Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-480-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
1-480-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48500-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-480-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48500-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6..; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorei V. Š.,kaltinamajam D. T. ir jo gynėjai advokatei N. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 2, Kaune, tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. S. į kairę veido pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad tikslaus laiko ir datos nepamena, jam reikėjo išvažiuoti iš kiemo, tačiau trukdė ne vietoje pastatytas automobilis, todėl jis išlipo pasakyti merginai, kad ji pažeidžia kelių eismo taisykles, trukdo išvažiuoti. Ji pradėjo triukšmauti ir jis sudavė merginai rankos delnu vieną kartą per veidą, dėl ko ji galėjo jausti fizinį skausmą. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Negali paaiškinti, kodėl pasirinko tokį problemos sprendimo būdą, kuris nėra jam priimtinas. Pažada, kad daugiau toks jo elgesys nepasikartos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo draugo D. S., su kuriuo bendrauja jau apie 30 metų, atsakomybėn. Šis žmogus padeda jam suvokti, kas yra gyvenimas, jie dažnai bendrauja telefonu, aplanko vienas kitą, kartu lankė dvasines mokyklas, todėl šis asmuo darytų jam teigiamą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. T. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kitais įrodymais, kurie, sutikus prokurorei ir gynėjai, teisme buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje ir BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., savo vairuojamu automobiliu viena važiavo Kauno miesto senamiesčiu. Važiuodama iš M. D. g. pasuko į V. S. g. ir sustojo ties V. S. g. Nr. 2 pažymėtu rusvos spalvos namu, ties jo paskutiniu pirmo aukšto langu. Matė, kad už šio pastato yra įvažiavimas į kiemą. Sustojusi pastebėjo, kad priešais ją buvo ženklas, draudžiantis šioje gatvėje statyti automobilius. Jai stabtelėjus ji pamatė į minėtą kiemą kaip tik įsukantį paskui ją važiavusį automobilį, jis laisvai pro ją pravažiavo. Ji ten stabtelėjo, nes norėjo pakalbėti telefonu. Praėjus kokioms dviem minutėms kai ji stabtelėjo, pamatė, kad iš minėto vidinio kiemo išvažiavo tamsios spalvos automobilis, jo markės, valstybinių numerių ji nurodyti negali, nežino. Matė, kad šį automobilį vairavo vyriškis. Šis vyriškis išvažinėdamas iš kiemo į V. S. gatvę savo automobilį sustabdė priešais jos automobilį, prasidaręs savo durelių langą pradėjo šaukti, matė, kad jis šaukė žiūrėdamas į ją. Ką jis pasakė ji nesuprato, negirdėjo, jos automobilio langai buvo uždaryti. Ji pagalvojo, kad jis gal sako, jog netelpa pravažiuoti, pakėlė galvą, apsidairė, pamatė, kad vietos pravažiavimui yra, tad ji nuleido galvą ir toliau sau kažką darė, į šį vyriškį dėmesio nekreipė. Kažkuriuo momentu jai vėl pažiūrėjus į šį vyriškį, pamatė, kad jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jos automobilio vairuotojo durelių, jas atidarė ir pradėjo šaukti. Ji dar pora kartų jo paklausė, ar trukdo. Jis tada ironiškai atsakė ,,jo, trukdai“, uždarydamas trenkė jos automobilio dureles ir nueidinėjo link savo automobilio. Ji jam šūktelėjo ,,netrankykit mano automobilio durelių“. Jis tikriausiai išgirdo jos šiuos žodžius, nes atsisuko, ir eidamas link jos, ji tuo metu sėdėjo už savo automobilio vairo, jai pasakė ,,ką man pasakei?“. Tuo pačiu momentu jis atidarė jos automobilio dureles, dar kartą pakartojo savo klausimą, o ji jam atsakė ,,prašau netrankyti mano automobilio durų“. Jai taip pasakius, jis kaire ranka pasirėmė į jos automobilį, o dešine ranka jai parodė kumštį. Ji išsigando, šiek tiek atsitraukė. Jis tuo momentu jai dešinės rankos delnu trenkė į kairę veido pusę pataikydamas po kaire akimi. Ji smūgio metu jautė skausmą. Po smūgio jis ją išvadino įžeidžiančiais žodžiais, keikėsi. Po šių veiksmų jis vėl uždarydamas trenkė jos automobilio dureles ir tiesiog nuėjo link savo automobilio. Ji norėdama užfiksuoti šį įvykį traukėsi savo telefoną, norėjo nufotografuoti vyriškio automobilio valstybinius numerius, paskambinti į policiją ir pranešti apie įvykį, kai pamatė į gatvelę įsukančių policijos pareigūnų ekipažą. Policijos pareigūnai sustojo, tiek vyriškis, tiek ji papasakojo apie įvykusį įvykį. Taip pat kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai ji pastebėjo, kad gatvėje stovėjo kažkokia moteris, kuri policijos pareigūnams patvirtino, jog matė įvykį. Policijos pareigūnai užsirašė tiek jos, tiek jos minėto vyriškio asmens duomenis, taip pat ir įvykį mačiusios moters duomenis. Jos minėti policijos pareigūnai tai I. M. ir P. P.. Ji šio įvykio metu visą laiką sėdėjo už automobilio vairo, išlipusi iš automobilio nebuvo, išlipo tik pamačiusi policijos pareigūnus. Ji šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota (1 t., b. l. 6–12).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., nuo savo namų (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., būdamas V. Sladkevičiaus gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 2, Kaune, tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini)į kairę veido pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą., ėjo į Daukšos g. pro V. S. g., Kaune, kur tuo metu pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, vyriškis pakeltu tonu kalbasi su moterimi, kuri sėdėjo automobilyje, vairuotojo sėdynėje. Koks tai buvo automobilis ji nepastebėjo. Tarp jos ir automobilio buvo maždaug 10 m. atstumas, ir ji dar pagalvojo, kad pykstasi pora. Priėjus arčiau ji išgirdo, kad vyras paklausė moters ,,ką tu pasakei“, o moteris atsakė ,,netrankykite man durų“, ir tuo metu vyriškis pravėrė automobilio duris ir dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą, uždarė automobilio duris ir nuėjo link savo automobilio. Ji priėjo prie merginos automobilio ir pasidomėjo, kaip ji jaučiasi. Ant merginos veido kairės pusės matėsi paraudimas. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas ir jos su mergina jį sustabdė ir pranešė apie įvykį. Vyriškis, sudavęs smūgį merginai, buvo šalia ir jis niekur nebėgo, o aiškino, kad mergina pasistatė savo automobilį neleistinoje vietoje. Dėl tokio vyriškio poelgio ji patyrė pasipiktinimą (1 t., b. l. 37–39, 40–43).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju P. P., važiuojant V. S. gatve jų tarnybinį automobilį, ranka pabelsdamas per automobilio stogą, susistabdė vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. T., kuris nurodė, kad tarp jo ir nepažįstamos moters vyksta konfliktas dėl automobilio parkavimosi. Priėjus prie minėtos merginos, kuri vėliau paaiškėjo buvo J. S., pamatė, kad ji buvo susigraudinusi, matė, kad ji buvo ranka susiėmusi už kairės veido pusės, už kairiojo skruosto, pasakė, kad tarp jos ir D. T. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis jai sėdint savo automobilyje ranka trenkė į kairę veido pusę. Ji jos parodyti veido, kur jai buvo trenkta, neprašė, nes toje vietoje, kur jie buvo, buvo tamsu, lijo lietus, tad nematė, ar jai buvo padarytas koks sužalojimas, ar po smūgio atsirado koks patinimas, paraudimas. Nuo pat jų sustojimo prie D. T., šiam juos stabdant, įvykio vietoje buvo ir kita moteris, kaip vėliau paaiškėjo L. K., kuri nurodė, kad ji ėjo pro šalį ir matė žodinį konfliktą kurio metu D. T. trenkė J. S. į veidą (1 t., b. l. 46–49).

Liudytojas P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir liudytoja I. M. (1 t., b. l. 51–54).

Galimas laiduotojas D. S. parodė, kad su D. T. yra seni pažįstami – nuo 1992, daug bendrauja. Šis procesas ir įvykis – rankos pakėlimas prieš moterį jam buvo staigmena. Kaltinamąjį pažįsta kaip visai kitokį asmenį. Per visą jų bendravimo laikotarpį tokio atsitikimo nėra buvę. Mano, kad tai atsitiktinis, impulsyvus, jam nebūdingas elgesys. Pasiryžęs prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį, nes jį gerai pažįsta, jie dažnai susitinka, susiskambina, ruošia bendrus projektus. Kaltinamasis linkęs klausyti jo patarimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes jis pragyvena tik iš savo kūrybos, tačiau nėra labai sėkmingas menininkas, todėl jei būtų taikomas laidavimas su užstatu, negalėtų jo sumokėti.

Iš 2019 m. lapkričio 14 d. pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. S. pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 18.00 val. jai vairuojant savo automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini) g. pasukus į (duomenys neskelbtini) g., ties šios gatvės namu Nr. 2 ,prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris, atidaręs jos automobilio dureles, dešine ranka trenkė jai į veido kairę pusę ir iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Dėl smūgio jai sukeltas fizinis skausmas, vieta po kaire akimi paraudo, patino. Priimant pareiškimą taip pat liudytoja apklausta pareiškėja J. S. (1 t., b. l. 6–12).

Iš 2019 m. lapkričio 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal J. S. pareiškime nurodytas aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48500-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2019 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–18).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuoto nusikalstamo pripažino, paaiškino įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymai duoti teisme iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinamasis paišino, jog kilus žodiniam konfliktui dėl galimai netinkamai pastatyto nukentėjusiosios automobilio, jis vieną kartą rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymai, įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos L. K. parodymai, kurie visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, bei netiesioginiai liudytojų pareigūnų I. M., P. P. parodymai, jog aiškinantis konflikto aplinkybes įvykio vietoje nukentėjusioji J. S. nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu dėl galimai ne vietoje pastatyto jos automobilio, jai nepažįstamas vyriškis – D. T. trenkė ranka į veidą. Teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymų patikimumu ir teisingumu, nes jie tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo. Be to, tokias pačias faktines aplinkybes parodė ir visiškai nesuinteresuota liudytoja L. K., kuri įvykį matė atsitiktinai eidama pro šalį. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, patvirtina ir liudytojos L. K. parodymai, jog ant merginos veido matėsi paraudimas, ji jos klausė, kaip ši jaučiasi, bei netiesioginiai I. M. parodymai, jog aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusioji buvo susigraudinusi, ranka susiėmusi už kairės veido pusės, kairio skruosto. Vertinant šiuos duomenis visumoje, darytina išvada, jog nukentėjusioji dėl D. T. suduoto smūgio į veidą jautė fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, o taip pat kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais ir kitais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. 2, Kaune.

Byloje nenustatyta, jog šie duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina, kad D. T. 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 2, Kaune, tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. S. į kairę veido pusę.

Esant aukščiau aptartiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas – rankos delnu suduota į veidą. Dėl šio smurto nukentėjusioji, kaip jau nustatyta, jautė fizinį skausmą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, yra kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą (suduodant ranka į veidą, kairę pusę) susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – smūgis ranka į gyvybiškai pavojingą organą – galvą, veidą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suvokė, kad gali kilti pasekmės-gali būti sukeltas fizinis skausmas, jų norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamojo D. T. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio fizinio skausmo kitam asmeniui sukėlimo požymiai, todėl jo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis, jo gynėja bei D. S. prašo perduoti D. T. jo draugo D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje, esant pateiktam D. S. prašymui perduoti D. T. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis yra aukštojo išsilavinimo, brandaus amžiaus, šiuo metu ketina vykti dirbti į užsienį, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 79, 81). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad šis jo nusikalstamas elgesys yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas D. S. yra ilgametis artimas kaltinamojo draugas, su kuriuo palaiko glaudžius ryšius. D. S. yra menininkas, neteistas. Laiduotojas paaiškino, kad su kaltinamuoju palaiko glaudžius ryšius, daug ir dažnai bendrauja susitikimų metu, pasiskambindami, ruošdami bendrus projektus. Kaltinamasis išsituokęs, jų draugystė ilgametė ir kaltinamasis linkęs klausyti jo nuomonės bei patarimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotojas yra artimas kaltinamajam asmuo, gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad D. T. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes, kaip nurodė D. S., jo pajamos nėra didelės, nepastovios, kadangi jis kaip menininkas nėra labai sėkmingas, ir paskyrus užstatą vien dėl šios priežasties negalėtų būti laiduotoju.

Kiti klausimai

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Kaltinamajam D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 63–65), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

D. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo D. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. T., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. S., kad jis gali atsisakyti laidavimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė