Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
1A-64-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Aurelija Rulevičė
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-113/2010

Teisėja Elena Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Rasos Valentinienės, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjai advokatei Aurelijai Rulevičei,nuteistajam V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-01-26 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta laisvės atėmimas 11 mėnesių pataisos namuose. Iš V. S. V. R. naudai priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-22, apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), L. R. buto virtuvėje, būdamas neblaivus, pagriebė nepilnametį V. R., gim. 1992-09-02, už rūbų, prispaudė jį prie sienos, po to, laikydamas už rūbų, jį pastūmė, ir jis galva atsitrenkė į šalia virtuvės esančio kambario durų kampą, tai sukėlė jam audinių patinimą pakaušyje. Taip V. S. V. R. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Nurodo savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįstantis iš dalies, nes jis V. R. pasiūlė šokolado, bedalijant šokoladą, V. R. dėl šokolado įsikibo jam į krūtinę, ir jis jį atstūmė gal kiek per stipriai. Jei jis nukentėjusiojo būtų neatstūmęs, šis būtų jį sužalojęs. Jis, pastūmęs V. R., matė, kad šis stovėjo, sužalojimų jo galvos srityje nesimatė. Tad, apelianto teigimu, šį incidentą išprovokavo nukentėjusysis, jis tik gynėsi. Jei teismas sušvelnintų bausmę, nuteistasis pasižada susirasti darbą, atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam. Tačiau iš jo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nes jis augina du vaikus, vienam 3 metai, kitas naujagimis, buvo registruotas darbo biržoje, pragyveno iš atsitiktinių darbų. Jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, ateityje žada nebenusikalsti, be to, serga epilepsija, kad būtų nustatytas neįgalumas, jam reikia gultis į ligoninę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmė nuteistajam V. S. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. V. S. pagrįstai netaikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad V. S. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą kito žmogaus sveikatai, įvertino jo asmenybę, tai, kad jis nusikalto turėdamas teistumą, būdamas anksčiau teistas tris kartus, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka (vaiko teisių pažeidimas, policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas, jų įžeidimas, nedidelis chuliganizmas, alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose), charakterizuojamas neigiamai, nustatė V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė (b. l. 130-131). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – nuteistajam parinkta tinkamai, laikantis BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos. Nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas šiek tiek didesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Apylinkės teismas tinkamai taikė ir BK 64 str., V. S. skirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pats nukentėjusysis V. R. išprovokavo incidentą, jis tik gynėsi, nes V. R. įsikibo jam į krūtinę, jei jis nukentėjusiojo būtų neatstūmęs, šis būtų jį sužalojęs, jis, pastūmęs V. R., matė, kad šis stovėjo, sužalojimų jo galvos srityje nesimatė, yra paneigiami byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, vertintini tik kaip nuteistojo siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, neturi jokios įtakos paskirtai bausmei. Minėti apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis nepagrįstai siekia sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, taip pat jo aiškinimas, kad jis savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta tik iš dalies, nesuderinami su kitu jo apeliacinio skundo teiginiu, kad jis labai gailisi nusikaltęs, paneigia pastarąjį teiginį. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad V. S. dėl menkavertės dingsties pavartojo smurtą prieš savo sugyventinės nepilnametį sūnų jau būdamas Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-01-26 nuosprendžiu nuteistas už analogiško nusikaltimo prieš savo sugyventinės vaikus padarymą ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs visos už tai jam paskirtos bausmės (b. l. 61-62, 64), jis nesilaikė nagrinėjant šią bylą jam paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. R. – reikalavimų, neatvyko į teismo posėdį, buvo paskelbta jo paieška (b. l. 97-98), jam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, buvo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2007-02-23 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės (b. l. 59), pateiktos charakteristikos, buities tyrimo, šeimos lankymo aktai liudija, kad V. S. nedirba, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, girtauja, yra konfliktiškas, nepadeda sugyventinei tvarkytis buityje, jo sugyventinės L. R. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (b. l. 24, 94, 118, 144-145). Visa tai atskleidžia nuteistojo asmenybės cinizmą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo asocialaus gyvenimo būdo. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis, sušvelninus jam bausmę ar pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, daugiau nebenusikals, vykdys teismo paskirtus įpareigojimus. Nuteistojo pasižadėjimas susirasti darbą, atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam nesudaro jokio pagrindo švelninti jo teisinę padėtį. Niekas nekliudė jam to daryti ir anksčiau, bet, bylos duomenimis, V. S. nevykdė Plungės rajono apylinkės teismo 2007-02-23 nuosprendžiu, atidedant bausmės vykdymą, paskirto įpareigojimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, darbo biržoje užsiregistravo tik 2009-08-21, po to numatytu laiku ten nenuvyko, su sugyventine L. R. pragyveno iš jos gaunamos socialinės pašalpos, jos vaikų išmokų, nėra pradėjęs atlyginti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-01-26 nuosprendžiu iš jo nukentėjusiųjų naudai priteistos neturtinės žalos. Nors V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis serga epilepsija, jam reikia gultis į ligoninę neįgalumo nustatymui, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis bandė neatvykimą į teismo posėdį melagingai pateisinti gulėjimu ligoninėje, teigė turintis tai patvirtinančius dokumentus, tačiau buvo išsiaiškinta, kad ligoninėje jis negulėjo, jokių tariamai jo ligą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė (b. l. 104-105). Be to, pažymėtina, jog V. S. minimos sveikatos problemos netrukdė jam girtauti, daryti nusikaltimus.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajam V. S. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptartų duomenų visuma, daro išvadą, kad, nors V. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo atveju nėra esminės BK 75 str. taikymo sąlygos – pakankamo pagrindo manyti, jog jam bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Todėl ir nėra pagrindo nuteistajam V. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, mažinti nukentėjusiajam V. R. skundžiamu nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, apylinkės teismas, visiškai tenkindamas prokurorės, ginant nepilnamečio nukentėjusiojo interesus, pareikštą civilinį ieškinį ir priteisdamas nukentėjusiajam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.250 str., 6.282 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymo tvarką, tinkamai jas pritaikė, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis teismų praktika, priteisiant neturtinę žalą, turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nors nuteistasis V. S. oficialiai nedirbo, jokio turto neturi, tačiau tai nereiškia, kad ateityje jo turtinė padėtis negali pasikeisti. Jis yra jaunas, galintis dirbti, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog dirbdamas jis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam priteistą 1000 Lt neturtinės žalos sumą. Todėl nuteistojo dabartinė turtinė negali būti laikoma išskirtine, suteikiančia pagrindą mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis augina du vaikus, vienam 3 metai, kitas naujagimis, nepatvirtina bylos medžiaga, atvirkščiai, bylos duomenys liudija, kad jis nebuvo ir nėra vedęs, vaikų neturi (b. l. 148). Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas savo sprendimu dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Rasa ValentinienėZigmas Pocius