- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-337/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- UAB „Archivalda“
- Ieškovas
- Microsoft Korporacija, Adobe Systems Incorporated, Corel Korporacija, Autodesk Incorporated
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Advokatai
- Sigitas Židonis, Rūta Andriulevičiūtė, Arvydas Pocius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Archivalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2051-232/2009 pagal ieškovų Microsoft Korporacija, Adobe Systems Incorporated, Corel Korporacija, Autodesk Incorporated ieškinį atsakovui UAB „Archivalda“ dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo, tretysis asmuo V. J., bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai Microsoft Korporacija, Adobe Systems Incorporated, Corel Korporacija, Autodesk Incorporated kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-5), prašydami įpareigoti atsakovą sumokėti 106 421,71 Lt kompensaciją tokia tvarka: Microsoft Korporacijai – 3 645 Lt, Adobe Systems Incorporated – 8 070,23 Lt, Corel Korporacijai – 9 771,20 Lt, Autodesk Incorporated - 84 936,28 Lt; 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą, įsiteisėjus teismo sprendimui, per 10 kalendorinių dienų atsakovo lėšomis paskelbti UAB „Lrytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ skyriuje „Ekonomika“, taip pat UAB „Verslo Žinios“ leidžiamo laikraščio skiltyje „Mano verslas“ teismo nuožiūra nustatytą informaciją apie priimtą teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 73 str., 77 str. 1 d. 7 p., 83 str. 4 d. 1 p., 85 str., CK 6.264 str. 1 d.). Nurodė, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas autoriaus teisių turėtojų leidimo (licencijos), atgamino kompiuterines programas, kurių išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams. Minėtas pažeidimas buvo nustatytas 2008-02-06 VPK KPNTT ENTS, atlikus UAB „Archivalda“ patikrinimą. UAB „Archivalda“ direktorius baudžiamojoje byloje pripažino savo kaltę dėl neteisėto kompiuterių programų Autodesk Autocad 2006 panaudojimo, ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje nutrauktas atsiradus laiduotojui. Atsakovo veiksmai, neturint kompiuterių programų autorių leidimo, autoriams, t. y. ieškovams, sukėlė žalą, todėl atsakovo kaltė pasireiškė tyčia. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios turtinės žalos ieškovams yra priežastinis ryšys. Kompensacija skaičiuojama pagal programinės įrangos mažmeninę pardavimo kainą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinį iš dalies pripažįsta, kadangi negalėjo pateikti vartotojų licencijų ieškinyje nurodytoms kompiuterio programoms (2 t., b. l. 2-4). Tačiau atsakovas nesutiko su prašomos sumokėti kompensacijos dydžiu, teigė, jog ji turėtų būti mažinama. Kompiuterio programos niekados nebuvo panaudotos įmonės veikloje. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškinyje nurodytomis programomis bendrovė būtų sukūrusi kokią nors konkrečią komercinę naudą ar tokios konkrečios naudos siekusi, vykdydama savo veiklą, todėl pats kompiuterių programų radimo faktas patvirtina tik formalią atsakovo atsakomybę, nesant atsakovo kaltės. Tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo baudžiamojoje byloje yra geranoriškai atlyginę dalį prašomos žalos, taip pat iš bendrovei priklausančių kompiuterių pašalinta visa ieškovų nurodyta kompiuterio programų įranga. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, todėl prašomos sumos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteisė iš atsakovo 106 421,71 Lt kompensaciją, ją paskirstydamas ieškinyje nurodyta tvarka, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2649 Lt teismo išlaidų, pervedant priteistas sumas į ieškovų bendrą atsiskaitomąją sąskaitą (2 t., b. l. 98-102). Teismas konstatavo, jog pagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti programų įsigijimo kainą (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 ir 2 p.), kadangi tai, jog programos buvo naudojamos, įrodo baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada, taip pat tai, kad tokios programos kaip Autodesk Autokad paprastai naudojamos įvairių brėžinių gaminimui, kuo ir užsiima atsakovas. Teismas nurodė, jog atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškė aplaidumu, kontrolės bei drausmės stoka, dėl ko jo darbuotojai galėjo instaliuoti programas savavališkai. Pirmosios instancijos teismo teigimu, faktas, kad 2009 m. vasario mėnesį atsakovas įsigijo daugelį Autocad programų ir jomis naudojasi teisėtai, negali būti pagrindu dar labiau mažinti