Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 93-269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. nuteistas 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Taip pat jis teistas 2010 m. gegužės 5 d. Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo pagal Danijos Karalystės BK 288 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 266 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. birželio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010 m. gegužės 5 d. Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo nuteistam pagal Danijos Karalystės BK 288 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 261 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 180 straipsnio 3 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši suderinta bausmė iš dalies pridėta prie 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta – 10 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 2 d., jos pabaiga – 2019 m. sausio 1 d.Komisijos 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 93-269 nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis R. A. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, Komisijos nutarime išdėstytų aplinkybių, jo pastangų resocializuotis. Apeliantas pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Tačiau teismas selektyviai atrinko neigiamus veiksnius, objektyviai nevertino jo asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų svarbių aplinkybių. Skundo autoriaus teigimu, iš pateiktos medžiagos matyti, kad jis visai įmanomais būdais siekė įsidarbinti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Paleistas iš pataisos namų turi galimybę pradėti dirbti. Bausmės atlikimo metu buvo tris kartus paskatintas, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos namų personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Taip pat skundo autoriaus nuomone, teismas neįvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių, kuris pagal OASys metodiką yra 29 balai. Be to, ši rizika vykdant komisijos nustatytas priemones sumažėjo. Taip pat apeliantas nurodo, kad palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, yra lankomas, bendrauja laiškais, telefonu. Jo sūnus yra paauglys, todėl tokiame amžiuje ypatingai reikalingas tėvo auklėjimas ir gyvenimiška patirtis. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad jis buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau neįvertino, kad ta nuobauda yra skirta daugiau nei prieš septynis metus ir yra negaliojanti. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos spendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų, klausimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad tai jau ne pirmas jo prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 30 iki 29 balų. Tai rodo, kad jis deda pastangas siekiant pasiruošti grįžti į visuomenę. Skunde pažymima ir tai, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, šį klausimą sprendžia rašytinio proceso tvarka, nesvarstydamas galimybės išklausyti nuteistąjį bent vaizdo konferencijos būdu. Taip pat skunde akcentuojamos ir Kauno apygardos teismo priimtos nutartys, kuriose buvo taikytas lygtinis paleidimas asmenimis, kurių neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo didesnė nei apelianto. Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (29 balai pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis skunde tvirtina, kad visais įmanomais būdais stengiasi resocializuotis, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuo 2016 m. spalio 20 d. atliko vertinimo, nėra pakitęs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir priežiūros reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, siekia įsidarbinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 3 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su savo šeimos narais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys išskiriamas - informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, šiuo atveju 9 balai, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kuri kaip jau buvo minėta nuo 2016 m. spalio 20 d. atlikto vertinimo nėra pakitusi. Pagrįstai nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis nors ir buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau tai buvo labai seniai ir minėta nuobauda yra negaliojanti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone nors minėta nuobauda nėra galiojanti, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat nuteistasis skunde akcentuoja, kad yra tris kartus paskatintas, tačiau teismas pažymi, kad paskutinį kartą jam paskatinimas buvo paskirtas tik 2014 m. birželio 27 d. Skunde apeliantas akcentuoja, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, jokiu būdu negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį R. A. aplinkybių nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad R. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skunde nuteistasis cituoja jam palankias teismų nutartis, tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis R. A. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. A. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama galioti.