Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1063-530/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-24
Bylos Nr.
1S-1063-530/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02206-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1063-530/2016
Proceso Nr. 1-10-1-02206-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 95-165 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-25 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., 22 str.1 d., 180 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant bausmių subendrinimą dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 m. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas: Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-08 nuosprendžiu pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010-01-04, bausmės pabaiga – 2019-01-04. Komisija 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 95-165 nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 str. 2 d. nustatytas pareigas: pradėti dirbti (užsiregistruoti Darbo biržoje) arba tęsti mokslus; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad A. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, daryti. Nuteistasis A. M. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių ir mano, kad teismas padarė klaidingas išvadas. Teismas neteisingai nurodė neatlikto bausmės dydį. Per nustatytą laikotarpį įvykdė visas jam skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t.y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimų reikalavimų, dengia civilinį ieškinį bei dalyvavo aukščiau paminėtose reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse.Nuteistasis skunde taip pat kritikuoja teismų ir teisėjų teisinę sąmonę vykdant įstatymo leidėjų valstybės pasirinktos bausmių vykdymo politikos kryptis ir strategijas, kritikuoja teismų praktiką taikant lygtinį paleidimą. Skunde taip pat pažymi lygtinio paleidimo sąvoką ir pagrindinius lygtinio paleidimo tikslus.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame buvo rekomenduota nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, A. M. įvykdė (b. l. 12-13). Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. 63-1512 nurodyta, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, yra 7 kartus skatintas, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose, mokosi bei aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (b. l. 13). Pravieniškių pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 66-537 nuteistasis A. M. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. M. nors ir priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 34 balai, tačiau Lietuvos Teismų Informacinės sistemos LITEKO duomenimis ankstesnis įvertinimas taip pat buvo 34 balai, kas reiškia, jog rizikos vertinimo rezultatas nemažėjo, nors kintamoji nusikalstamo elgesio rizikos dalis dar gali būti mažinama (nekintantys 29 balai , b.l. 10). Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dengia civilinį ieškinį, iniciatyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas (34 balai) po paskutinio svarstymo Komisijoje nekito, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam nustatomi ir kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (dažna nusikalstamo elgesio patirtis, nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje); mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, t.y. nusikaltimų darymas). Artimi kriminogeniniams veiksniams išlieka turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys) ir nusikalstamą praeitį turintys draugai.Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir išreiškia nepasitenkinimą įstatymų nuostatomis ir teismų teisine sąmone, tačiau teismai bylas nagrinėja vadovaudamiesi įstatymus ir taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas vertina aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisValdas Vitunskas