priteistinos kompensacijos sumą, nes pagal Įstatymo 83 straipsnio prasmę, programos kainos priteisimas laikytinas minimalia kompensacija, todėl ji nemažintina. Tačiau, anot teismo, šis faktas parodo, kad atsakovas padėtį ištaisė, todėl jo atžvilgiu netaikytinas įstatymo 85 straipsnyje numatytas teismo sprendimo viešas paskelbimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikini Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 105-112). Savo skundą apeliantas motyvuoja šiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismas, sprendime nepagrįstai konstatavęs, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovų teisių pažeidimo fakto egzistavimo, o atsakovas savo kaltę pripažino tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje bylose, netinkamai taikė CPK 182 straipsnio ir 187 straipsnio nuostatas, dėl to netinkamai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas. Teismas, spręsdamas vien tik kompensacijos dydžio klausimą, byloje nenustatė, ar visos kompiuterio programos buvo įdiegtos atsakovo neteisėtais veiksmais, ar atsakovas savo veiksmais padarė visą žalą, dėl kurios ieškovai prašo priteisti kompensaciją, ar yra priežastinis ryšys tarp visos ieškovams padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas rėmėsi baudžiamosios bylos duomenimis, kurioje nustatyta, kad tiek atsakovui, tiek ir trečiajam asmeniui V. J. atsakomybė tenka tik dėl vienos kompiuterių programos kopijos - Autodesk Autocad 2006 įdiegimo bendrovei priklausančiuose šešiuose kompiuteriuose, dėl ko buvo konstatuota 88 613, 28 Lt dydžio žala ieškovui Autodesk Incorporated. Tokio pat dydžio kompensacijos už šią kompiuterių programą yra prašoma ir ieškinyje. Dėl likusių kompiuterių programų minėtoje baudžiamojoje byloje tiek atsakovo, tiek ir kurio nors kito bendrovės darbuotojo kaltė nenustatyta. Nors ieškovai ieškinyje tvirtino, kad atsakovas tyčia padarė autorių teisių pažeidimus ir neteisėtai įdiegtas visas kompiuterių programas naudojo ar galėjo panaudoti įmonės veikloje, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, jų nėra ir minėtoje baudžiamojoje byloje.Kompensacijos instituto taikymas, ginant autorių teises, nereiškia, jog yra visiškai nereikšmingos kitos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir jų taikymui galinčios būti reikšmingos faktinės bylos aplinkybės: atsakovo kaltės klausimas dėl kitų kompiuterių programų įdiegimo, atsakovo santykių su programos gamintojais, atsakovo sąžiningumo vertinimas, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Apygardos teismas neatliko faktinių aplinkybių tyrimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.Ieškovai atsakovo kaltę dėl civilinės atsakomybės dėl autorių teisių pažeidimo už neteisėtai įdiegtas kompiuterių programas grindė CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, t. y., kad atsakovas yra atsakingas už ieškovams padarytą žalą savo darbuotojo padaryta veika. Nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš atsakovo darbuotojų būtų neteisėtai instaliavęs paminėtas kompiuterių programas, juo labiau, tai būtų padaręs ryšium su savo tiesioginių pareigų bendrovėje vykdymu. Ar buvo veikiama pagal kitos darbo sutarties šalies nurodymus ir jai kontroliuojant, yra fakto klausimas, kuris privalėjo būti nustatytas šioje byloje, tačiau to nebuvo padaryta.Ieškovai atsakovo atsakomybę grindė tik viena aplinkybe, kad neteisėtos programos buvo rastos atsakovui priklausančiuose kompiuteriuose. Tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl minėtų kompiuterių programų neteisėto instaliavimo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog dėl atsakovo kompiuteriuose rastų kompiuterių programų žala padaryta ieškovams ne atsakovo, bet trečiojo asmens neteisėtais veiksmais.Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą ginčo byloje, netinkamai taikė materialinės teisės normą - ne tos redakcijos ATGTĮ. Neteisėti veiksmai buvo atlikti laikotarpiu tarp 2006-04-24 ir 2008-02-05, todėl, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis paminėtu laikotarpiu galiojusia įstatymo redakcija (1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2003 m. kovo 5 d. redakcija). Teismas sprendime nors ir nenurodė, kokios redakcijos įstatymu vadovavosi, tačiau, konstatuodamas civilinio ginčo aplinkybes ir kompensacijos priteisimo teisinius motyvus, vadovavosi kitos redakcijos ATGTĮ 83 straipsnio, 77 straipsnio, 85 straipsnio nuostatomis, kurios neatitinka ginčo laikotarpiu galiojusio įstatymo (2003 m. kovo 5 d. red.) nuostatų.Ieškovai, pareikšdami reikalavimus atsakovui, pasirinko ne žalos atlyginimą, o kitą teisių gynimo būdą – kompensaciją, todėl teismas, spręsdamas kompensacijos priteisimo klausimą, privalėjo vadovautis 2003-03-05 redakcijos ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyti kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai ir nustatyti minimalūs bei maksimalūs šios kompensacijos dydžiai (nuo 10 iki 1000 MGL). Teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį ir priteisdamas ieškovų prašomo dydžio kompensaciją, faktiškai sprendė ne kompensacijos dydžio priteisimo klausimą, o turtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaudamasis neteisėtai taikyto įstatymo redakcijos 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimais, įpareigodamas atsakovą sumokėti ne kompensaciją, o žalos atlyginimą pagal kompiuterių programų įsigijimo kainą.Atsakovas, jau teisėtai įsigijęs teisėtą naujausią kompiuterių programą dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo, savo iniciatyva betarpiškai kreipėsi į kompiuterių programos Autodesk Autocad gamintoją ir autorių teisių turėtoją, kuris yra vienas iš ieškovų šioje byloje, ir tiesiogiai iš minėto ieškovo gavo rašytinį atsakymą, kuriuo ieškovas faktiškai atleido atsakovą dėl kompensacijos, suteikė teisę atsakovui naudotis net ir tomis programomis, dėl kurių naudojimo atsakovas neturėjo licenzijų, ir nebekėlė jokių kompensacijos atlyginimo klausimų. Todėl darytina išvada, kad ieškovas Autodesk Incorporated atsakovui nebeturi jokių pretenzijų ir jų neturėjo teismui priimant sprendimą. Nors visų ieškovų bendras atstovas ir palaikė ieškinį teisme, tačiau šių svarbių aplinkybių teismas netyrė ir sprendime nevertino. Kadangi pagrindinis ieškovas šioje byloje nereiškia pretenzijų dėl kompensacijos priteisimo, todėl teismas turėjo atmesti šią ieškinio dalį.Pirmos instancijos teismas nevertino ir kitų ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje nurodytų įstatyminių kriterijų, sprendžiant kompensacijos priteisimo pagrįstumo ir jos dydžio nustatymo klausimą: atsakovo turtinės padėties, kuri šiuo metu yra itin sunki, netinkamai sprendė atsakovo kaltės klausimą, neteisėtų veiksmų priežastis ir atsakovo bei trečiojo asmens pastangas kuo greičiau pašalinti autorių teisių pažeidimo pasekmes. Teismas neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 119-123). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, tinkamai įvertino visus teisiškai reikšmingus bylos duomenis ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas bei tinkamai pritaikė visas procesinės teisės normas. Nustačius faktą, kad kompiuterių programos naudojamos, neturint autoriaus teisių subjekto licencijos, tokie veiksmai pripažįstami neteisėtais pagal Įstatymą, todėl papildomai jų įrodinėti nereikia. Atsakovas nepateikė licencijų, patvirtinančių teisėtą ginčo objektu esančių kompiuterių programų naudojimą, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas veikė neteisėtai.Atsakovas pagrįstai teigia, jog baudžiamoji atsakomybė jam pritaikyta tik dėl vienos kompiuterių programos - Autodesk Autocad 2006 – kopijų neteisėto naudojimo, tačiau baudžiamoji ir civilinė atsakomybė yra dvi skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, todėl skiriasi ir jose taikomos kaltės sampratos. Kadangi kaltė pagal CK 6.248 str. suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę.Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 4 d.). Pagal CK 6.253 str. 4 d. trečiojo asmens veikla - tai asmens, už kurį nei skolininkas, nei kreditorius neatsako, veiksmai, dėl kurių atsirado nuostolių; trečiasis asmuo turi būti nesusijęs su kreditoriumi ir skolininku nei teisiškai, nei faktiškai. Tačiau atsakovas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovams atsiradusi žala kilo ne dėl atsakovo, o dėl trečiojo asmens, nei teisiškai, nei faktiškai nesusijusio su atsakovu ir ieškovais, neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas taikė ne tos redakcijos ATGTĮ. Atsakovo padarytas autorių teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. tęsėsi nuo neteisėtų kompiuterių programų instaliavimo dienos iki autorių teisių pažeidimo nustatymo dienos, t. y. iki 2008 02 05. Todėl šiuo atveju nagrinėjant tarp atsakovo ir ieškovų kilusį civilinį ginčą turi būti vadovaujamasi 2006 m. spalio 12 d. ATGTĮ redakcija, kuri galiojo autorių teisių pažeidimo nustatymo dieną. Kita vertus, ne tos materialiosios teisės normos taikymas, kai šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai, yra tik formalus pagrindas naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, įpareigojo atsakovą sumokėti ne kompensaciją, o žalos atlyginimą pagal kompiuterių programų įsigijimo kainą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal specialų kriterijų - pagal tam tikro autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kainą, kuri suprantama kaip rinkos mažmeninė kaina, t. y. galutinė prekės kaina, į kurią įskaityti visi mokesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog, nors tokia praktika suformuota galiojant ankstesnės redakcijos Įstatymui, kuriame buvo nustatyta, kad kompensacija apskaičiuojama pagal teisėtą tam tikro autorių teisių apsaugos objekto pardavimo kainą, tačiau teisėto pardavimo kainos kriterijumi gali būti remiamasi ir nustatant kompensacijos dydį pagal 2003 metų redakcijos įstatymą, nes šio Įstatymo 79 straipsnio 6 dalyje teismo diskrecija, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ribojama tik minimalia ir maksimalia kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-422/2006).Nėra pagrindo teigti, jog Autodesk Incorporated 2008-12-10 atleido atsakovą nuo kompensacijos sumokėjimo pareigos bei suteikė atsakovui teisę naudotis ankstesnėmis kompiuterių programų kopijomis. Autodesk Incorporated pareiškia, jog nei raštu, nei žodžiu neatleido atsakovo nuo kompensacijos sumokėjimo pareigos.Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra itin sunki, kadangi, atsakovo 2008 m. balanso duomenimis, atsakovo ilgalaikis turtas vertinamas 611 714 Lt, trumpalaikis turtas – 369 474 Lt, apyvarta – 383 898 Lt, o grynasis pelnas - 62 712 Lt. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti (2 t., b. l. 125-129). Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kurie analogiški apeliacinio skundo argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, o teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau nurodytų proceso taisyklių, tarp jų ir CPK 182, 187 straipsnių nuostatų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Dėl teismo sprendime pritaikytos ATGTĮ redakcijos
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas taikė ne tos redakcijos ATGTĮ. Anot apelianto, neteisėti veiksmai buvo atlikti laikotarpiu tarp 2006-04-24 ir 2008-02-05, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis paminėtu laikotarpiu galiojusia įstatymo redakcija (1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2003 m. kovo 5 d. redakcija).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo padarytas autorių teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. tęsėsi nuo neteisėtų kompiuterių programų įdiegimo atsakovo kompiuteriuose dienos (2006-04-24; b. b. l. 84-86) iki autorių teisių pažeidimo nustatymo dienos (2008-02-05; b. b. l 57-59). Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant tarp ieškovų ir atsakovo kilusį civilinį ginčą, teismas teisingai taikė 2006 m. spalio 12 d. redakcijos ATGTĮ, galiojusį autorių teisių pažeidimo nustatymo dieną. Nors apygardos teismas sprendime nenurodė, kurios redakcijos ATGTĮ taikė nagrinėjamu atveju, tačiau iš teismo sprendimo motyvų dėl taikomo įstatymo 83 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimo ir kompensacijos tvarką, matyti, jog teismas rėmėsi 2006 m. spalio 12 d. redakcijos ATGTĮ, kadangi 2003 m. kovo 5 d. redakcijos ATGTĮ 83 straipsnyje buvo numatytas kitas reglamentavimas - muitinės priežiūros priemonių taikymas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normą - 2006 m. spalio 12 d. redakcijos ATGTĮ taisykles.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už autorių teisių pažeidimus
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.).
Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas atsakovo civilinę atsakomybę pagrindė neteisėtų programų suradimu atsakovui priklausančiuose kompiuteriuose, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio), jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl minėtų kompiuterių programų neteisėto įdiegimo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kiekvienas autorių teisių objekto naudojimas be autoriaus teisių subjekto leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas). ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje (2006 m. spalio 12 d. redakcija) nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Be to, pagal ATGTĮ 73 straipsnį, tokie veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės), laikomi autoriaus teisių pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civ. byloje 3K-3-422/2006). Kompiuterio programos, kaip autorių teisių objekto, specifika lemia tai, kad teisėtam šios programos naudojimui reikalinga turėti autoriaus teisių subjekto leidimą (licenciją).
Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje (b. b. l. 82-120) konstatuota, kad atsakovo kompiuteriuose buvo įdiegtos programos Autodesk 2006, Microsoft Office 2000 Professional, Adobe Photoshop CS, Adobe Photoshop CS2, LED 3.3, Corel Draw Graphics Suite 12, Corel Draw Graphics Suite 11, kurioms atsakovas nepateikė licencijų, patvirtinančių teisėtą šių kompiuterio programų naudojimą (b. b. l. 82-87). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kad kompiuterio programos buvo naudojamos, neturint autoriaus teisių subjekto licencijos, tokie veiksmai teisingai pripažinti neteisėtais pagal įstatymą ir papildomai jų įrodinėti nereikia.
Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas veikė neteisėtai ir yra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę dėl neteisėto kompiuterinių programų panaudojimo. Teismas skundžiamame sprendime motyvuotai nurodė, kad atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškė jo (atsakingų darbuotojų) aplaidumu, kontrolės, drausmės stoka, dėl ko jo darbuotojai galėjo savavališkai instaliuoti programas.
Todėl neturi pagrindo ir apelianto argumentai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš atsakovo darbuotojų būtų neteisėtai instaliavęs paminėtas kompiuterių programas, juolab kad atsakovas pripažino, jog įmonėje dirbę studentai galėjo įdiegti į atsakovo kompiuterius neteisėtai įgytas programas. Kita vertus, apeliantas, skunde prieštaringai teigia, jog dėl atsakovo kompiuteriuose rastų kompiuterių programų žala padaryta ieškovams ne atsakovo, bet trečiojo asmens neteisėtais veiksmais. Beje, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojas - įmonės vadovas (šioje byloje tretysis asmuo) nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinta kompiuterių ir jų programų naudojimo kontrolė, dėl ko buvo pažeistos ieškovų autorių teisės, o už šį atsakovo darbuotojų padarytą pažeidimą, privalo atsakyti atsakovas (CK 6.264 str.), kadangi byloje nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, kurios atitinka įstatymo reikalavimus.
Nors baudžiamoji atsakomybė pritaikyta tik dėl vienos kompiuterių ginčo programos - Autodesk Autocad 2006 – kopijų neteisėto naudojimo, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra apygardos teismo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės dėl atsakovui baudžiamojoje byloje ne inkriminuotų, bet pirmiau nurodytoje specialisto išvadoje nustatytų kompiuterių programų neteisėto įdiegimo atsakovo kompiuteriuose, ką patvirtino ir kiti bylos įrodymų duomenys (ATGTĮ 15 str. 2 d., 73 str., CK 6.246 str. 1 d., CPK 185 str.).
Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo bei nuostolių dydžio
ATGTĮ 77 straipsnyje, be kitų autorių ir gretutinių teisių gynimo būdų, numatytas ir turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, atlyginimas, išieškojimas atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu, bei kompensacijos sumokėjimas (ATGTĮ 77 str. 1 d. 5-7 p.). Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalį, vietoje dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:
1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba
2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai sprendime teigė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė nuoroda į ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuriame reglamentuojamas kompensacijos dydis (iki 1000 MGL), tačiau reikalavimo pagrindu nurodė minėto įstatymo 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto turinį, prašydamas įpareigoti atsakovą sumokėti programų teisėto įsigijimo kainą, nustatytą specialisto išvadoje, t. y. atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais (b. l. 1-5, b. l. 87). Teismas, priteisdamas ieškovams jų reikalaujamas sumas kaip kompensaciją, sprendime jos dydį nurodė pagal ieškovo faktinį reikalavimą, atsižvelgdamas į ieškovų nurodytą ir aukščiau nurodytoje specialisto išvadoje patvirtintą programų teisėto pardavimo kainą, t. y. atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ATGTĮ nuostatoms, kadangi šis įstatymas numato galimybę taikyti ir vieną, ir kitą teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju, nustatant ieškovams priteistinos kompensacijos dydį, nebuvo peržengtos ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos ribos (1000 MGL). Beje, nors pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ne teismo, o ginčo šalių pareiga, tačiau teismas privalo teisiškai kvalifikuoti ieškinio dalyką ir pritaikyti tinkamas teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2009).
