- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- N-444-845-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00514-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarimo R. L. (R. L.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė R. L. administracinio teisės pažeidimų protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 15 d., 1.30 val., Parko gatvėje, Visagino mieste, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,51 promilės girtumas (lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. L. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punktu, padarė išvadą, kad Institucijos pareigūnai, tikrindami R. L. blaivumą, ir jį galimai nustatę, pažeidė Taisyklių 10 punkto reikalavimus, nes R. L. nesutikus su alkoholio matuoklio parodymais ir tai patvirtinus savo parašu, neišrašė transporto priemonės vairuotojui siuntimo ir nepristatė transporto priemonės vairuotojo į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, nors tai privalėjo padaryti ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiame pranešime „Dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo“ policijos pareigūnas nenurodė laiko, nuo kada R. L. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Taip kartu neapibrėžė tikslaus laiko, per kurį asmuo pats gali kreiptis į medicinos įstaigą ir savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Todėl konstatavo, kad R. L. laiku kreipėsi į medicinos įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kraujas alkoholio nustatymui paimtas laiku. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4389/09(01), konstatuota, kad R. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta, todėl teismas padarė išvadą, kad R. L. automobilį vairavo blaivus. Teismas pažymėjo, kad visi teisinio reglamentavimo neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad po sustabdymo metrologiškai patikrintu alkotesteriu R. L. nustatytas 0,51 promilės girtumas. Girtumas nustatytas 1.39 val., o kraujas paimtas tik 4.15 val. Institucijos nuomone, teismas neteisingai aiškina Taisyklių 10 punkto reikalavimus – pareigūnams pareiga pristatyti vairuotoją į gydymo įstaigą kyla tik dviem atvejais: 1) kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju šių sąlygų nebuvo, todėl pareigūnai neprivalėjo vairuotojo pristatyti į gydymo įstaigą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas bylą R. L. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, kad pareigūnai asmens į gydymo įstaigą nepristatė, o jam pačiam vėliau pasitikrinus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, su tokiomis Visagino miesto apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybę, jog policijos pareigūnams kilo pareiga vežti R. L. į gydymo įstaigą, kur būtų patikrintas jo neblaivumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktą, yra nurodęs, jog pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti policijos pareigūnai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-8059/2010, N62-7787/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad galimybė apeliantui patikrinti neblaivumą specialia technine priemone buvo ir alkotesteriu buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas (b. l. 8). Dėl šios priežasties pareigūnams nekilo pareiga vežti vairuotojo į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti. Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (bylos Nr. N444–344/2008, N444–1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3686/2008, N444-482/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje alkotesteriu R. L. neblaivumas buvo tikrinamas 01.39 val. (b. l. 8), o jis pats savarankiškai gydymo įstaigoje pasitikrino tik 04.15 val. (b. l. 19, 41), t. y. praėjus beveik trims valandoms nuo pareigūnų patikrinimo. Įvertinus tai, kad pats atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė vartojęs alaus (b. l. 3, 41), bei tai, kad pareigūnai girtumą R. L. nustatinėjo su techniškai tvarkingu prietaisu, darytina išvada, kad po tam tikro laiko atlikta apžiūra medicinos įstaigoje nepaneigia alkotesterio rezultatų tikrumo, ypač turint omenyje tai, kad per valandą sveiko žmogaus kepenys suardo nuo 0,15 iki 0,2 promilės alkoholio (b. l. 23). Pažymėtina, kad ir ekspertizės akte padarytose išvadose pabrėžiama, kad tinkamų išvadų padaryti ekspertas negalėjo, kadangi kraujas iš tiriamojo buvo paimtas gerokai vėliau, nei tikrino pareigūnai. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo nenurodytas konkretus nušalinimo laikas (b. l. 9), pastebėtina, kad byloje surinkti kiti įrodymai (b. l. 3, 8) neginčytinai patvirtina, kad neblaivumas R. L. nustatytas 2009 m. rugpjūčio 15 d., 01.39 val., todėl laikytina, kad būtent šis momentas yra aktualus sprendžiant dėl konkretaus nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo laiko, tad toks trūkumas pranešime laikytinas formaliu ir nekliudančiu asmeniui suvokti savo kaltinimo esmės. Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog administracinė byla R. L. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarimą R. L. (R. L.) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.