- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-42-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,
dalyvaujant ieškovei D. M.
atsakovui A. M.
atsakovo atstovui advokatui L. Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:
1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilniaus miesto CMS, registracijos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo A. M. , dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei M. pavardę;
2) nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M. gyvenamąją vietą su motina D. M. ;
3) priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui G. 8110 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį nuo 2005 metų birželio mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio imtinai, šioje dalyje teismo sprendimą vykdant skubiai;
4) priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį, įpareigojant atsakovą mokėti šią sumą D. M. banko sąskaitą;
5) padalinti bendrą jungtinį sutuoktinių turtą tokiu būdu: ieškovei priteisti: 280/548 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame 2009-10-09 žemės sklypo plane indeksu 2, (žemės sklypo dalies vertė 183 941,61 Lt); dalį (333,69 kv. m ploto) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei šias šio buto patalpas: rūsio patalpas: padalinimo projekte nurodytą patalpą 1-5 A (0,59 kv. m), 1-7 (1.20 kv. m), 1-8 (1.37 kv. m), 1-9 (3.96 kv. m), 1-10 (16.33 kv. m), l-11 (47,03 kv. m), 1-12 (8,23 kv. m), 1-13 (11.05 kv. m), 1-14 (18,89 kv. m), iš viso rūsio patalpų 108,65 kv. m., leidžiant įrengti sieną tarp patalpų 1-5 ir 1-5A; Pirmo aukšto patalpas: padalinimo projekte nurodytą patalpą 1-15A (2,87 kv. m), 1-20 (72,73 kv. m), 1-21 (14, 75 kv. m), 1-22 (1,15 kv. m), 1-23 (19,79 kv. m), 1-24 (7,07 kv. m), iš viso pirmojo aukšto patalpų 118,36 kv.m., leidžiant įrengti sieną tarp patalpų 1-15 ir 1-15 A; Antro aukšto patalpas: 1-32 (5,10 kv.m), 1-31 (101,58 kv.m), iš viso antrojo aukšto patalpų 106, 68 kv.m. Atsakovui priteisti: 266/548 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame 2009-10-09 žemės sklypo plane indeksu l; 6.2.2. Dalį (210,82 kv. m. ploto) buto,esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė atsakovui priteisti šias buto patalpas: rūsio patalpas 1-1 (38,34 kv.m), 1-2(1.71 kv.m), l-3( 17,91 kv.m), 1-4 (4.73 kv.m), dalį patalpos 1-5 (6,40 kv.m), 1-6 (1,34 kv.m), iš viso rūsio patalpų 70,43 kv.m; Pirmo aukšto patalpas G-l (44,27 kv.m), dalį patalpos 1-15 (7,46 kv.m), 1-17 (9,13 kv.m), 1-16 (9,56 kv.m), 1-18 (2,58 kv.m), 1-19 (2,32 kv.m) iš viso pirmojo aukšto patalpų 75,32 kv.m; Antro aukšto patalpas 1-29 (2,35 kv.m), 1-30 (2,58 kv.m), 1-28 (17,97 kv.m), 1-27 (16,69 kv.m), 1-26 (20,15 kv.m), 1-25 (13,08 kv.m), iš viso antrojo aukšto patalpų 70,68 kv.m; 1200 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tarvaras" akcijų, kiekvienos nominali vertė po 100 litų, bendra šios įmonės akcijų rinkos vertė l Litas; 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Transtela" akcijų, kiekvienos akcijos nominali vertė 100 litų; rinkos vertė l Lt.
6) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei 50000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei 13678 Lt kompensaciją.
7) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei 25000 Lt moralinės žalos kompensaciją.
8) priteisti iš atsakovo ieškovei 16050 Lt skolą;
9) pripažinti D. M. ir A. M. prievolę kreditoriui S. A. solidaria.
10) pripažinti atsakovo prievoles I. M. , D. B. ir V. B. asmeninėmis A. M. prievolėmis.
11) patvirtinti D. M. ir A. M. prievoles kreditoriui Akademinei kredito unijai asmeninėmis.
12) Priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. M. . Ieškovė paaiškino, kad atsakovas buvo neištikimas, nesirūpina šeima, nepilnamečio sūnaus ugdymu, nuolat ir ciniškai žemino ieškovę nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė ir nepilnametis sūnus 2007-11-04/05 nakvojo Vilniaus miesto Motinos ir vaiko pensione.
2009-12-10 buvo priimtas atsakovo A. M. patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė:
1) santuoką nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) padalinti bendrą santuokinį turtą taip: D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (233); 23313/55062 dalis 550,62 kv.m. ploto buto, , esančio (duomenys neskelbtini). A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (233); 31749/55062 dalis 550,62 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Tarvaras" 1200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt. UAB „Transtela" 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt. Nustatyti tokią naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką: D. M. priskirti naudojimuisi patalpas, pažymėtas indeksais: 1-7, kurios plotas 1,20 kv.m.; 1-8, kurios plotas 1,37 kv.m.; 1-9, kurios plotas 3,96 kv.m.; 1-10, kurios plotas 16,33 kv.m.; 1-11, kurios plotas 47,03 kv.m.; 1-12, kurios plotas 8,23 kv.m.; 1-13, kurios plotas 11,05 kv.m.; 1-14, kurios plotas 18,89 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-5, kurios plotas 7,25 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-6, kurios plotas 1,34 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-15, kurios plotas 10,54 kv.m.; 1-20, kurios plotas 72,73 kv.m.; 1-21, kurios plotas 14,75 kv.m.; 1-22, kurios plotas 1,15 kv.m.; 1-23, kurios plotas 19,79 kv.m.; 1-24, kurios plotas 7,07 kv.m.. A. M. priskirti naudojimuisi patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, kurios plotas 38,34 kv.m.; 1-2, kurios plotas 1,71 kv.m.; 1-3, kurios plotas 17,91 kv.m.; 1-4, kurios plotas 4,73 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-5, kurios plotas 7,25 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1- 6, kurios plotas 1,34 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-15, kurios plotas 10,54 kv.m.; 1-16, kurios plotas 9,56 kv.m.; 1-17, kurios plotas 9,13 kv.m.; 1-18, kurios plotas 2,58 kv.m.; 1-19, kurios plotas 2,32 kv.m., G-l, kurios plotas 44,27 kv.m.; 1-25, kurios plotas 13,08 kv.m.; 1-26, kurios plotas 18,01 kv.m.; 1-27, kurios plotas 16,69 kv.m.; 1-28, kurios plotas 17,97 kv.m.; 1-29, kurios plotas 2,35 kv.m.; 1-30, kurios plotas 2,58 kv.m., 1-31, kurios plotas 101,58 kv.m.; 1-32, kurios plotas 5,10 kv.m;
3) nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M. , gyvenamąją vietą kartu su motina.
4) nustatyti, kad A. M. asmeniškai atsako už 207322,30 Lt paskolos dydžio grąžinimą Akademinei kredito unijai, o D. M. asmeniškai atsako už 50005,80 Lt paskolos dydžio grąžinimą Akademinei kredito unijai.
5) pripažinti, kad prievolė grąžinti skolas S. A. , D. B. , V. B. ir I. M. tenka A. M. ir D. M. solidariai.
6) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymui 400 Lt dydžio kasmėnesines periodines išmokas;
7) po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes – M. ir M.
8) nutraukus santuoką, atsakovas iš ieškovės jokio išlaikymo nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog su ieškovės teiginiu, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės nesutinka, nes mano, jog santuoka nutrūko dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovo ir ieškovės tarpusavio, kaip vyro ir žmonos, santykiai nutrūko nuo 2001 metų balandžio mėnesio. Ieškovės priekaištai dėl atsakovo neištikimybės yra nepagrįsti. Pati ieškovė nuo 2001 metų susitikinėdavo su kitais vyrais. Nepagrįsti ieškovės paaiškinimai, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, nuolat žemino ieškovę. Atsakovas rūpinasi sūnumi. Sūnus didelę laisvalaikio dalį praleidžia su atsakovu. paaiškino, kad atsakovo ir ieškovės santykiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.
Teismas santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. M. , ir A. M. nutraukė dėl atsakovo A. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – M., A. M. , - M.
Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo A. M. 10000,00 Lt neturtinės žalos, nepilnamečio G. M. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina D. M. .
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. M. išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisė ieškovei iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. 4220,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 23313/55062 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 31749/55062 dalį 550,62 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokią naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką: D. M. priskyrė naudojimuisi patalpas, pažymėtas indeksais: 1-7, kurios plotas 1,20 kv.m.; 1-8, kurios plotas 1,37 kv.m.; 1-9, kurios plotas 3,96 kv.m.; 1-10, kurios plotas 16,33 kv.m.; 1-11, kurios plotas 47,03 kv.m.; 1-12, kurios plotas 8,23 kv.m.; 1-13, kurios plotas 11,05 kv.m.; 1-14, kurios plotas 18,89 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-5, kurios plotas 7,25 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-6, kurios plotas 1,34 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-15, kurios plotas 10,54 kv.m.; 1-20, kurios plotas 72,73 kv.m.; 1-21, kurios plotas 14,75 kv.m.; 1-22, kurios plotas 1,15 kv.m.; 1-23, kurios plotas 19,79 kv.m.; 1-24, kurios plotas 7,07 kv.m.. A. M. priskyrė naudojimuisi patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, kurios plotas 38,34 kv.m.; 1-2, kurios plotas 1,71 kv.m.; 1-3, kurios plotas 17,91 kv.m.; 1-4, kurios plotas 4,73 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-5, kurios plotas 7,25 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1- 6, kurios plotas 1,34 kv.m.; 1/2 dalį patalpos 1-15, kurios plotas 10,54 kv.m.; 1-16, kurios plotas 9,56 kv.m.; 1-17, kurios plotas 9,13 kv.m.; 1-18, kurios plotas 2,58 kv.m.; 1-19, kurios plotas 2,32 kv.m., G-l, kurios plotas 44,27 kv.m.; 1-25, kurios plotas 13,08 kv.m.; 1-26, kurios plotas 18,01 kv.m.; 1-27, kurios plotas 16,69 kv.m.; 1-28, kurios plotas 17,97 kv.m.; 1-29, kurios plotas 2,35 kv.m.; 1-30, kurios plotas 2,58 kv.m., 1-31, kurios plotas 101,58 kv.m.; 1-32, kurios plotas 5,10 kv.m.
Priteisė atsakovui UAB „Tarvaras" 1200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir UAB „Transtela" 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, pripažino kreditorinius įsipareigojimus pagal 2006-03-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį S. A. , solidaria A. M. ir D. M. prievole, pripažino kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-05-30 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditoriui V. B.,2007-10-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditorei D. B. , 2007-09-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditorei D. B. , 2007-09-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditorei D. B. , 2008-05-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditorei I. M. , 2009-01-28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditorei I. M. , asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Kitoje dalyje teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 529,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, iš ieškovės D. M. į valstybės pajamas 6877,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo į valstybės pajamas 9276,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes dėl smurto šeimoje patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Tą aplinkybę, kad atsakovas turėjo kitą moterį neneigė ir pats A. M. . Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Apie tai, kad tėvas gyvena su kita moterimi aiškino ir nepilnametis sūnus 2010-01-29 išklausytas teismo posėdyje. Teismas nurodė ir tai, kad tokias teismo posėdžio metu ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, palaikydamas artimus ryšius su kita moterimi, pakabino virš jos lovos savo portretą, paniekinamai kalbėjo, jog ji nesugeba susirasti kito vyro, tyčiojosi iš jos, atsakovas neneigė.
Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodė sutuoktinio neištikimybės, su kuria siejama kaltės prezumpcija, faktą, atsakovas priešingai – prezumpcijos nenuginčijo, teismo posėdžio metu pripažino, jog gyvendamas santuokoje, palaikė ryšius su kita moterimi. Teismas nenustatyta jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų, o atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovės neištikimybę ar kitokį sutuoktinės pareigų pažeidimą, todėl jo teiginius dėl ieškovės neištikimybės ir ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismui pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą ilgą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.
Dėl turto padalinimo teismas konstatavo, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Transtela“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir UAB „ Tarvaras“ 1200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų .
Teismas pažymėjo, jog nors byloje nustatytos aplinkybės ir patvirtina sutuoktinių tarpusavio konfliktus, tačiau abu paaiškino, jog sugebėtų bendradarbiauti spręsdami bendrus klausimus dėl namo remonto, išlaikymo, komunalinių mokesčių mokėjimo, pasibaigus santuokos nutraukimo procesui. Kadangi kaip teismo posėdyje pripažino tiek ieškovė, tiek atsakovas nė vienas iš jų nėra pajėgus išmokėti kompensaciją, yra nekreditabilūs, teismas padarė išvadą, jog negalima taikyti kitų turto padalinimo būdų (ne natūra), kadangi nėra pakankamai rimtų pagrindų, patvirtinančių padalinimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti jai didesnę buto dalį, jai priteisiant 60,60 proc. buto, pagrindine aplinkybe nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikant tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas. Tačiau teismo teigimu, vien nepilnamečio vaiko likimas gyventi su motina nėra pakankamas pagrindas nustatyti nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo priteisti jam didesnę buto dalį (31749/55062 dalis) pagrindiniu motyvu nurodydamas tai, kad jis, sutuoktiniams pasidalinant skolą, prisiėmė didesnę kreditorinių įsipareigojimų dalį Akademinei kredito unijai (ieškovės paskola – 50005,80 Lt, atsakovo – 207322,30 Lt). Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai – Hipotekos registro išrašai, nurodantys skolininkus ir prievolės dydžius. Tai, kad palūkanas (77900,56 Lt) už sutuoktiniams suteiktą kreditą Akademinei kredito unijai mokėjo tik atsakovas patvirtina byloje esanti pažyma, tos aplinkybės neneigė ir ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsakovo nurodytą aplinkybę laikė svarbia ir sudarančią pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, pripažino atsakovo pasiūlytą padalijimo būdą priimtinesniu.
Kadangi butas dalijamas pagal atsakovo pasiūlytą būdą, teismas nesprendė ieškovės prašomos kompensacijos už atskiro dujų, vandens ir elektros įvado įrengimo priteisimo klausimas.
Sutuoktiniams priklausantį 0,0548 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas padalino po ½ dalį, vadovaudamasis tuo, kad žemės sklypas yra nedidelio ploto (ant šio žemės sklypo stovi namas, kuriame yra sutuoktinių butas), ir priteisiant konkrečias dalis atsirastų nepagrįstų suvaržymų naudotis namu.
Teismo teigimu, teisinio pagrindo priteisti ieškovei 50000 Lt kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, atsakovui konstruojant transporto priemonę, nėra, kadangi abu sutuoktiniai pripažino, jog nuo 2001 metų balandžio kartu kaip sutuoktiniai negyveno, bendro ūkio nevedė, jokių bendrų lėšų neturėjo.
Dėl akcijų padalinimo neesant ginčo, teismas atsakovui priteisė UAB „Tarvaras" 1200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir UAB „Transtela" 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo teismas nurodė, kad kreditorinius įsipareigojimus Akademinei kredito unijai sutuoktiniai yra pasidalinę notariškai patvirtinta 2009-11-17 sutartimi, šis faktas įregistruotas Hipotekos registre, kreditorius Akademinė kredito unija 2009-12-22 raštu patvirtino apie kreditorinių įsipareigojimų padalinimą, todėl nėra teisinio pagrindo teismui šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažintini asmeninėmis prievolėmis.
Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat negali būti sprendžiamas sutuoktinių tarpusavio skolos pagal 1996-03-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo klausimas, todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 16050 Lt skolą. Ieškovė turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš atsakovo įstatymo nustatyta tvarka, reikšdama savarankišką reikalavimą ir išieškojimą nukreipdama į atsakovo turtą.
Nesant ginčo tarp šalių dėl atsakomybės kreditoriui S. A. , skola pagal 2006-03-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, teismas ją pripažino solidaria sutuoktinių prievole.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad apie atsakovo su artimais giminaičiais pasirašytus vekselius sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pripažino, kad apie vekselių pasirašymą sutuoktinės neinformavo, paaiškino, kad gautus pinigus panaudojo skolos Akademinei kredito unijai grąžinimui. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams. Kadangi atsakovas su giminaičiais vekselius pasirašė sutuoktiniams nevedant bendro ūkio, neįrodžius šeimos interesų buvimo, skolas pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius kreditoriams V. B. , D. B. , I. M. teismas pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teismas konstatavo, jog ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodyti vaiko poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti, neatitinka tėvų gaunamų pajamų ir realių galimybių, išlaikymo dydžiui pagrįsti nėra pateikta pakankamai įrodymų. Nors G. M. su pertraukomis lanko mokamas papildomo ugdymo įstaigas, tačiau yra sveikas, chroniškomis ligomis nesergantis, specialių poreikių neturintis vaikas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, darbingas vyras, realiai galintis teikti reikalingą išlaikymą vaikui, iš atsakovo priteisė po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovės reikalavimą priteisti 8110,00 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2005 metų birželio mėnesio imtinai iki 2008 metų gegužės mėnesio imtinai teismas tenkino iš dalies, kadangi tą aplinkybę, jog atsakovas laikotarpyje nuo 2007-05-04 iki 2007-12-05 teikė išlaikymą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas sumažino ta suma, kurią patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. 3890,00 Lt, ir sudaro 4220,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir patenkintas priešieškinys panaikinti ir teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti taip:
1) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai parengtą 2009-10-09 žemės sklypo planą 280/546 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);
2) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai parengtą 2009-10-09 žemės sklypo planą 266/546 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);
3) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 33369/55063 dalis 550,62 kv.m. ploto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);
4) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 33369/55063 dalis 550,62 kv.m. ploto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);
5) nustatyti tokią naudojimosi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarka: ieškovei priskirti naudojimuisi patalpas UAB „Domus Extra“ 2009-12-02 parengtame padalinio projekte pažymėtais indeksais: 1-5 A (0,59 kv. m), 1-7 (1.20 kv. m), 1-8 (1.37 kv. m), 1-9 (3.96 kv. m), 1-10 (16.33 kv. m), l-11 (47,03 kv. m), 1-12 (8,23 kv. m), 1-13 (11.05 kv. m), 1-14 (18,89 kv. m), -15A (2,87 kv. m), 1-20 (72,73 kv. m), 1-21 (14, 75 kv. m), 1-22 (1,15 kv. m), 1-23 (19,79 kv. m), 1-24 (7,07 kv. m), 1 -32 (5,10 kv.m), 1-31 (101,58 kv.m), leidžiant įrengti sieną tarp patalpų 1-5 ir 1-5A ir patalpų 1-15 ir 1-15 A. Atsakovui priskirti naudojimuisi patalpas UAB „Domus Extra“ 2009-12-02 parengtame padalinio projekte pažymėtais indeksais: 1-1 (38,34 kv.m), 1-2(1.71 kv.m), l-3( 17,91 kv.m), 1-4 (4.73 kv.m), dalį patalpos 1-5 (6,40 kv.m), 1-6 (1,34 kv.m), G-l (44,27 kv.m), 1-15 (7,46 kv.m), 1-17 (9,13 kv.m), 1-16 (9,56 kv.m), 1-18 (2,58 kv.m), 1-19 (2,32 kv.m), 1-29 (2,35 kv.m), 1-30 (2,58 kv.m), 1-28 (17,97 kv.m), 1-27 (16,69 kv.m), 1-26 (20,15 kv.m), 1-25 (13,08 kv.m);
6) priteisti nepilnamečiui sūnui G. 8110 Lt iš atsakovo A. M. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą už 3 metų laikotarpį nuo 2005 metų birželio mėnesio imtinai iki 2008 metų gegužės mėnesio imtinai,
7) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei 50000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą;
8) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei 13678 Lt kompensaciją už dujų, vandens ir elektros įvado įrenginius;
Šalies argumentai
9) priteisti iš atsakovo ieškovei 16050 Lt skolą;
10) priteisti iš atsakovo ieškovei pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1115 Lt žyminio mokesčio
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teigia, jog šioje byloje teismas nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovė. Byloje yra pateikti įrodymai. kurie patvirtina, jog ieškovės iki teismo sprendimo naudota gyvenamojo namo dalis buvo reikalinga remonto. Ieškovė tam, kad gyventų, turės papildomai investuoti lėšų, kurių neturi. Tuo tarpu atsakovui priteistoje namo dalyje jokių remontų nereikia. Be to, atsakovui teismas priteisė rūsio patalpas, kuriuose liko visam namui tiekti naudojamą šilumos, vandentiekio ir elektros įranga. Apeliantė nurodo, jog ji prašydama nežymiai nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę turto dalį, rėmėsi ne tik tuo, kad su ja po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnametis vaikas, bet ir tuo, kad didesnė turto dalis reikalinga įgyti lėšoms, kurios leistų pagerinti nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas ir taip užtikrintų jo interesus į būtinas jo gyvenimo sąlygas. Tačiau teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo visiškai atidalinti namą su žemė, klaidingai nurodė, kad abu sutuoktiniai sugebėtų bendradarbiauti spręsdami bendrus klausimus dėl namo remonto. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė priešingus dalykus, kad ji negali ir negalės bendrauti su atsakovu, kol nebus turtas visiškai atidalintas. Ieškovė prašė padalinti turtą natūra, priskiriant jai izoliuotas patalpas ir atitinkamai padalintą žemės sklypą. Tačiau teismas neatsižvelgė į šalių labai blogus tarpusavio santykius;
2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo nurodyta aplinkybe, kad dalinantis turtą jam teko didesnė paskolos dalis Akademinei kredito unijai, bei kad už sutuoktiniams suteiktą kreditą neva tik jis vienas mokėjo palūkanas. Teigia, kad paskola iš Akademinės kredito unijos buvo paimta atsakovo įmonės „Tarvaras‘ naudai, t.y. faktiškai paties atsakovo poreikiams, būtent šiems poreikiams buvo įkeistas gyvenamasis namas ir kitas turtas. Kadangi už įmonės veiklą buvo atsakingas pats atsakovas, būtent dėl atsakovo nesugebėjimų ar kitokių nerūpestingų veiksmų susidarė situacija, jog paskolą už UAB „Tarvaras“ turėjo grąžinti ne pati bendrovė, bet atsakovas su ieškove ir atsakyti praktiškai visu šeimos turtu. Todėl apelianto nuomone, pats atsakovas šiuo atveju ir prisiėmė didesnę dalį atsakomybės su visomis pasekmėmis. Teigia, kad 2009-11-17 turto padalijimo sutartimi atsakovas niekieno neverčiamas su ieškove pasidalino ne tik iš Akademinės kredito unijos paimtą pagal 2007-12-11 paskolos sutarties pakeitimą paskolos likutį, bet ir visus tam momentui priskaičiuotus delspinigius bei palūkanas. Dėl šios priežasties teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog viena iš priežasčių nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvo ta, kad atsakovas vienas mokėjo palūkanas už minėtą kreditą;
3) teismas nepaisė ieškovės argumento, kad atsakovo faktinė paskolos suma yra žymiai mažesnė, nes pagal 2007-04-26 paskolos sutarties papildymą, atsakovui sumokėjus paskolą, bus grąžinta 39000 Lt, todėl jo faktinis prievolės dydis yra mažesnis 39 000 Lt. Ieškovės nuomone, įvertinus ieškovės ir atsakovo paskolų skirtumą, atsakovui tenkanti didesnė paskolos dalis siekia tik 118316,50 Lt, nors priteisto turto dalis yra žymiai didesnė;
4) teismas, paskirdamas atsakovui namo antrame aukšte esančias patalpas nepaisė aplinkybės, kad į jas atsakovas gali patekti tik per ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą;
Žemesnės instancijos teismas
5) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už atskiro dujų, vandens ir elektros įvado įrengimo. Kadangi teismas sprendimu patalpą, pažymėtą indeksu 1-3 kartu su joje esančiais sumontuotais dujų, vandens ir elektros įrenginiais priteisė atsakovui, tai remiantis CK 3.127 str. 2 d. ieškovei turėjo būti priteista ½ dujų ir elektros įvado įrenginių sumos, t.y. 13 678 Lt;