Pagal ATGTĮ, kompensacija yra autorių teisių gynimo būdas, kuris iš esmės atitinka padarytų nuostolių atlyginimą, tačiau ieškovui tokiu atveju nereikia įrodyti šių nuostolių dydžio (ATGTĮ 77 str. 1 d. 7 p., 83 str. 4 d. 1 p.). Kompensacijos priteisimas įstatymų leidėjo bei teismų praktikoje vertinamas, kaip tam tikra minimalių autoriaus nuostolių atlyginimo forma, o nustatant kompensacijos dydį, gali būti remiamasi ir autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kainos kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-311/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civ. byloje 3K-3-422/2006). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas atlyginimas, kuris būtų sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais (kurį šiuo atveju ir taikė pirmosios instancijos teismas) - autoriaus patirtų nuostolių kompensavimo būdas, kai autorius, reikalaudamas taikyti šį jo pažeistų teisių gynimo būdą, neprivalo įrodyti savo realių nuostolių (žalos) dydžio, o tik pateikti duomenis apie dydį atlyginimo, kurį jis būtų gavęs už teisėtą kūrinio panaudojimą. Tai atitinka ir nuostolių, patirtų dėl autoriaus išimtinių turtinių teisių pažeidimo, kompensavimo instituto esmę. Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek žalos atlyginimo, tiek kompensacijos, kaip autorių teisių gynimo būdų, paskirtis yra vienoda – kompensuoti nukentėjusiajam dėl jo teisių pažeidimo patirtus neigiamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civ. byloje 3K-3-422/2006).
Kita vertus, turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir ATGTĮ, kurie nustato žalos, nuostolių sudėtį, civilinės atsakomybės atlyginti žalą, nuostolius atsiradimo pagrindus, atlygintinos žalos, nuostolių sumažinimo galimybes (ATGTĮ 83 str. 1 d.; CK III dalies XXII skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo konkrečioje byloje, kilusioje iš intelektinės nuosavybės teisinių santykių, turi būti vadovaujamasi ir bendraisiais civilinės atsakomybės taikymo principais bei taisyklėmis, tuo aspektu vertinant ir analizuojant konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003 m.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-774/2003 m.).
Teismas, spręsdamas atlyginimo, kurį būtų gavę ieškovai, atsakovui teisėtai naudojant programas, kompensavimo dydžio klausimą, kaip ir spręsdamas dėl nuostolių bei materialinės žalos dėl neteisėto programų naudojimo atlyginimo, be ATGTĮ nuostatų, turi vadovautis ir CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, juolab kad ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte taip pat nurodyta, jog teismas mokėtinos kompensacijos dydį nustato, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas sumažinti priteistino atlyginimo dydį, nurodė, jog baudžiamojoje byloje geranoriškai atlygino dalį padarytos žalos, o iš bendrovei priklausančių kompiuterių pašalino visą ieškovų nurodytą kompiuterio programų įrangą, atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, netaikė ieškovo reikalaujamo ATGTĮ 85 straipsnyje numatyto teismo sprendimo viešo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse, tačiau nesumažino priteistino atlyginimo dėl neteisėto programų naudojimo dydžio, savo išvadą motyvuodamas sprendime. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu apygardos teismo sprendimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal byloje pateiktus atsakovo 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenis (b. t. 2, l. 23-24), nėra pagrindo konstatuoti itin sunkios turtinės atsakovo padėties teismo sprendimo priėmimo ar šiuo metu. Kitų (aktualesnių) duomenų apie įmonės finansinę ir turtinę padėtį atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 314 str.). Todėl iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki ir dėl apygardos teismo priteistos sumos (106 421,71 Lt) atsakovui atsirastų sunkių pasekmių, ar kad nurodytos sumos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.
Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas Autodesk Incorporated 2008-12-10 atleido atsakovą nuo kompensacijos sumokėjimo pareigos. Ieškovo Autodesk Incorporated teigimu atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, nei raštu, nei žodžiu jis neatleido atsakovo nuo pareigos sumokėti kompensaciją dėl minėtų jo teisių pažeidimo (2 t., b. l. 122).
Dėl pirmiau išdėstyto, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto skundžiamo apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93, 96 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Archivalda“ (į. k. 125351855) 8 (aštuonis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.