Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-1585-553/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2-1585-553/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00645-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agroinkubacija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1585-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00645-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroinkubacija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agroinkubacija“ iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Agroinkubacija“ iškėlimo pagrįstumo.

2. Pareiškėja žemės ūkio kooperatyvas „AgroAves Group“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Agroinkubacija“ (toliau – ir bendrovė) iškėlimo.

3. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. spalio 6 d. buvo sudarytos šešios paskolos sutartys, pagal kurias pareiškėja bendrovei paskolino 19 631,36 Eur, bendrovė taip pat turėjo sumokėti 1 433,84 Eur palūkanų. Iš viso bendrovė pareiškėjai 2019 m. balandžio 11 d. yra skolinga 21 065,04 Eur, neskaičiuojant delspinigių už nelaiku vykdomus įsipareigojimus. Pareiškėjos teigimu, bendrovė yra nemoki, nes negali tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.

4. Bendrovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Eksmokumas“.

6. Teismas nurodė, kad pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės turtą sudarė 756 853 Eur (754 600 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 2 253 Eur vertės trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 860 871 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 300 058 Eur. Nors 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė nebuvo nemoki, tačiau pagal byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad bendrovės turtinė padėtis yra pasikeitusi. Teismas, atsižvelgdamas į praėjusį laikotarpį nuo finansinės ataskaitos sudarymo, vertino, jog negalima spręsti, kad bendrovė tebeturi 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos vertės trumpalaikį turtą. Nors bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad atsakovė turi 754 600 Eur vertės ilgalaikio turto, tačiau aiškinamajame rašte teigiama, kad bendrovė ilgalaikio turto dar neturi, ji stato pastatą-sandėlį, kuriame vykdys savo veiklą, taip pat ketina įsigyti įrenginius veiklos ir infrastruktūros plėtrai bei naujų darbo vietų steigimui, šiuo metu plėtra pristabdyta dėl lėšų trūkumo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti pastatas – inkubatorius, baigtumo procentas – 65, vidutinė rinkos vertė – 42 000 Eur. Nesant kitų duomenų apie bendrovės turimą nekilnojamąjį turtą, jo rinkos vertę, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registre nurodyta bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto verte. Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Bendrovei nepateikus duomenų apie jos turimą turtą ir vertę, teismas sprendė, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro 42 000 Eur.

7. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad bendrovė jai yra skolinga 21 065,04 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viešų duomenų teismas nustatė, kad bendrovė nėra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat ji neturi deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso ir aiškinamojo rašto matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 300 058 Eur sumą, iš kurios skolos tiekėjams – 298 906 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nustatytas bendrovės skolų ir turto vertės santykis atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką ir tai sudaro pagrindą bankroto bylos bendrovei iškėlimui (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Bendrovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Bendrovei nebuvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir apie prasidėjusį teisminį procesą. Bendrovės vadovas tik iš viešai prieinamų duomenų sužinojo apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Pareiškėja nesiėmė visų būtinų pastangų tinkamam bendrovės informavimui užtikrinti, siekė, kad bendrovė teisminiame procese nedalyvautų. Pareiškėja žinojo, kad bendrovė registruotu adresu veiklos nevykdo, todėl atitinkamu adresu siunčiami procesiniai dokumentai jai bus neįteikti. Vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis laikytina neteisėta bei naikintina.

8.2. Bendrovė yra moki, jos finansinė būklė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokumo sąvokos. Iš 2018 metų balanso matyti, kad bendrovės turtą sudaro 754 600 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 300 058 Eur, iš kurių pradelstas įsiskolinimas pareiškėjai sudaro tik 21 065,04 Eur. Tokiu būdu bendrovės turtas daugiau nei du kartus viršija per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus.

8.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2018 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 300 028 Eur sumai sudaro pradelstus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad balanso eilutėje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyti įsipareigojimai (išskyrus 21 065,04 Eur įsipareigojimą pareiškėjai) būtų pradelsti.

8.4. Teismas netinkamai interpretavo bendrovės balanso už 2018 metus duomenis ir be pagrindo, remdamasis tik VĮ Registrų centras neaktualiais duomenimis, padarė išvadą, kad bendrovei priklausančio pastato – sandėlio vertė yra 42 000 Eur, kai balanse apskaityta jo vertė –754 600 Eur.

8.5. Teismui neapdairiai ir neturint papildomų duomenų konstatavus, kad bendrovės balanse apskaityta 754 600 Eur turto vertė sudaro vos 42 000 Eur, buvo dirbtinai iškreiptas bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis. Teismui netinkamai interpretavus balanso duomenis ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, buvo pažeisti pagrindiniai bankroto instituto tikslai, ĮBĮ nuostatos buvo taikomos formaliai, neanalizuojant bylai reikšmingų duomenų.

9. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Bendrovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos buveinės adresu, tačiau bendrovės elgesys, nepriimant jai siunčiamų pranešimų, nebuvo tinkamas ir atsakingas. Bendrovė nepasirūpino, kad jai siunčiami dokumentai būtų tinkamai priimti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi laikytina, kad pranešimas jai buvo įteiktas tinkamai. Be to, bendrovei ne tik nuolat buvo siunčiami registruota pašto siunta pranešimai tiek dėl skolos grąžinimo, tiek dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir nuolat buvo bendraujama su bendrovės vadovu asmeniškai. Pareiškėjai kiti bendrovės adresai nėra žinomi.

9.2. Nors bendrovė nurodo, kad yra moki, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Teismas, vadovaudamasis bylos ir registrų duomenimis, pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą, todėl nėra pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šis įstatymas nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.

13. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.).

14. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.

15. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad jai apie bankroto bylos nagrinėjimą nebuvo žinoma, vertina nepagrįstais. CPK 123 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procesinių dokumentų juridiniams asmenims įteikimo būdus, numato, kad kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta juridinio asmens buveinės vietoje, tai procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Bylos duomenimis, tiek pareiškėjos pranešimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo išsiųsti jos buveinės adresu – Lazdijų raj., Janaslavo k. 12, todėl laikytina, kad CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu apeliantei teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Be to, taip pat ir specialiame internetiniame tinklapyje 2019 m. rugpjūčio 8 d. paskelbta apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešta ir apie vyksiantį teismo posėdį. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė atskirajame skunde savo buveinės adresą nurodo tą patį, kuriuo jai ir buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ji nebuvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat apie prasidėjusį teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos vadovas) nepateikė pirmosios instancijos teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių atskaitomybių, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą), nors tai padaryti buvo įpareigota pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (el. bylos 1 t., b. l. 28 – 29). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės finansinę padėtį, pagrįstai rėmėsi informacinių sistemų ir registrų duomenimis bei pareiškėjos pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Nors apeliantė ir nurodo, kad yra moki, tačiau savo mokumo neįrodinėjo, nes nei atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, nurodytų šios nutarties 16 punkte, pirmosios instancijos teismui nepateikė, minėtų dokumentų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

18. Apeliantė VĮ Registrų centrui yra pateikusi balansą už 2018 metus, kurio duomenimis, bendrovės turtą sudarė 756 853 Eur (ilgalaikis turtas – 754 600 Eur, trumpalaikis turtas – 2 253 Eur,), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 860 871 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 300 058 Eur (el. bylos 1 t. b.l 50). Byloje apeliantei nepateikus jokių jos finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų, taip pat jai priklausančio turto bei kreditorių sąrašų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateiktais duomenimis, taip pat teismui prieinamais informacinių sistemų ir registrų duomenimis bei pagrįstai sprendė, kad šiuo metu apeliantės turtinė padėtis yra pasikeitusi. VĮ „Regitra“ duomenimis, apeliantė neturi jos vardu įregistruotų transporto priemonių (el. bylos 1 t., b. l. 43 – 44). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės turtą iš esmės sudaro ilgalaikis (materialus) turtas (754 600 Eur), tačiau, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio turto realumą ir jo vertę, pagrįstai vadovavosi ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Iš pastarųjų duomenų matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti pastatas – inkubatorius (baigtumas 65 proc.), kurio vidutinė rinkos vertė nustatyta 42 000 Eur. Apeliantė, atskiruoju skundu kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo nurodytą turto vertę, jokių jai priklausančio turto bei jo vertės dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde pateiktais argumentais, kad minėto turto vertė atitinka balanse nurodytą jo vertę, t. y. 754 600 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro 42 000 Eur. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė tebeturi 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos vertės trumpalaikį turtą (1 330 Eur atsargos, 727 Eur per vienerius metus gautinos sumos bei 196 pinigai ir pinigų ekvivalentai), juo labiau kad apeliantė šios išvados atskiruoju skundu ir neginčija.

19. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanse grafoje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta 300 028 Eur suma yra pradelsti įsipareigojimai, jokių įrodymų, paneigiančių atitinkamą išvadą, į bylą nepateikė. Apeliantei nepateikus duomenų apie kreditorius, įsipareigojimų sumas bei atsiskaitymo terminus ir tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingam vertinimui. Kaip minėta, būtent apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kad iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų yra pradelstas tik 21 065,04 Eur dydžio įsiskolinimas pareiškėjai, o daugiau pradelstų įsipareigojimų bendrovė neturi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tokios pareigos neįvykdė, 2018 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai pagrįstai laikyti pradelstais bendrovės įsipareigojimais. Nors VSDFV viešai skelbiamais duomenimis bendrovė įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš esmės neturi (skola sudaro 0,40 Eur), tačiau taip pat matyti, kad bendrovėje nebėra nei vieno apdraustojo asmens, kas suponuoja išvadą, kad bendrovė veiklos nebevykdo.

20. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tik deklaratyviais, jokiomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais neparemtais teiginiais. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą bei esamus įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti apeliantei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Išaiškinama, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad apeliantė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė