Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , LR pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) , administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., 172 str. 1 d., už tai, kad A. S. samdė V. G. nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties pardavėjos pareigoms atlikti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad iš V. G. paaiškinimo bei pateiktų apskaitos dokumentų nustatyta, kad A. S. asmeniui mokėjo algą (apskaitos suvestinėse, V. G. 2014 m. vasario – lapkričio mėn. priskaičiuota alga 10 173,50 Lt), aprūpino darbo priemonėmis (prekybai įrengtas automobilis (duomenys neskelbtini)), prekėmis (pagal prekių suvestines, V. G. 2014 m. sausio – lapkričio mėn. išduota prekių už 310 114,41 Lt), dengė veikloje patirtas išlaidas (pagal V. G. paaiškinimą apmokėjo verslo liudijimo įsigijimo išlaidas ir kuro išlaidas), iš veiklos gavo pajamas (2014 m. sausio – lapkričio mėn. - 212 974,84 Lt). Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad A. S. parengtose apskaitos suvestinėse, paaiškinimuose matosi, kad ji taip pat samdė R. K. ir M. P.. Nurodytą veiklą A. S. vykdė neįregistravusi individualios veiklos. Šiais veiksmais A. S. pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d., 3 d., reikalavimus, LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d., reikalavimus.

A. S. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir nurodė, kad nuo 2004 metų pagal darbo sutartį dirbo A. B. įmonėje pardavėja. Pažįsta V. G., nes ji taip pat dirbo A. B. įmonėje pardavėja Imbrado kaimo parduotuvėje. Ji pati V. G. jokių prekių ir pinigų neperdavinėjo. A. S. pagal verslo liudijimą nedirbo ir savo įmonės neturėjo. Jos sesuo R. K. dirba pagal verslo liudijimą ir laiko prekes A. B. sandėlyje. A. S. kartais būdavo tame sandėlyje kur padėdavo seseriai tvarkyti prekes. V. G. ji buvo perdavusi savo automobilį neatlygintinai naudotis.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba Utenos apskrities VMI. Ji surašė A. S. administracinį teisės pažeidimo protokolą dėl neteisėtos komercinės veiklos vykdymo ir nelegalaus darbo. Duomenys apie A. S. buvo renkami nuo 2010 metų. A. S. 2013 m. buvo tikrinama dėl verslo liudijimų, ji pati verslo liudijimo neturi. V. G. nurodė, kad A. S. ir A. B. nevedė tinkamai buhalterinės apskaitos. Nustatė, kad 2014 metais A. S. organizavo išvežiojamą prekybą ir samdė darbui kelis asmenis, tarp jų ir V. G.. A. S. samdyti asmenys dirbo pagal individualius verslo liudijimus. Patikrinimo metu, šie asmenys turėjo savo verslo liudijimus ir nurodė, kad savo veiklą jie vykdė ne savarankiškai. A. S. savo įmonės neturi, ji jokios veiklos oficialiai nevykdo. Jos neteisėta veikla buvo vykdoma nuo 2010 metų. Utenos apskrities VMI pateiktuose sąsiuviniuose yra užfiksuoti mokami pinigai, iš šių sąsiuvinių turinio taip pat matosi V. G. atskaitomybė A. S., jų tarpusavio atsiskaitymai, prekių srautai. A. S. sesuo vykdo veiklą pagal verslo liudijimą. A. S. darbui taip pat samdė M. P. ir R. K.. Protokolas A. S. pagal ATPK 41³ str. 1 d., yra surašytas dėl pažeidimo padaryto V. G. atžvilgiu. Iš V. G. parodymų liudytoja nustatė, kad A. S. pirko verslo liudijimą V. G., tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. pažįsta 12 metų. Jis pats dirba su autoparduotuve pagal verslo liudijimą, jo vykdoma veikla yra savarankiška. A. S. jo darbui nesamdė, kasos aparatas yra įsigytas jo vardu ir jis su šiuo aparatu vykdo darbinę veiklą. Liudytojas pats užsisako ir išvežioja prekes. V. G. pažįsta, ji turi autoparduotuvę ir pardavinėja prekes. Prekes liudytojas laiko A. B. priklausančiame sandėlyje. Kas dar be jo ten laiko prekes, nežino. Į sandėlį kartais užeidavo A. S., bet tik su juo pabendrauti.

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra A. S. sesuo. Ji pati 2014 metais dirbo pagal verslo liudijimą, užsiėmė išvežiojamąja prekyba. A. S. padėdavo liudytojai priimti prekes, atlikdavo kitus darbus. Liudytoja prekes laiko sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) R. K. pažįsta V. G., ji ir dabar dirba pagal verslo liudijimą. Liudytoja kartu su V. G. viename sandėlyje laiko savo prekes. Šiame sandėlyje prekes taip pat laiko ir M. P.. Jie dirba kiekvienas atskirai pagal atskirus verslo liudijimus.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji prieš šešerius metus įsidarbino A. B. įmonėje pardavėja. Pastaruoju metu dirbo pagal verslo liudijimą ir užsiėmė išvežiojamąja prekyba. Šiai veiklai autoparduotuvę jai suteikė A. S., kuri teikdavo jai prekes, mokėjo už verslo liudijimą, padengdavo kuro išlaidas, bei mokėjo atlyginimą. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų liudytoja pateikti negali. Vieninteliai įrodymai yra sąsiuviniai, kuriuose buvo fiksuojami prekių išdavimo ir kiti liudytojos vykdomos veiklos apskaitos duomenys. Už atliktą darbą, A. S. liudytojai nesumokėjo atlyginimo. 2014 metų pabaigoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino V. G. autoparduotuvę ir nustatė jos veiklos pažeidimus. Po šio patikrinimo, liudytoja Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė sąsiuvinius su prekių išdavimo ir apskaitos duomenimis. Vengdama atsakomybės už nustatytus pažeidimus, liudytoja nurodė, kad ji nelegaliai dirbo pas A. S..

Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 str. 2 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės, padarius administracinį tesės pažeidimą. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinių teisės pažeidimų bylose, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N62 – 3686/2008).

Dėl LR ATPK 172 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo

LR ATPK 172 str. 1 d. numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu. Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Teismo posėdyje ir pirminiuose paaiškinimuose A. S. neigė vykdžiusi individualią veiklą ar dirbusi pagal verslo liudijimą. A. S. nurodė, kad kartais padėdavo seseriai R. K. ir V. G. tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau už tai jokio atlygio negaudavo. Pažymėtina, kad analogišką paaiškinimą ji pateikė ir Institucijos atstovei, patikrinimo metu. A. S. paaiškinimą paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Kaip matyti, A. S. neatlygintinai padėjo pildyti buhalterinę apskaitą savo seseriai R. K. ir V. G., tačiau tik tokio pobūdžio veiksmai, nenustačius kitų ATPK 172 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėčiai būtinų požymių bei reikšmingų aplinkybių, administracinės atsakomybės neužtraukia. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad A. S. vertėsi savarankiška veikla, susijusia su išvežiojamąja prekyba atlygintinai ir sistemingai. Kaltinimas A. S. pagal ATPK 172 str. 1 d., grindžiamas liudytojos V. G. paaiškinimais ir parodymais. Teismo posėdžio metu, A. G. parodė, kad siekdama išvengti atsakomybės už galimai jos padarytus pažeidimus, ji Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad A. S. neteisėtai vertėsi komercine ūkine veikla. Šiuos V. G. parodymus patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimas /b.l.15/. Šios aplinkybės rodo, kad V. G. yra suinteresuota šioje byloje, todėl jos paaiškinimai ir parodymai yra nepatikimi. Teismas spręsdamas šią bylą, nesivadovauja, liudytojos V. G. parodymais. Byloje nėra kitų patikimų įrodymų patvirtinančių, kad A. S. vykdė neteisėtą komercinę ūkinę veiklą gavo iš jos pajamas ar siekė tokias pajamas gauti. Byloje neįrodyta, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d.

Dėl LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo

Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta LR DK 98 str., kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pagal LR DK 93 str. 1 d., darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi esminis darbo sutarties požymis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas.

Siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį, kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį - yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo; darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

A. S. nuo 2004-05-05 iki 2013-09-25 dirbo A. B. įmonėje pardavėja, o nuo 2014-10-02, dirba pardavėja pas G. N., užsiimančią individualia veikla. Byloje, be liudytojos V. G. parodymų, kuriuos teismas pripažino nepatikimais ir jais šioje byloje nesivadovauja, nėra kitų duomenų ar įrodymų patvirtinančių, kad A. S. buvo V. G. darbdavys ir tarp jų buvo abipusis susitarimas, kad V. G. dirbs A. S. naudai. Bylos medžiagoje neužfiksuota nė vieno objektyvaus veiksmo, kurį būtų galima vertinti kaip V. G. darbo funkcijų atlikimą A. S. naudai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad V. G. dirbo pagal verslo liudijimą, buvo įsigijusi kasos aparatą ir užsiėmė išvežiojamąja prekyba.

Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje N575-2744/2011).

Teismo posėdžio metu, V. G. nurodė, kad verslo liudijimas, pagal kurį ji dirbo, buvo įgytas siekiant paslėpti faktinius darbo santykius. Liudytoja nurodė, kad už verslo liudijimą mokėjo A. S., kuri taip pat aprūpino ją transporto priemone, mokėdavo už kurą, tiekdavo prekes, mokėjo atlyginimą. Be šių V. G. parodymų, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių šios liudytojos parodymus. Priešingai, byloje yra duomenys patvirtinantys, kad pati V. G. įsigijo verslo liudijimą ir kasos aparatą, buvo sudariusi automobilių panaudos sutartis, savo vardu teikė VMI gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas, t.y. savarankiškai užsiėmė individualia veikla/b.l. 7, 8, 11, 14, 15-19/.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. inkriminuojamas pažeidimas buvo grindžiamas tik vienintelės liudytojos V. G. nepatikimais paaiškinimais ir jos pateiktais sąsiuviniais.

Taip pat kaip įrodymai pagrindžiantys A. S. kaltę, byloje pateikti galimai sąsiuviniuose padarytų įvairų įrašų nuorašai/b.l.20/. Šie nuorašai nei savo forma, nei turiniu, neatitinka apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikomi įrodymais. Esant šiai aplinkybei, teismas šių nuorašų neanalizuoja ir nevertina.

Utenos AVMI nepateikė įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad A. S. su V. G. buvo susitarusi dėl darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. S. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 172 str. 1 d., 41³ str. 1 d., sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai įrodyti, todėl vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad nėra pagrindo A. S. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, A. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 172 str. 1 d. ir 41³ str. 1 d., įvykių ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.