Kauno apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-464-928/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
1S-464-928/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
S. K.
Advokatai
Bogdanas Chranovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-464-928/2022Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. atstovo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 91-181 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2005 m. liepos 14 d., pabaiga – 2025 m. liepos 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. liepos 18 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai – 2022 m. liepos 14 d.). Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Smurtinio elgesio rizika (HCR-20) žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistajam šiuo metu suteikta teisė į Pusiaukelės namus. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 91-181 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nors S. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo S. K. atstovas advokatas Bogdan Chranovskij skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 91-181 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5.1. Skunde nuteistojo atstovas akcentuoja, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, formali ir nemotyvuota, nutartyje nepasisakyta dėl Komisijos nutarime išdėstytų aplinkybių. Komisijos nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė visas paskirtas prieš tai (nustatytas BVK 164 straipsnio 6 dalyje socialinės reabilitacijos priemonės) rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu teismas priėmė priešingą nei Komisija sprendimą, nors vadovavosi tais pačiais atstovaujamojo asmens byloje esančiais duomenimis. Skirtingos Komisijos ir teismo išvados dėl nuteistojo lygtinio paleidimo suponuoja apeliacinio teismo užduotį nustatyti ar Komisijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą, tinkamai pritaikyti įstatymą.

5.2. Skunde pažymi, kad nuteistasis nuolat daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku iki kokio lygio dar turi būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, kokias pastangas turi dėti nuteistasis, kad teismui „užtektų“ įsitikinti, jog asmuo pakankamai pasitaisė, kad galėtų integruotis į laisvą gyvenimą, taigi toks formalus teismo požiūris sumenkina visą įstatymų leidėjo numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, dėl ko nebeįmanoma nuteistiesiems pasinaudoti minėto instituto suteiktomis galimybėmis. Šiame kontekste prašo atsižvelgti į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo lygtinis paleidimas apibrėžiamas kaip veiksminga priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet iš esmės padeda asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, grįžti į visuomenę.

5.3. Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo iš esmes turi būti vertinamas ne bendras nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo pradžios, o jo pastangos pasitaisyti atliktos bausmės laikotarpiu. Tuo tarpu aplinkybės, jog nuteistasis kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino yra aktualios tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimą nuosprendžio priėmimo metu, tačiau neturi lemiamos įtakos priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Pažymėjo, kad nuteistasis faktiškai atliko daugiau nei 17 metų laisvės atėmimo bausmės, toks ilgas bausmės atlikimo terminas, vertinant su kitais nuteistąjį charakterizuojančiais argumentais ir motyvais, pastangomis pasitaisyti, buvo tinkamai įvertintas Komisijos nutarimu. Būtent bausmės atlikimo vietos, tai yra tos vietos, kur nuteistasis faktiškai atlikinėja bausmę, kur betarpiškai vertinamas jo elgesys priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas šiuo atveju yra nutolęs, nesusipažinęs su realia situacija dėl ko vertindamas Komisijos nutarimą formaliais pagrindais padarė nepagrįstą išvadą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo atstovo advokato Bogdan Chranovskij skundas atmetamas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu bei, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra. Nuteistojo atstovas skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo atstovo pozicijai. Įvertinus nuteistojo atstovo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo turinį, aukštesnysis teismas daro priešingą išvadą, t. y. sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą Socialinio tyrimo išvadą ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, skunde dėstomos aplinkybės, jog nuteistasis faktiškai atliko daugiau nei 17 metų laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo atstovo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama žemai rizikos grupei, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, 14 kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, religinėmis bendruomenėmis, finansiniai įsipareigojimai padengti, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos paskirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo atstovo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai ignoravo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodomas aplinkybes dėl jo galimybės būti neizoliuotam ir daugiau nenusikalsti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, jog S. K. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis 5 kartus baustas drausmine tvarka, tiek pat kartų svarstytas drausmės komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, paskutinį kartą baustas 2020 m. rugsėjo 25 d., tačiau akivaizdu, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad S. K. drausminės nuobaudos buvo paskirtos vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, siekiantis probacijos privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, malonė ir amnestijos įstatymai, tačiau jo atžvilgiu parodytas humanizmas jokių poveikio priemonių nedavė, nuteistasis teigiamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugebėjo ir pakartotinai nusikalto. Šiuo metu atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), už ką šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį. Ši aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, paminėtos aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.

14. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. K., net ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vis dar nustatomi tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, negatyvios nuostatos – kurie neabejotinai įtakoja nusikalstamo elgesio riziką jų nevaldant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą S. K. elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teisėjų kolegija abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Nuteistojo atstovas skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo atstovo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie S. K. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, S. K. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo atstovo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. atstovo advokato Bogdan Chranovskij skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Odeta GruodienėLina LesinskienėVaidas Vasiliauskas