6) dėl kompensacijos už santuokinio turto sumažinimo ieškovė nurodo, jog atsakovas iš santuokoje įgyto automobilio, 2005 m. susikonstravo beveik už 100 000 Lt automobilį, kurį vėliau neatlygintinai perleido savo tėvui, nors šiuo automobiliu naudojasi iki šiol tik jis pats, Kadangi atsakovas neatlygintinai perleido didelės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą ir tokiu būdu jį sumažino, remiantis CK 3.98 str. 3 d. iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 50 000 Lt kompensacija. Apeliantė pabrėžia, jog šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovas neprašė dalinti turto bendrai įgyto iki tada, kai sutuoktinai pradėjo gyventi skyrium. Todėl teismas, dalindamas šalių turtą turėjo dalinti turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenuginčijo, jog 100 000 Lt dydžio lėšos, už kurias jis sukonstravo automobilį ir vėliau perleido savo tėvui, buvo jo asmeninės lėšos;
7) dėl atsakovo skolos ieškovei nurodo, jog iš ieškovės pateiktų teismui neprotestuotinų vekselių matyti, kad atsakovas neįvykdė pareigos ir negrąžino ieškovei juose nurodytų sumų, t.y. santuokos nutraukimo metu buvo skolingas ieškovei 16050 Lt. Tai reiškia, jog ieškovės reikalavimas atsakovui dėl skolos turėjo būti nagrinėjimas ir teismas turėjo pasisakyti dėl atsakovo įsipareigojimų ieškovei pagrįstumo;
8) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė pažymi, jog nuo 2005 m. birželio iki 2008 m. gegužės mėn. atsakovas vaikui privalėjo skirti 12 000 Lt. Ieškinio pateikimo dienai ieškovė turėjo įrodymų apie 3300 Lt dydžio atsakovo pateiktą materialinį išlaikymą vaikui už šį periodą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė dar įrodymų dėl 590 Lt išlaikymo sūnui suteikimo. Todėl paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovo 8110 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą. Tačiau teismas iš ieškovės prašytos priteisti 8100 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumos dar kartą atėmė atsakovo suteiktą materialinį išlaikymą. Taigi akivaizdu, jog teismo apskaičiuota išlaikymo suma prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ieškovei yra priteista pakankamai gyvenamojo ploto, kad būtų galima vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas. Vaikui iki pilnametystės yra likę mažiau nei 2 metai ir jam sulaukus pilnametystės, ieškovei priteista turto dalis netaps vaiko nuosavybe, o liks ieškovės asmenine nuosavybe.
Nurodo, jog tuo metu, kai buvo įkeistas namas, atsakovo gaunamos pajamos iš UAB „Tarvaras“ buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Tokiam įkeitimui sutikimą davė pati ieškovė, kuri tuo metu niekur nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad iš Akademinės kredito unijos paimtas kreditas buvo panaudotas atsakovo asmenims poreikiams tenkinti. Be to, apeliantė nenurodė tos aplinkybės, kad kreditoriniai įsipareigojimai Akademinei kredito unijai dėl priskaičiuotų delspinigių išaugo dėl ieškovės kaltės. 2009-04-26 baigėsi paskolos grąžinimo terminas. Akademinė kredito unija sutiko pratęsti paskolos grąžinimo terminą, tačiau tam prieštaravo ieškovė, nes ji siekė priversti atsakovą pasirašyti naują paskolos sutartį. Pasirašius 2009-11-17 turto padalijimo sutartį delspinigių skaičiavimas buvo sustabdytas. Be to, atsakovė nutyli tą aplinkybę, kad buvo pasidalinta tik nesumokėtų palūkanų dalis. Tuo tarpu beveik dvejus metus palūkanos buvo mokamas tik atsakovo lėšomis.
Atsakovo nuomone, teismas dalindamas bendrą santuokinį turtą, apeliantės teisių nepažeidė. Priešingai, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas už jam padovanotas pinigines lėšas, todėl dalinant turtą į tai turi būti atsižvelgta.
Teigia, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už atskiro dujų, vandens ir elektros įvado įrengimą. Be to, apeliantė nutyli tą aplinkybę, kad į jai priskirtas patalpas visi įvadai jau yra įrengti ir jos namo dalies šildymui galima naudoti vieną iš dviejų name esančių dujų katilų.
Dėl kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą atsakovas pabrėžia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas perleido automobilį tėvui. Atsakovas niekada nebuvo ieškovės nurodyto automobilio savininku. Šis automobilis buvo pagamintas atsakovo tėvo lėšomis ir jis nuo pat pradžių buvo įregistruotas tėvo vardu.
Šalies argumentai
Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytą skolą pagal vekselius yra nepagrįstas. Teigia, jog vekselį 15 000 Lt sumai atsakovas ieškovei davė tuo metu, kai iš S. A. ieškovė gavo 30 000 Lt pagal ieškovės S. A. išduotą vekselį. 15 000 Lt vekselį ieškovė prašė atsakovo išrašyti dėl to, kad ji norėjo apsidrausti, jog atsakovas taip pat būtų atsakingas dėl 30 000 Lt grąžinimo S. A. . Kadangi skola S. A. buvo pripažintas solidaria abiejų sutuoktinių prievole, jokio pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimų nėra., nes priešingu atveju išeitų, kad atsakovas po 15 000 Lt turi sumokėti tiek ieškovei, tiek S. A. .
Atsakovo nuomone, teismas iš viso neturėjo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimo, nes atsakovas visą laiką apmokėdavo visas gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas. Vien už šias paslaugas per 18 mėnesių atsakovas sumokėjo 18 121,10 Lt. Be to, jis dar mokėjo mokesčius už fiksuoto telefono ir interneto paslaugas. Taigi tokiu būdu atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, užtikrindamas jam normalias gyvenimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo egzistavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas dėl turto padalinimo ir pagrindo, jį dalinant, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo skundžiamas dviem aspektais: 1) kad teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, atsižvelgiant į su ja liekančio gyventi nepilnamečio vaiko interesus; 2) kad teismas atsakovui priteisė didesnę buto dalį, t.y. nukrypo nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jam teko didesnė paskolos dalis Akademinei kredito unijai.
Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė nurodė aplinkybę, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus; apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog šiek tiek didesnės turto dalies priteisimo atveju ji turėtų galimybę iš gautų lėšų pagerinti nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas ir taip užtikrinti jo interesus. Ši apeliantės nurodoma aplinkybė nėra savarankiškas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo; ja tiesiog detalizuojamas ieškovės nurodytas pagrindas- nepilnamečio su ieškove liekančio gyventi vaiko interesai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008 ir kt.).
Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje teismas šalių nepilnamečio sūnaus G. M. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove nepripažino pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę turto dalį, motyvuodamas tuo, kad ši aplinkybė savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teisėjų kolegija, įvertindama šios bylos aplinkybes, tokią teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Minėta, kad nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas turi įvertinti, kaip toks kriterijus, kaip tenkanti didesnė našta auklėjant ir auginant vaikus, pateisina didesnės turto dalies priteisimą, ar toks teisių gynimo būdas yra proporcingas, pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus santuokos pabaigoje yra nepilnametis, tačiau jam iki pilnametystės yra likę mažiau negu vieneri metai; sūnui iš atsakovo priteistas išlaikymas- po 600 Lt kas mėnesį; turto padalinimo pasėkoje atsakovei priteisto turto vertė yra 501780 Lt, t.y. tokia, kad ieškovė turi galimybę užtikrinti tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas iki jis taps pilnamečiu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovės naudai, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neįvertino dėmesio vertų vaiko interesų.
Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovo naudai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovui teko didesnė dalis prievolės Akademinei kredito unijai.
Sprendžiant, ar teismo nurodytos aplinkybės galėjo būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo jo naudai, aktualu įvertinti, kiek toks nukrypimas yra pateisinamas šalių interesų pusiausvyros požiūriu bei, ar nebuvo nukrypta pernelyg daug.
Teismas, dalindamas tarp sutuoktinių turtą, nuo lygių dalių principo nukrypo tik padalindamas butą; dalindamas žemės sklypą, teismas nustatė lygias sutuoktinių dalis. Idealiosiomis buto dalimis nuo lygių dalių principo nukrypta tokiomis proporcijomis: ieškovei priteistos 23313, o atsakovui- 31749 dalys iš 55062. Vertine išraiška tai sudaro 321780 Lt dalis ieškovei ir 438220 Lt atsakovui (buto vertės, nustatytos Turto vertės nustatymo pažymoje- 3 t., b.l. 24- 760 000 Lt) šalys neginčijo. Taigi, atsakovui priteisto turto vertė didesnė negu ieškovei 116440 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau bylos nagrinėjimo eigoje, 2009-11-17 turto padalijimo sutartimi šalys pasidalino vieną iš santuokos nutraukimo byloje buvusių ginčo objektų- prievoles Akademinei kredito unijai pagal 2007-04-26 paskolos sutartį ir 2009-10-30 paskolos sutartį (3 t., b.l. 85-86). Ieškovei tekusios prievolės suma-– 50005,80 Lt, atsakovui – 207322,30 Lt). Taigi, skirtumas tarp prisiimtų prievolių dydžių yra 157316,20 Lt. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip pagrindas priteisti atsakovui atitinkamą didesnę turto dalį, kadangi tiek turtas, tiek skolos, atsiradusios santuokos metu, yra bendros sutuoktinių, todėl vienas iš sutuoktinių, prisiimdamas didesnę skolų naštą, turi teisę pretenduoti ir į didesnę turto dalį, nes galutiniame rezultate didesnė turto dalis ir didesnė skolų dalis, tekusi atsakovui, atitinka mažesnę skolų ir turto dalį, tekusią ieškovei ir balansas gaunasi praktiškai lygiavertis. Netgi įvertinant apeliantės nurodomą aplinkybę, jog pagal 2007-04-26 paskolos sutarties papildymą, atsakovui sumokėjus paskolą, turi būti grąžinta 39000 Lt suma, todėl jam tenkančios prievolės dydis realiai šia suma yra mažesnis, pažymėtina, jog skirtumas tarp prisiimtų prievolių dydžių yra 157316,20 Lt, todėl netgi atėmus 39000 Lt sumą, atsakovui tenkanti prievolės suma yra didesnė 114316,20 Lt. Minėta, kad dėl didesnės prievolių naštos atsakovui priteista turto, kurio vertė didesnė už priteisto ieškovei 116440 Lt. Taigi, skirtumas tarp ieškovei ir atsakovui priteisto turto ir jų prisiimtų prievolių sumų tėra 2123,80 Lt, kas, atsižvelgiant į padalinto turto vertes, laikytina visiškai nežymiu, neesminiu nukrypimu, negalinčiu būti pagrindu pripažinti teismo sprendimą šioje dalyje nepagrįstu bei neteisėtu. Teisėjų kolegija pastebi, kad prisiimdamas didesnę paskolos naštą, atsakovas tuo pačiu prisiėmė prievolę nuo atitinkamos sumos mokėti palūkanas, kurios, atitinkamai nuo didesnės sumos yra didesnės, negu mokėtinos ieškovės, todėl vertine išraiška atsakovo prisiimtos skolų naštos dydis yra didesnis, negu minėtas 2123,80 Lt skirtumas tarp turto ir prisiimtų skolų dydžių.
Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas niekieno neverčiamas su ieškove pasidalino iš Akademinės kredito unijos paimtą paskolos likutį, todėl jam tekusi didesnė skolos dalis negali būti pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nepripažįstama pagrįsta ir teisinga: tai, jog tam tikrą turtą ar tam tikras prievoles šalys be ginčo pasidalino, negali lemti, jog toks pasidalinimas galutiniame rezultate vieną iš sutuoktinių palieka nepalankesnėje situacijoje, negu kitą sutuoktinį. Į tokį pasidalinimą teismas turi atsižvelgti ir dalindamas likusį, sutuoktinių geruoju nepasidalintą turtą. Atsakovas nurodė argumentus, kodėl paskolas reikėjo pasidalinti kuo greičiau- atsakovas buvo priverstas tai padaryti dėl to, kad skolos grąžinimo terminas buvo suėjęs, ieškovė nesutiko jį pratęsti, dėl to buvo skaičiuojami delspinigiai, t.y. dėl neišspręstų tarp sutuoktinių ginčų prievolės dydis Akademinei kredito unijai augo. Tokiu būdu, susitarimu išspręsdami prievolių šiam kreditoriui pasidalinimo klausimą, sutuoktiniai išvengė papildomų nuostolių, kurie būtų tekę abiems sutuoktiniams.
Apeliantės argumentai, kad paskola iš Akademinės kredito unijos buvo paimta atsakovo įmonės „Tarvaras‘ naudai, t.y. faktiškai paties atsakovo poreikiams, ir, kadangi už įmonės veiklą buvo atsakingas pats atsakovas, būtent dėl atsakovo nesugebėjimų ar kitokių nerūpestingų veiksmų susidarė situacija, jog paskolą už UAB „Tarvaras“ turėjo grąžinti ne pati bendrovė, bet atsakovas su ieškove ir atsakyti praktiškai visu šeimos turtu, taip pat nepripažįstami pagrįstais ir sudarančiais pagrindą keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl turto padalinimo būdo ir proporcijų. Visų pirma, pažymėtina, kad 2007-04-26 paskolos sutartyje (1 t., b.l. 106) nurodytas jos teikimo tikslas- paskolos AB bankui Hansabankas refinansavimui ir gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Ieškovė šią paskolą užtikrino kaip laiduotoja (1 t., b.l. 108), taigi, jai buvo žinomas tikslas, kuriam imama paskola, ji sutiko, kad tokie įsipareigojimai būtų prisiimti, tuo tarpu argumentai, jog paskola buvo panaudota ne pagal joje nurodytą paskirtį, o tik atsakovo poreikiams tenkinti, nėra pagrįsti įrodymais. Priešingai, byloje esantys susitarimai dėl imamo kredito panaudojimo (1 t. b.l. 114-115) liudija, kad kredito lėšos buvo naudojamos gyvenamojo namo, kuris yra dalinimosi objektu, rekonstrukcijai.
Pažymėtina, kad įstatymas (Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d.), nustatydamas aplinkybes, kurioms esant, gali būti konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nereglamentuoja būdo, kaip toks nukrypimas turėtų būti realizuojamas, minėta, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukrypimo nuo bendrų dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Remiantis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į atsakovo prisiimtą kreditorinių įsipareigojimų didesnę naštą, yra pagrįstas, atitinka protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principus. Taigi, darytina išvada, jog priteisdamas atsakovui didesnę buto dalį, teismas materialinės teisės normų nepažeidė, jas aiškino ir taikė tinkamai.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas šalims priteistų buto dalių nelygiavertiškumo klausimas, nurodant, jog atsakovui priteistos įrengtos, tinkamos gyventi patalpos, tuo tarpu ieškovei priteistos blogos būklės patalpos, dėl ko realiai jai priteisto turto vertė yra mažesnė. Teisėjų kolegija pažymi, jog šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Byloje yra tik bendra turto (tame tarpe ir buto) vertės nustatymo pažyma, kurioje nėra detalizuotos konkrečių patalpų vertės. Be to, pastebėtina ir tai, jog tiek ieškovė, pareikšdama ieškinį, tiek atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė iš esmės tas pačias buto patalpas, kurios kiekvienam iš jų turėtų būti priskirtos, t.y. iš esmės ginčo, kam kokios patalpos turėtų būti skiriamos, nebuvo. Ieškinyje ir priešieškinyje (po paskutinių jų patikslinimų) skyrėsi tik prašymai dėl antrojo aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-31 ir 1-32, priteisimo (ieškovė šias patalpas prašė priteisti jai, atsakovas- jam) ir dėl patalpų 1-5, 1-6, 1-15 (ieškovė patalpą 1-6 prašė priteisti atsakovui, patalpas 1-5 ir 1-15 priteisti šalims tam tikromis dalimis, atsakovui priteisiant didesnį šių patalpų plotą ir leidžiant padaryti pertvaras, o atsakovas visas šias patalpas prašė padalinti po ½ dalį ir nustatant šalių bendrą naudojimąsi jomis). Įvertinant tai, kad patalpos 1-5 ir 1-15 yra koridoriai, jungiantys abi buto dalis, o taip pat- laiptinę į rūsio patalpas (1-6), šių patalpų padalinimas tokiu būdu, kaip siūlė ieškovė, nėra galimas dėl tos priežasties, kad įėjimo į rūsį ieškovei paskirtoje namo dalyje nėra įrengta (rūsio patalpų planas- 3 t., b.l. 87), tai reiškia, jog aptariamos patalpos yra reikalingos tiek ieškovei, tiek atsakovui priteistų buto dalių naudojimui pagal paskirtį. Vadinasi, buto padalinimo pagal ieškovės pasiūlytą variantą atveju, ji neišvengiamai turėtų naudotis laiptine į rūsio patalpas, o į ją patekti gali tik per pirmojo aukšto patalpą 1-15, atitinkamai, į jai priteistas rūsio patalpas- per koridoriaus patalpą rūsyje 1-5. Įrodymų, kad yra įrengtas alternatyvus įėjimas į rūsio patalpas, priteistas ieškovei, nėra pateikta.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad į atsakovui priteistas antrojo aukšto patalpas 1-31 ir 1-32 yra galimybė patekti tik per ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau, remiantis byloje esančiais patalpų planais, matyti, jog techninė galimybė įrengti duris į šias patalpas iš atsakovui priteistų patalpų yra visiškai reali, nereikalaujanti didelių sąnaudų. Remiantis šalių paaiškinimais, šios patalpos yra neįrengtos, realiai nenaudojamos, todėl šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovui priteistos vertingesnės, geresnės kokybės patalpos.
Dėl kompensacijos už šildymo, vandentiekio ir elektros įvadus priteisimo.
Rūsio patalpą 1-3, kurioje yra dujų katilas, atsakovui prašė priteisti ne tik jis, bet ir ieškovė. Prašydama priteisti kompensaciją už dujų, vandentiekio ir elektros įrangą, ieškovė prašė padalinti ne esamą turtą (atitinkamą įrangą), bet kompensuoti atitinkamos naujos įrangos sumontavimą. Remiantis atsakovo paaiškinimais, jam priteistoje patalpoje 1-3 yra du maždaug 20 metų senumo analogiškos būklės dujų katilai, kurie buvo pritaikyti viso namo apšildymui; vienas katilas šiuo metu yra pajungtas, kitas- nenaudojamas. Šias aplinkybes pripažino ir ieškovė, tačiau nurodė, esą esamas senas dujų katilas yra netinkamas jai priteistos buto dalies apšildymui. Tačiau toks atsakovės argumentas nesudaro pagrindo esamą, tinkamą naudoti, analogišką atsakovo naudojamai įrangą padalinti ne natūra, o kompensuojant pinigais naujos įrangos įsigijimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti teisingu apeliantės argumentą, kad teismas pažeidė CK 3.127 str. 2 d. reikalavimus: turtas teismo sprendimu yra padalintas tokios būklės, kokios jis yra natūroje, o reikalavimas priteisti atitinkamas kompensacijas galėtų būti vertinamas kaip ieškovei priteisto turto būklės gerinimas atsakovo lėšomis.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteismo.
Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas santuokinėmis lėšomis pagerino (sukonstravo maždaug už 100000 Lt) santuokoje turėtą automobilį (duomenys neskelbtini), kurį perleido savo tėvui. Byloje esantis išrašas iš įmonės ,,Regitra“ duomenų bazės liudija, kad šalys santuokoje turėjo 1995 m. atsakovo vardu registruotą automobilį Ford Sierra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra išregistruotas. Kad atsakovas būtent šio automobilio pagrindu sukonstravo naują automobilį, taip pagerindamas santuokinį turtą ir sukurdamas naują bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, kad toks pagerintas turtas būtų atsakovo nuosavybė ir kad jis jį perleido savo tėvui, pagaliau, kad automobilio sukonstravimui buvo panaudotos santuokinės lėšos, byloje įrodymų nėra. Ieškovės pateikta publikacija spaudoje, taip pat įrodymai, kad automobiliu naudojasi atsakovas, šių aplinkybių nepatvirtina: visų pirma, publikacija spaudoje nėra įrodinėjimo priemonė CPK 177 str. 2-3 d. prasme, o naudojimasis daiktu neįrodo jo nuosavybės teisės. Tuo tarpu, remiantis byloje esančiomis Valstybės įmonės ,,Regitra“ pažymomis, atsakovo vardu sukonstruotas automobilis niekada nebuvo registruotas, duomenų apie jo perleidimą taip pat nėra, todėl nėra teisinio pagrindo, remiantis publikacija spaudoje, spręsti apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto automobilio esminį pagerinimą santuokinėmis lėšomis, jo perleidimą atsakovo tėvui ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
Dėl atsakovo skolos ieškovei.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju nebuvo teisino pagrindo ieškinį dalyje dėl 16050 Lt skolos pagal vekselius priteisimo palikti nenagrinėtą, tačiau pažymi, jog pagrindo priteisti šią skolą ieškovei iš atsakovo taip pat nėra. Visų pirma, ieškovė pripažino, jog jokių savo asmeninių lėšų pagal šiuos vekselius atsakovui neperdavė; šie vekseliai buvo išrašyti kaip atsakovo įsipareigojimas padengti pusę skolos kreditoriui S. A. . Antra, tiek ieškovė, tiek atsakovas, prašydami padalinti santuokoje įgytą turtą, neprašė dalinti tik tą turtą, kuris įgytas iki sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d.), ką akcentavo ir savo apeliaciniame skunde ieškovė. Taigi, kaip visas turtas, taip ir piniginės lėšos, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė iki santuokos pabaigos, todėl šis ieškovės reikalavimas turėjo būti ne paliktas nenagrinėtas, o atmestas, kadangi prievolė kreditoriui S. A. buvo pripažinta solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Tai reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti skolos tiek iš bet kurio skolininko, tiek ir iš jų abiejų (Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d.). Tik tuo atveju, jeigu visos prievolės įvykdymo būtų pareikalauta iš apeliantės, ji, sumokėjusi skolą kreditoriui, įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraskolį (atsakovą) (Civilinio kodekso 6.9 str.), tačiau ne vekselio, pagal kurį ji jokių pinigų neperdavė, pagrindu, bet tuo pagrindu, kad įvykdė solidariąją prievolę kreditoriui.
Kadangi apeliacinį skundą yra padavusi tik ieškovė, o tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisės bloginti apelianto padėtį (Civilinio proceso kodekso 313 str.), konstatuodamas, jog tenkinti pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo nėra pagrindo, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepriima sprendimo atmesti reikalavimą, bet palieka nepakeistą teismo sprendimo dalį šį reikalavimą palikti nenagrinėtą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Civilinio kodekso 6.200 str. numato, kad išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo grindė tuo, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą arba jo neteikė apskritai. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas atsakovo vaiko išlaikymui pervestas pinigų sumas iš išlaikymo įsiskolinimo išskaičiavo antrą kartą, nes pati ieškovė, patikslindama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, įrodymais (2 t., b.l. 8-20) pagrįstus mokėjimus jau buvo išskaičiavusi ir atitinkamai reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinusi nuo 12000 Lt iki 8110 Lt. Kadangi jokiais kitais argumentais išlaikymo įsiskolinimo sumažinimas nebuvo motyvuojamas, pripažįstamas pagrįstu apeliantės argumentas, jog įsiskolinimo suma buvo du kartus sumažinta tomis pačiomis išmokomis (vieną kartą- pačios ieškovės, antrą kartą- teismo). Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas didinamas iki 8110 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniame skunde, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008), ieškovė nurodo, kad nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, laikoma, jog sprendimas dėl visų pareikštų reikalavimų priimtas nekalto sutuoktinio naudai, todėl esą visas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo priteisti iš atsakovo. Analogiškai bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra vienalypė: pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, kur Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegija pripažino santuoką iširusia dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir atitinkamai pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių buvo paskirstytos ne remiantis minėtu principu, priteisiant jas iš kaltojo sutuoktinio, bet paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aptariamu klausimu yra naujausia, teisėjų kolegija vadovaujasi ja ir konstatuoja, jog pagrindo keisti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje nėra.
Kadangi visi ieškovės turtiniai reikalavimai, reikšti apeliaciniame skunde, yra atmetami, žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-04-30 nutartimi (3 t., b.l. 268-269)- 3000 Lt priteisiamas iš apeliantės į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ¼ dalis (250 Lt) atstovavimo išlaidų.
Atitinkama proporcija tarp šalių paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos, kurios priteistinos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Iš viso apeliacinės instancijos teisme turėta 22,70 Lt pašto išlaidų, iš ieškovės pritiestina 17,02 Lt suma, iš ieškovo- 5,68 Lt suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Iš atsakovo A. M. priteistą sūnaus G. M. išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinti iki 8110 Lt (aštuonių tūkstančių šimto dešimties litų).
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš A. M. D. M. 250 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš apeliantės D. M. į valstybės biudžetą 3000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš D. M. 17,02 Lt ir iš A. M. 5,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų.