- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- ATP-637-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00556-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 150 t bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. D. paskirta galutinė nuobauda – 3 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis M. D. 2012 m. liepos 7 d. E. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012 m. liepos 7 d. 9.30 val. Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Šiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5, 9, 33, 106, 231, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutarimu E. D. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 t baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. D. paskirta galutinė nuobauda – 3 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. D. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti arba bylą perduoti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, jog ji buvo nubausta už tai, kad 2012-07-07 9.30 val. Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį,, Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „ Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijai apie jį nepranešė, tuo pažeidė KET 5, 9, 33, 106, 231, 234 punktų reikalavimus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2009 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575- 2179/2009 aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės ( KET 231.4 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Taip pat LVAT yra išaiškinęs, jog pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. ( LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. N 63-472/2010).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje iš 2012-07-07 eismo įvykio schemos matyti, kad apgadintas automobilis „ Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie Gluosnių g. 4 namo, Šilutės m. Transporto priemonių techninės apžiūros aktais ir fotonuotraukomis nustatyta, kad automobiliui „ Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis buferis dešinėje pusėje 65 cm aukštyje nuo žemės, automobiliui „ Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės užpakalinis sparnas, dešinės ir kairės pusės užpakalinis buferis, kairės pusės užpakalinis sparnas, kairėje pusėje priekinis buferis ( b. l. 6-14 ). Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad nuo jos automobilio buvo švelniai nubrėžti dažai, apgadinta automobilio dešinės pusės buferio apačia. Nukentėjusioji teigė, jog pretenzijų E. D. neturi, nurodė, kad visas išlaidas dėl automobilio apgadinimo padengs draudimas. Kokia žala buvo padaryta automobiliui pinigine išraiška, nežino.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas ir pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė, kada galbūt buvo padaryti apgadinimai automobiliams, nelygino ir neanalizavo liudytojos A. R. ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paaiškinimų su transporto priemonių techninės apžiūros akais ir fotonuotraukomis. Pagal nukentėjusiosios A. R. paaiškinimą jos automobiliui buvo apgadinta dešinės pusės buferio apačia, nes buvo švelniai nubraukti dažai, tuo tarpu transporto priemonių techninės apžiūros akte nurodyta, kad apgadintas dešinės pusės priekinis buferis 65 cm. aukštyje nuo žemės, nenurodant sugadinimo defektų.
E. D. teigia, jog jokie sugadinimai jos automobiliui „Opel Vectra“ nebuvo padaryti. Galimi sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukoje ir transporto priemonių apžiūros akte, yra padaryti seniai ir nieko bendro neturi su galbūt kilusiu eismo įvykiu.
Apeliantės teigimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių duomenų, specialisto paaiškinimo, ekspertizės aktų, įrodančių eismo įvykio padarymo mechanizmo ir jo ryšio su transporto priemonių nustatytais apgadinimais, tačiau iš liudytojo S. B. paaiškinimo ir kitų teismo nustatytų aplinkybių galima daryti prielaidą, jog jos – E. D. – vairuojamas automobilinis atbuline eiga, kliudydamas kitą automobilį, techniniu požiūriu negalėjo padaryti savo automobilio priekinio buferio ir kitų apgadinimų, nurodytų techninės apžiūros akte (b. l7–10). Todėl, apeliantės nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime turėjo būti nustatyta, kokius apgadinimus galėjo patirti transporto priemonės būtent eismo įvykio metu.
E. D. apeliaciniame skunde nurodoma, jog KET 231 p. turi penkis kvalifikuojančius požymius, todėl kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiką pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog asmuo padarė KET 231 p. pažeidimą. Toks veikos kvalifikavimas pažeidžia asmens teisę žinoti, koks konkretus jam kaltinimas jam yra pateiktas, užkerta kelią teikti dėl jo įrodymus, duoti paaiškinimus (ATPK 272 str. ). KET 231.4 p. numato vairuotojui pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus. Tačiau, E. D. teigimu, šiuo atveju tokios pasekmės dėl galimo eismo įvykio nebuvo kilę ir pagal šią KET normą jai neatsirado pareiga pranešti policijai. Todėl, E. D. nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nepagrįstai nurodyta, jog ji pažeidė KET 231 p. reikalavimus.
