- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-10
- Bylos Nr.
- 2YT-369-1021/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02051-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., E. B., K. G., Ž. Ž., I. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., E. B., K. G., Ž. Ž., I. Ž. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinio L. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis L. Ž., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butą su ½ dalimi kiemo statinių, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamą turtą viešajame registre nėra įregistruotos. Be to, jos sutuoktiniui L. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo turėtą žemę, todėl jam asmeninės nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip L. Ž. sutuoktinė, turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą bei turtines teises. Norėdama paveldėti sutuoktiniui priklausantį turtą bei turtines teises, pareiškėja per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi, neturėdama teisinių žinių, nežinojo galiojančių įstatymų dėl paveldėjimo ir nežinojo, kad pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo turi būti paduodamas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Be to, ji ir toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinė sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl net ir nepagalvojo, jog jai reikia tvarkyti kokius nors paveldėjimo dokumentus, ji buvo įsitikinusi, jog sutuoktiniui priklausanti turtas savaime tampa jos nuosavybe, nes jame liko gyventi, o nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ji gali susitvarkyti bet kada. Tik visiškai neseniai, kai sugalvojo dalį jai priklausančio turto perleisti vaikams, kreipėsi dėl to į notarą ir sužinojo, kad ji negali to padaryti, nes nėra paveldėjusi sutuoktiniui priklausančios turto. Be to, dėl tos pačios priežasties ji negali sutvarkyti ir jiems priklausančio buto nuosavybės teisių įregistravimo dokumentų. Šiuo metu notaras priimti iš jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo jau nebegali, nes yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo sutuoktinio mirties. Norėdama susitvarkyti sutuoktiniui priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo dokumentus, pareiškėja turi kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute ir jame gyvena iki šiol, todėl jai liko ir visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt. Pareiškėja prižiūri bei tvarko šį butą, moka komunalinius mokesčius už jį. Šiame bute yra deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Visą šį laiką po sutuoktinio mirties pareiškėja, padedama vaikų, naudojasi bei dirba ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kur auginu daržoves, vaisius, gėles ir kt. Tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad NŽT veikia valstybės vardu valstybei paveldint privačią žemę valstybės nuosavybėn. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 2.2 papunktis numato, kad NŽT administruoja valstybės paveldėtą žemės sklypą, ant kurio nėra jokių statinių, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas. NŽT apie pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi. Jai taip pat nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašymą. Teismo prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus (b. l. 29-31).
Suinteresuoti asmenys A. R., E. B., K. G., Ž. Ž. ir I. Ž. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 34-35, 37, 38, 40, 41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto, jį įregistruoti viešame registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktais ir teismo papildomai išreikalautais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); santuokos liudijimu ir Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad L. Ž. buvo pareiškėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinis, išsiskyrę nebuvo (b. l. 5, 46); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad L. Ž. nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-13); Testamentų registro išrašu nustatyta, kad duomenų, jog L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būtų sudaręs testamentą, taip pat duomenų apie palikimo po jo mirties priėmimą nėra (b. l. 15); Gyventojų registro išrašais nustatyta, kad L. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta iki jo mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17).
Pareiškėja J. Ž. yra L. Ž. sutuoktinė, todėl ji turi teisę paveldėti šio turtą kartu su pirmos ar antros eilės mirusiojo įpėdiniais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį (duomenų, kad L. Ž. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti sutuoktinio turtą, pareiškėja turėjo per 3 mėnesius nuo sutuoktinio mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Pareiškėja į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja įrodinėja, kad ji savo sutuoktinio L. Ž. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio L. Ž. mirties liko ir toliau gyventi tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties, todėl po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt., taip pat ji, padedama vaikų, naudojasi bei dirba sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kur auginu daržoves, vaisius, gėles ir kt. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, kuriuos iš dalies patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, dėl ko konstatuojama, kad pareiškėja J. Ž. savo sutuoktinio L. Ž. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam sutuoktiniui L. Ž. priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinio L. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 15,86 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2YT-369-1021/2025, pareiškėjos asmens kodą).
Šio teismo sprendimo kopijas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjai bei suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.