Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-261-19-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
N-261-19-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-19/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. I. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. balandžio 20 d., apie 21.00 val., Kauno mieste, M. K. Čiurlionio – Girstupio gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas trečia eismo juosta bei keisdamas važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, sukėlė avarinę situaciją, dėl ko antra eismo juosta važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti. Neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, pareiškėjas nebuvo paženklinęs vairuojamo automobilio kvadratiniu žaliu klevo lapo formos skiriamuoju ženklu. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto, 4 priedo 20 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2009 m. gegužės 7 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir skyrė 40 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Institucija paskirtas nuobaudas subendrino ir pareiškėjui skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

D. I. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą. Nurodė, kad jis KET reikalavimų nepažeidė, avarinės situacijos nesukėlė, trečia eismo juosta nevažiavo, o M. M. jį apkaltino nepagrįstai. Nurodė, kad jis dirba techniku-montuotoju, jo darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu, o, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir darbo, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Sutiko su pažeidimu dėl automobilio nepaženklinimo kvadratiniu žaliu klevo lapo formos skiriamuoju ženklu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi Institucijos 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, jog netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais neturi pagrindo, jie neprieštarauja vieni kitiems bei faktinėms bylos aplinkybėms. Nenustatyta, kad nukentėjusysis galėtų būti suinteresuotas D. I. nepagrįstai apkaltinti. D I. paaiškinimai prieštarauja minėtiems įrodymams ir teismas juos vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad bylos medžiagoje pakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Teismas taip pat žymėjo, jog pareiškėjui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

II.

D. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties ir Institucijos 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo dalis, kuriomis jis buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis KET reikalavimų nepažeidė, avarinės situacijos nesukėlė, trečia eismo juosta nevažiavo, o M. M. jį apkaltino nepagrįstai. Mano, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Taip pat nurodo, kad automobilio vairavimas jam yra reikalinga darbe, todėl, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl pareiškėjo kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepažeidė KET 109 punkto reikalavimų ir nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Mano, jog bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, pavirtinčių jo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo, nurodo, kad nuketėjusysis M. M. jį apklaba melagingai.

KET 109 punkte inter alia nustatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Tai, kad pareiškėjas 2009 m. balandžio 20 d., apie 21.00 val., Kauno mieste, M. K. Čiurlionio – Girstupio gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę ir nesilaikydamas KET 109 punkto reikalavimų, iš trečios eismo juostos staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą bei tuo sukėlė avarinę situaciją, nes antra eismo juosta važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9), policijos pareigūnų A. S. ir D. K. (D. K.) tarnybiniai pranešimai ir parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 29), nukentėjusiojo M. M. rašytinis pareiškimas (b. l. 12) ir parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo poėdžio metu (b. l. 28-29). Nukentėjusysis rašytiniame pareiškime nurodė, jog, jam važiuojant antra eismo juosta link M. K. Čiurlionio – Girstupio gatvių sankryžos, jį staigiai aplenkė iš trečios eismo juostos, iš kurios eismas galimas tik sukant į kairę pusę, t. y. į Girstupio gatvę, pareiškėjo vairuojamas automobilis, taip sukeldamas avarinę situaciją, nes nukentėjusysis ir jam iš paskos važiavę automobiliai buvo priversti staigiai stabdyti. Pažymėjo, jog po šio atlikto veiksmo pareiškėjas jam pradėjo rodyti nepadorius gestus (b. l. 12). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis M. M. nurodė ir teismo posėdžio metu (b. l. 28-29). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas ir nukentėjusysis iki nagrinėjamo įvykio nebuvo pažįstami (b. l. 28). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus bei melagingai apkalbėti pareiškėją, todėl nėra objektyvaus pagrindo abejoti ir nesivadovauti jo nurodytomis aplinkybėmis. Be to, policijos pareigūnai A. S. ir D. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl šio kelyje įvykusio incidento buvo gauti net keli pranešimai, o pareigūnas D. K. taip pat nurodė, jog pareiškėjas įvykio vietoje paaiškino, jog nukentėjusysis per lėtai važiavo (b. l. 29). Taigi, pareiškėjo iškelta versija, jog jis trečia eismo juosta nevažiavo ir avarinės situacijos nesukėlė, paneigiama aukščiau aprašytų įrodymų visuma ir laikytina pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laikotarpiui – 3 mėnesiams. Antra, padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, nes asmuo savo vairavimu tyčia sukėlė pavojingą situaciją sau ir kitiems eismo dalyviams, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, apeliaciniame skunde įvardinta aplinkybė (su automobilio vairavimu susijęs darbas) nėra išimtinė ar ypatinga, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. I. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys