pat praleidžia dalį savo laisvalaikio, todėl savo laisvą nuo mokyklos bei šokių būrelio lankymo laiką skirti išimtinai bendravimui su tėvu, vaikas ne tik nenori, bet ir neturi galimybių. Vaiką ypač žeidžia, kada jis nori mokytis, ilsėtis ar kieme pažaisti su bendraamžiais, o ieškovas neatsižvelgia į vaiko norą ir liepia jam vykti kartu su juo, nes anot ieškovo, „toks teismo sprendimas“. Sūnus teismo posėdžio metu išreiškė norą, kad teismo nustatytas bendravimo su tėvu grafikas būtų laisvesnis, kad bendravimo su tėvu jam užtenka. Ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos pratęsimas pažeis nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovo skundas dalyje ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra ne bet koks, o esminis jo turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti priteistą išlaikymą sumažėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas.

Byloje nustatyta, kad 2009-04-03, kai teismas iš ieškovo nepilnamečiui sūnui A. priteisė po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą, tuo metu jo turtinė padėtis buvo geresnė nei ieškovės, todėl ieškovas sutiko kad jis turi daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatęs, jog po nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo, jo gaunamų pajamų sumažėjimas yra esminis (2009–2010 metais jis gauna vidutiniškai apie 2 300 Lt mėnesinį atlyginimą), o atsakovės turtinei padėčiai esant nepasikeitusiai, į tai neatsižvelgė ir neproporcingai maža suma, tik 50 Lt, sumažino išlaikymo vaikui dydį, nepagrįsti. Kaip jau minėta, CK 3.201 str. numatyta galimybė keisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, tiek sumažinti arba padidinti, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, nes sumažėjo tik jo darbo užmokesčio dydis, kartu sumažėjo ir išlaidos, nes ieškovas nebemoka už studijas.

Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu, kai Panevėžio miesto apylinkės teismas padidino iš atsakovo anksčiau priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui Aurimui nuo 220 Lt iki 550 Lt, toje byloje nustatė, kad nepilnamečio A. poreikiai yra ne mažesni kaip 800 Lt per mėnesį (b. 1. 16). Šioje byloje šalys neįrodinėjo, kad po minėto teismo sprendimo šie vaiko poreikiai būtų pasikeitę (šalys šios aplinkybės neginčija), o teismas šią aplinkybę laikė esant nustatytą ir ja pagrįstai vadovavosi. Šiuo metu atsakovės pajamos sudaro 1 400 Lt per mėnesį, o ieškovo – 2 100 Lt.

Kolegija sutinka ir su kita apylinkės teismo išvada ir argumentais, kad ieškovo nurodyta turtinė padėtis vis tiek yra geresnė nei atsakovės, todėl jis turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas nustatė, kad turimo turto ir įsipareigojimų požiūriu šalių padėtis atitinka tą padėtį, kuri buvo 2009-04-03 teismo sprendimo priėmimo metu. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nebemoka už studijas. Taigi jam nebereikia mokėti apie 5 120 Lt Esant nustatytoms bylos aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu (CPK 185 str.) ir sprendimu išlaikymą sumažinti iki 500 Lt kas mėnesį, nes atsakovė I. D. su tokia teismo išvada sutinka, jos neginčija. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3193-223//2006 nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi A. tvarką. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuri yra nustatyta 2006-11-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l.13-14) pakeitimo, išklausė sūnų A., kuris paaiškino, kad jis norėtų, jog nustatytas bendravimo su tėvu grafikas būtų laisvesnis, kad jam nustatyto bendravimo su tėvu užtenka. Be to, iš ieškinio turinio, ieškovo apeliacinio skundo turinio, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys neturi esminių nesutarimų dėl ieškovo bendravimo su sūnumi. Tėvas dalyvauja vaiko auklėjime, nustatyta bendravimo tvarka su vaiku yra racionali, pakankama ieškovui, vaiko motinai ir pačiam vaikui.

Pažymėtina, kad pats apeliantas, skųsdamas sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku pakeitimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pasiūlytas bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas, lyginant su ankstesne bendravimo su vaiku tvarka, yra labai nežymus, iš esmės yra daugiau susijęs bendravimo su vaiku organizacinių klausimų išsprendimu ir bendravimo laiko pailginimu. Matyti, kad ieškovas prašo keisti bendravimo tvarką daugiau atsižvelgdamas į savo interesus ir galimybes, pvz., išskiria tėvo dieną, bet neaptaria vaiko gimtadienio, kitų jam svarbių progų, per mažai atsižvelgia į vaiko interesus. Be to, ieškovas visiškai nepagrindė jo siūlomo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo teigiamos įtakos vaiko teisėms ir interesams, nekalbėjo apie vaiko norus, nenurodo jokios galimybės tartis su vaiko motina, numato tik įspėjimą. CK 3.170 str. įtvirtina principą, kad šalys dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jo auklėjime pirmiausia turi bandyti susitarti geruoju. Šalys nenurodė, kad jiems nepavyksta susitarti, tačiau tartis vengia. Tik geranoriškas tėvų susitarimas labiausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovas, siūlydamas keisti bendravimo tvarką ir ją konkrečiai apibrėžti, iš esmės siekia įtvirtinti tai, kad reikėtų mažiau tartis su vaiko motina. Tai neatitinka sūnaus interesų, nes vaikas gyvena su motina, kuri turi didesnę galimybę įvertinti vaiko pareigas, norus, galimybes, užimtumą. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo prašė nustatytos bendravimo tvarkos nekeisti, nes teismo priimtas sprendimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku yra tinkamas.

Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, jog neįrodyta aplinkybė, kad ieškovo bendravimo tvarka su vaiku yra netinkama tiek, jog reikėtų ją keisti pagal apelianto siūlomą tvarką.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nebeanalizuojami. Pasakytu yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėLaimantas Misiūnas