- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- II-779-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01064-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Renata Janušytė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, išnagrinėjo O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Renatos Janušytės skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-862-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-862-2022 O. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 55 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda O. Š. paskirta už tai, kad jis neužtikrino sūnaus K. Š. (K. Š.) teisės bendrauti su motina K. S., t. y. dėl jo veiksmų nebuvo laikomasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties (toliau – ir Nutartis) 4.2. punkte nustatytos tvarkos, kad tėvas O. Š. ir vaiko motina K. S., turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną. Dėl O. Š. veiksmų nebuvo laikomasi K. S. bendravimo per vaizdo ir garso ryšio priemones su sūnumi K. Š. tvarkos: 2021 m. lapkričio 6 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku O. Š. neprisijungė prie „Skype“, kad būtų užtikrintas K. S. bendravimas su vaiku, į jos telefoninius skambučius ir el. laiškus dėl bendravimo su vaiku nereagavo. 2021 m. lapkričio 9 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ jos su vaiku bendravimo trukmė tęsėsi tik 30 sekundžių, nes prasidėjus pokalbiui O. Š. išjungė „Skype“. 2021 m. lapkričio 11 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į jos prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo. 2021 m. lapkričio 27 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ jos bendravimo su vaiku metu O. Š. išjungė garsą, tuo pačiu laiku pradėjo siūlyti vaikui žaidimus, vaikas kelis kartus šaukėsi jos, bet supratęs, kad ji nieko negirdi, nuo kompiuterio pasitraukė. 2021 m. lapkričio 30 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ jos bendravimo su vaiku metu buvo išjungtas garsas ir vaikas negirdėjo, kad ji jam skambino. 2021 m. gruodžio 2 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į jos prašymus sudaryti galimybės jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo. 2021 m. gruodžio 18 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į jos prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo. 2021 m. gruodžio 21 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ ji bendravo su vaiku, prasidėjus bendravimui O. Š. išjungė „Skype“ garsą bei vaizdą. Iš vaizdo matosi, kad vaikas tuo metu buvo baseine ir neturėjo galimybės bendrauti su ja. 2021 m. gruodžio 23 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ prasidėjus jos su vaiku bendravimui O. Š. išjungė „Skype“ garsą bei vaizdą. Taigi vaikas nieko negirdėjo ir nematė. 2021 m. gruodžio 25 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku O. Š. informavo ją, kad vaikas miega. Į prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo. 2022 m. sausio 13 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku O. Š. neprisijungė prie „Skype“, kad būtų užtikrintas jos bendravimas su vaiku, į telefoninius skambučius ir el. laiškus dėl bendravimo su vaiku nereagavo. 2022 m. sausio 29 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku jai prisijungus prie „Skype“, kad pabendrauti su vaiku buvo išjungtas garsas bei vaizdas. 2022 m. vasario 3 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku jai prisijungus prie „Skype“, kad pabendrauti su vaiku buvo išjungtas garsas bei vaizdas. 2022 m. balandžio 2 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ jai bendraujant su vaiku apie 1 min. O. Š. paėmė vaiką ant rankų ir išjungė „Skype“. 2022 m. balandžio 7 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į jos prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels O. Š. nereagavo. Šiais veiksmais O. Š. pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. atstovė advokatė R. Janušytė skundu prašo panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad O. Š. veikė išskirtinai vaiko interesais, o būtent: kai vaikas miegojo, jo nežadino, siekiant užtikrinti, kad vaikas turėtų tam tikrą miego režimą. Tam tikrais atvejais pokalbiai trūko trumpai, kadangi vaikas atsisakydavo bendrauti. Jeigu O. Š. neatsiliepdavo į K. S. video skambučius, tai galėjo nutikti dėl sutrikusio interneto ryšio. Vien ta aplinkybė, kad O. Š. neatsiliepė į K. S. skambučius, negali užtraukti O. Š. administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. priimtą nutarimą panaikinti, nes kaltinime nebuvo nurodyta blanketinė teisės norma bei priimti naują nutarimą paskiriant O. Š. administracinę nuobaudą pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija ir O. Š. informuoti. O. Š. prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokiu atveju, kai proceso dalyviai informuoti apie posėdį ir į jį neatvyksta, arba kai pateikia prašymus dėl nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką, kai administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai. ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, kai administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai. Iš nurodytų teisės normų formuluočių matyti, jog jos yra blanketinės, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį ir 73 straipsnio 2 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytus vaiko teisių ir laisvių pažeidimus.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.
Skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo nustatyta, kad O. Š. neužtikrino sūnaus K. Š. teisės bendrauti su motina K. S., t. y. dėl jo veiksmų nebuvo laikomasi Nutartimi 4.2. punkte nustatytos tvarkos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. Š. skunde iš esmės sutiko su tuo, jog neužtikrino vaiko teisės bendrauti su motina, tačiau teigė, kad tokiais veiksmais jis veikė išskirtinai vaiko interesais, o būtent su tikslu, kad vaikas išsimiegotų, be to, nurodė, kad galėjo neužtikrinti minėtos sūnaus teisės dėl sutrikusio interneto ryšio ir kitų aplinkybių.
Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad O. Š. nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2. punkte nustatytos tvarkos ir tokiais savo veiksmais neužtikrino sūnaus teisės bendrauti su motina. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esanti laikmena, kurioje yra užfiksuoti visi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarime nurodyti O. Š. ir K. S. bendravimai per „Skype“. Iš laikmenoje esančių vaizdo įrašų matyti, kad dalis pokalbių truko labai trumpai, nes O. Š. išjungdavo „Skype“, dalyje pokalbių O. Š. išjungdavo garsą ir sūnus negalėdavo girdėti savo motinos K. S., o į kai kuriuos pagal Nutarties 4.2. punktą nustatytus privalomus pokalbius per vaizdo ir garso ryšio priemones O. Š. iš vis neprisijungdavo. Laikmenoje esantys vaizdo įrašai patvirtina Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarime nurodytas aplinkybes, kad O. Š. neužtikrino sūnaus teisės bendrauti su motina pagal Nutarties 4.2. punkte nustatytą tvarką. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje pažymėjo, jog Nutarties 4.2 punktas, skirtas bendravimui nuotoliniu būdu, yra formuluojamas ne imperatyviai, o dispozityviai. Taigi, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje nustatytą reglamentavimą, paneigtinos O. Š. nurodytos aplinkybės, jog jis veikė išskirtinai vaiko interesais, kad vaikas išsimiegotų. Teismas atkreipia dėmesį, kad dispozityviai formuluojamas Nutarties 4.2 punktas sudaro galimybę nustatytus pokalbius įvykdyti ir kitu laiku. Kaip matyti iš laikmenoje esančių vaizdo įrašų motina ne kartą prašė O. Š. perskambinti, kai vaikas atsikels, tačiau O. Š. neįvykdė Nutarties 4.2 punkte nustatytos pareigos ir kitu laiku. Nors O. Š. nurodo, kad galėjo neatsiliepti į K. S. skambučius dėl sutrikusio interneto ryšio, tačiau teismas pastebi, kad nurodytos aplinkybės neatleidžia O. Š. nuo pareigos vykdyti Nutarties 4.2. punkte nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarties 4.2 punkte nurodytos aplinkybės formuojamos dispozityviai, kaip jau minėta ir anksčiau, O. Š. galėjo pasirūpinti bendravimu kitu metu arba imtis priemonių informavimui apie negalimą skambutį Nutartyje nurodytu laiku, tačiau to nepadarė.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad O. Š. elgesys, kuomet Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nutarime nurodytomis dienomis jis neužtikrino sūnaus K. Š. bendravimo vaizdo ir garso ryšio priemonėmis su motina, yra nepriimtinas ir pažeidžiantis įstatymų saugomas vaiko teises. Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai (nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo esmė, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, nurodyti skunde, byloje esanti laikmena su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis ir kiti rašytiniai bylos įrodymai) patvirtina, kad O. Š. neužtikrino sūnaus K. Š. teisės bendrauti su motina K. S., pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog O. Š. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas ne pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, tačiau pažymėtina, jog koreguojant administracinių nusižengimų protokole pažeidėjui inkriminuotą teisės pažeidimą svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso pricipai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017).
Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 72 straipsnio 2 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. ANK 72 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų. ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Tiek teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje, nesvarbu ar tai civilinė byla, ar administracinio nusižengimo byla, ar baudžiamoji byla, pripažįstama, kad non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) draudimas yra būtina apeliacijos teisės įgyvendinimo sąlyga, garantuojanti asmeniui, kuris naudosis apeliacijos teise, kad jo esama padėtis, nebus pabloginta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta O. Š. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimu paskirta nuobauda – 55 Eur dydžio bauda, paliktina nepakeista.
Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarime kaltinimas suformuotas ydingai, nurodant perteklines ir nereikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslintinas iš jo pašalinant perteklines aplinkybes. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir nesunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
O. Š. atstovės advokatės Renatos Janušytės skundą tenkinti iš dalies.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-862-2022, kuriuo O. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį pakeisti ir O. Š. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 2 dalį, paliekant jam skirtą 55 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.