Apeliantės skunde pažymima, jog ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. numatyta veika padaroma tik tyčiniais asmens veiksmais. E. D. tvirtina, jog vairuodama automobilį atbuline eiga, fizinio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Tokią prielaidą padarė ir nukentėjusioji A. R.. Apeliantė E. D. nurodo, jog 2012-07-07 buvo šeštadienis, tą dieną ji buvo Šilutės turguje, ten galbūt ir įvyko eismo įvykis. Apeliantė aiškina, jog turgaus aikštėje buvo didelis triukšmas, žmonių šurmulys, o jos vairuojamo automobilio salone pakankamai garsiai grojo muzika, todėl, jeigu ji ir kliudė kitą automobilį, automobilių susidūrimo nepajuto, tuo labiau, jog kitos transporto priemonės apgadinimas yra nežymus, turtine išraiška net neįvertintas.
KET 234 p. numato privalomą vairuotojo elgesio normą pranešti policijai apie įvykį, jeigu eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio metu nėra. Taigi konstatuojant, jog vairuotojas padarė KET 234 p. numatytą pažeidimą, būtina ne tik nustatyti galimus padarytus sugadinimus, bet ir nustatyti padarytą turtinę žalą, įvertinant ją piniginę išraiška. Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas ir pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo padarė KET 234 p. pažeidimą, netyrė ir nenustatė, ar eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala, o jeigu tokia žala buvo padaryta, tai kokio dydžio.
Pati nukentėjusioji A. R. nurodė nežinanti, kokia žala pinigine išraiška jos automobiliui buvo padaryta, teigė, jog žalą padengs draudimas. Byloje nėra duomenų iš draudimo kompanijos apie padarytos žalos, todėl neaišku, ar turtinė žala buvo padaryta.
Apeliantės nuomone, paminėtos aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas trūkumų dėl KET konkrečių pažeidimų neištaisė, E. D. teigimu, jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. kvalifikuota nenustačius turtinės žalos padarymo fakto ir dydžio, dėl to nėra pagrindo teigti, jog jai atsirado pareiga pranešti apie galbūt kilusi eismo įvykį policijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. D. apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK l. e. viršininko pareigas Vaidas Petniūnas prašo netenkinti E. D. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutarimu E. D. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo išvada, jog E. D. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad E. D. 2012-07-07 9.30 val. Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė.
Apeliantė savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia, tvirtindama, jog jokio eismo įvykio nepadarė ir iš įvykio vietos nepasišalino, t. y. nepajuto, jog važiuodama atbuline eiga būtų atsitrenkusi į stovintį automobilį bei jį apgadinusi. Tokie apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.
Remiantis ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, kartu ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir nukentėjusiosios A. R. bei liudytojų S. B., J. D., taip pat policijos pareigūnų M. D. bei R. V. parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Apeliantė E. D. neneigia, jog ji 2012-07-07, apie 9.30 val., Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, kad jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o konstatuoti apgadinai ant jos automobilio buvo padaryti anksčiau. Tokie E. D. parodymai prieštarauja byloje surinktų ir teismo ištirtų bei skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visumai.
Kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas tiesiogiai įvykį matęs S. B. paaiškino, kad 2012-07-07 ryte sėdėdamas savo automobilyje kartu su žmona Gluosnių g. automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kaip automobilis „Opel Vectra“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Nurodė, kad smūgio jis negirdėjo, tačiau matė, kaip automobilis „Toyota“ sujudėjo. Po susidūrimo automobilio „Opel Vectra“ vairuotoja pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilius. Vėliau sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis užsirašė automobilio, pasišalinusio iš įvykio vietos, duomenis, t. y. markę ir valstybinį numerį. Priėjęs prie automobilio „Toyota“ bei apžiūrėjęs pamatė nežymius apgadinimus, t. y. matė, kad buvo apgadintas priekinės dalies dešinės pusės buferis. Vėliau automobilio „Toyota“ savininkei jis pranešė apie įvykį. (b. l. 33).
Policijos pareigūnai M. D. ir R. V. savo 2012-07-07 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 15,16) nurodė bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti kaip liudytojai paaiškino, kad 2012-07-07 pagal gautą iškvietimą buvo nuvykę į Gluosnių g., rado automobilį „Toyota“, juos pasitikusi moteris nurodė, kad grįžo iš turgaus, prie automobilio ją pasitikęs vyriškis nurodė matęs, kaip į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurį vairavo moteris, ir po susidūrimo automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo. Buvo nustatyta, kad automobilį „Opel Vectra“ vairavo E. D., tačiau ji, patvirtinusi, kad autoįvykio metu buvo Gluosnių g. prie 4 namo, neigė atsitrenkusi į kitą automobilį. Apžiūrėjus jos automobilį, buvo rastos rudos spalvos dažų žymės ir nubraižymai, atitinkantys automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Policijos pareigūnų teigimu, E. D. turėjo pajausti, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovintį automobilį.
