- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- II-389-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00198-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- K. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2348-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2348-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 150 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad K. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 5 d. 22.50 val. nesilaikė 2024 m. sausio 5 d. 12 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimų, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. V., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Nurodė, kad jis išgyvena sudėtingą laikotarpį. Įvykio dieną jis norėjo grįžti pas mamą, bet ji jo neįsileido. Jis išsigando, o tada atvažiavo policija ir jį išvežė į psichiatrijos ligoninę. Po to jį pykino, jis buvo pagultas į 3-ią ligoninę, psichosomatinį skyrių. Jis nesupranta, su kuo susijusi jo gauta bauda.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byla 2024 m. vasario 2 d. išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V.. Institucijos pareigūnas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, orderio išdavimo aplinkybes ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padarė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą bei vadovaudamasis ANK 34 straipsniu priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-2348-2024, kuriuo paskyrė K. V. sankcijoje numatytą baudą - 150 eurų, t. y. skyrė mažesnę piniginę baudą nei ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos vidurkis. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 5 d. 20.03 val. K. V. buvo išduotas smurto orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastarasis 15 dienų turėjo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens 100 m atstumu. Smurto orderis K. V. buvo skirtas atlikus rizikų vertinimą, asmeniui išsamiai išaiškintos orderio sąlygos, taip pat asmeniui pranešimas apie skiriamą orderį papildomai išsiųstas, elektroninėmis priemonėmis, kurias nurodė pats K. V., t. y 2024 m. sausio 5 d. 20.03 val. siųstas trumpąja SMS žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esanti vaizdinė medžiaga tik patvirtina, kad asmeniui buvo aiškiai išaiškintos smurto orderio sąlygos ir laikymasis, pasekmėmis bei apskundimo galimybė (įrašas „smurto orderio išdavimas.mp4“). 2024 m. sausio 5 d. 22.31 val., policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas, kad grįžo sūnus, kuriam paskirtas orderis, beldžia į duris. Į pranešimą sureagavę policijos pareigūnai namo laiptinėje rado K. V. ir nustatė, kad asmuo nesilaiko jam 2024 m. sausio 5 d. 20.03 val. paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų, dėl ko jam pagrįstai kilo administracinė atsakomybė, numatyta ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie K. V. padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pažymėtina, kad Pareiškėjo skundo argumentai paneigti byloje esančia medžiaga. Dėl skunde keliamo administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo, institucija nori pažymi, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, todėl pagrindo ją švelninti nėra. Institucija Teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2348-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. V. už ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 150 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad K. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 5 d. 22.50 val. nesilaikė 2024 m. sausio 5 d. 12 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimų, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.
ANK 489 straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, kas užtraukia jį pažeidusiems asmenims baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.
2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau -Įstatymas) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. To paties Įstatymo 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindus, įpareigojimus ir jo vykdymo užtikrinimą. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje-~aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.
Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kaip policijos pareigūnai asmenis apie smurto orderio paskyrimą privalo nedelsdami informuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroniniu ryšiu priemonėmis ar raštu. Lietuvos Respublikos policijos Generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 patvirtinto „Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 9 punktas numato, kad policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis PRĮR funkcionalumais lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“. Pasirinkęs klasifikatoriuje „SAA pavojaus rizikos vertinimas“ užpildo PPA ir PKA asmens duomenis, nurodo telefono numeri ir tari elektroninio pašto adresą. Jeigu šių kontaktinių duomenų nėra, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma PPA ir PKA pateikti informacija, nurodyta ANSAAĮ, baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, PPA ir PKA įteikiami popierine forma. Nurodžius PPA ir PKA kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti ANSAAI. PPA ir PKA išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai.
Kontrolė kaip asmenys laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų yra pavesta policijos pareigūnams (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje). Nustačius, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaiko jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, pastarasis atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, t. y. jam kyla ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.
Teismas pažymi, kad K. V. paties fakto, jog jam buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis bei to, kad jam apie šį orderį ir paskirtus įpareigojimus buvo žinoma, neginčija (administracinio nusižengimo bylos b. l. 4–5), teigia, kad jis tik norėjo grįžti pas mamą.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. V. 2024 m. sausio 5 d. 12 val. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. V. įpareigotas nesilankyti pavojų patiriančio asmens – J. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nesiartinti prie J. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei vaikais.
Bylos medžiaga (pranešimas bendrajam pagalbos centrui, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, filmuota medžiaga) patvirtina, kad K. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, K. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, 2024 m. sausio 5 d. 22.50 val. buvo jam draudžiamu lankytis adresu, savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. V. 2024 m. sausio 5 d. 22.50 val. lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tokiu būdu pažeidė jam paskirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kadangi nesilaikė jam skirto 15 dienų draudimo nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens, su juo nebendrauti. Kadangi net ir žinodamas apie jo atžvilgiu išduotą smurto orderį, K. V. sąmoningai šį orderį ignoravo, tai rodo, kad jis veikė tyčia, todėl darytina išvada, kad jis pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.
K. V. skirta 150 Eur bauda, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.
Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo K. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus, K. V. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad K. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. V. skundas netenkinamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. vasario 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2348-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. V. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2348-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.