Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria netenkintas R. L. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės O. P. 2018 m. liepos 3 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės (toliau – Institucija) specialistės O. P. 2018 m. liepos 3 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir nubaustas administracinė nuobauda – 575 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. birželio 19 d., 08.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. L. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi R. L. skundo netenkino ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės O. P. 2018 m. liepos 3 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, teigia, jog nėra šio nusižengimo sudėties požymių visumos, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija R. L. pagrįstai pripažino padarius ATPK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. L. kaltė padarius ATPK 424 straipsnio3 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantas skunde teigia, kad vairavo transporto priemonę būdamas įsitikinęs, kad tokią teisę turi, kadangi turėjo vairuotojo pažymėjimą ir jam nebuvo žinoma apie specialiosios teisės atėmimą. Siekiant įvertinti šiuos apelianto teiginius aptartini byloje esantys duomenys.

10. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties matyti, jog teisė vairuoti transporto priemones R. L. atimta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės Vyresniosios specialistės 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu. Akivaizdu, jog R. L. apie šį nutarimą žinojo, nes jį skundė apylinkės teismui, šiam skundą atmetus, pateikė apeliacinį skundą aukštesniajam teismui Lietuvos elektroninių paslaugų portale ,,E.teismas.lt“ (toliau – EPP). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. L. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis išsiųsta 2018 m. gegužės 16 d. 14.36 val. per EPP sistemą, t. y. tokiu pačiu būdu, kaip ir buvo pateiktas jo apeliacinis skundas.

11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2012 m. gruodžio 13 d. Nr. 1R-332, patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

12. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 32 punktas numato, kad jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. ANK 573 straipsnio 5 dalis nustato, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. L. apeliacinį skundą padavė 2018 m. kovo 20 d., nurodoma 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, kurios apeliantas teigia negavęs priimta praėjus beveik dviems mėnesiams nuo jo apeliacinio skundo padavimo, o transporto priemonę R. L. vairavo praėjus dar vienam mėnesiui. Taigi per tokį laiko tarpą apeliantas turėjo ir galėjo pats pasidomėti bylos eiga. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad vieša, visuomenei prieinama tvarkaraščių ir sprendimų paieškos sistema, esanti internetiniame puslapyje www.teismai.lt, suteikia galimybę visuomenei, bet kada pasidomėti nagrinėjamomis bylomis ir konkretaus posėdžio rezultatu. Šių duomenų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga.

14. Aptartų duomenų visumos pagrindu konstatuojama, jog šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka objektyvių duomenų, jog R. L. turėjo ir galėjo žinoti apie priimtą procesinį sprendimą, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis jam laikoma įteikta 2018 m. gegužės 17 d., t. y. po nutarties išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

15. ANK 682 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.

16. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.), 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai iki nutarimo atimti teisę vairuoti administracinio nusižengimo byloje priėmimo iš asmens vairuotojo pažymėjimas <...> nebuvo paimtas, asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, privalo įstaigai pateikti vairuotojo pažymėjimą <...>. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti, nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo <...> nepateikia įstaigai, teisės vairuoti atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas <...>.

17. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu daroma išvada, jog R. L. Institucijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimui, kuriuo jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įsiteisėjus, t. y. Kauno apygardos teismui 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetus R. L. apeliacinį skundą, turėjo pareigą pateikti Institucijai vairuotojo pažymėjimą. Būtent šios pareigos (sankcijos) nevykdamas sukėlė pasekmes – teisės vairuoti atėmimo terminas buvo pratęstas. Tuo tarpu laikotarpiu, kai R. L. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o vairuotojo pažymėjimas Institucijai nepateiktas, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nubaustas už kitą akivaizdų nusižengimą – vairavimą neturint teisės vairuoti, nors kaip šioje byloje nustatyta turėjo galimybę susižinoti apie sprendimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimą. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones pratęsimas yra pasekmė įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo, tuo tarpu šioje byloje analizuojama nuobauda skirta už naują nusižengimą, todėl apygardos teismas dvigubo asmens nubaudimo, kurį akcentuoja apeliantas savo skunde, šioje situacijoje neįžvelgia.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.