Iš 2012-07-07 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apgadintas automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie Gluosnių g. 4 namo, Šilutės m. (b. l . 6). Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis buferis dešinėje pusėje 65 cm aukštyje nuo žemės (b. l. 13); automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės užpakalinis sparnas, dešinės ir kairės pusės užpakalinis buferis, kairės pusės užpakalinis sparnas, kairėje pusėje priekinis buferis (b. l. 14). Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 7–10), kuriose 2012-07-07 nufotografuoti minėti automobiliai bei užfiksuoti jų apgadinimai.
Nors automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai nežymūs, o nukentėjusioji A. R. padarė prielaidą, jog E. D. galėjo ir nepajausti, jog atsitrenkė į jos stovintį automobilį, tačiau faktas, jog E. D. po to, kai savo vairuojamo automobilio galu atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, ir pavažiavusi į priekį bei išlipusi iš mašinos apžiūrėjo automobilius, bei faktas, jog ji kitą dieną buvo nuvykusi pas nukentėjusiąją A. R. ir jos atsiprašė (tai nustatyta, remiantis A. R. teisme duotais parodymais, b. l. 32) rodo, jog E. D. tikrai turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino. Tai nustatyta, remiantis tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo S. B. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nenustatyta, jog šis liudytojas pažinojo E. D. ir būtų suinteresuotas ją apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Be to, remiantis policijos pareigūnų paaiškinimais bei pastarųjų Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, jog E. D. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. R. automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų mechanizmas sutampa, t. y. apžiūrėjus E. D. automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastos rudos spalvos dažų žymės ir nubraižymai, atitinkantys automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. apgadinimus, o, remiantis kaip liudytojų teisme apklaustų policijos pareigūnų R. V. ir M. D. teigimu, E. D. turėjo jausti, jog atsitrenkė į stovintį automobilį.
Apeliantės E. D. skundo argumentus, kad jos automobilis autoįvykio metu nebuvo apgadintas ir kad galimi sugadinimai, užfiksuoti fotonuotraukose ir Transporto priemonės techninės apžiūros akte, buvo padaryti seniai ir nieko bendro su galbūt kilusiu eismo įvykiu neturi, paneigia kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno R. V. parodymai apie tai, jog ant automobilio „Opel Vectra“ gerai matėsi „šviežūs apgadinimai, nes mašina buvo apdulkėjusi.“ (b .l 34). Be to, kaip minėta, automobilių „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų mechanizmas sutampa, o kiti Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti E. D. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, kaip teigė pati apeliantė, galėjo būti padaryti anksčiau.
Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas žalos padarymo faktas, nes nenurodyta, kokia konkrečiai žala automobiliui „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta. Tai, jog automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, patvirtina tiek nukentėjusiosios A. R. bei minėtų liudytojų parodymai, tiek anksčiau minėti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji teisme parodė, kad buvo apgadinta jos automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės buferio apačia bei nurodė, jog žalą paskaičiuos ir atlygins draudimo bendrovė. Vien tas faktas, kad konkretus žalos dydis nenurodytas, nepaneigia teismo išvados, jog žala automobiliui „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta, nes anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas.
Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, jog E. D. 2012-07-07, apie 9.30 val., Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Šie E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pagrindo nutraukti E. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nėra.
Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės prašymas bylą grąžinti institucijai, suraškiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šis apeliantės prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, abstrakčiai nurodytas KET 231 p. pažeidimas, dėl to, apeliantės teigimu, buvo pažeista jos teisė žinoti, koks konkretus kaltinimas jai yra pateiktas. KET 231 p. numatytos bendro pobūdžio eismo įvykio dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, todėl šio KET punkto pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole E. D. nurodytas pagrįstai. Apeliaciniame skunde be pagrindo cituojamas KET 231.4 p., nes šiuo atveju eismo įvykio metu žmonės nežuvo ir nebuvo sužaloti, o tai, kad E. D. pažeidė savo, kaip eismo įvykio dalyvio pareigas, nustatyta anksčiau aptartais duomenimis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.