- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-953-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20641-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijai ir J. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas D. Č., kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijos ir J. A. solidariai priteisti 2 145 751 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus – apsispręsti dėl savo teisių gynimo būdo, atitinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, esant įstatyme numatytam pagrindui – sumokėti žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą. Ieškovui šią nutartį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tam tikri pirmosios instancijos teismo įpareigojimai pašalinti ieškinio trūkumus yra pertekliniai, t.y. iš ieškovo nepagrįstai pareikalauta pagrįsti atsakovų prievolės solidarumą, o įpareigojimas ieškovui apsispręsti dėl teisių gynimo būdo yra nekonkretus. Pirmosios instancijos teismo išvadas dalyje dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kokią žyminio mokesčio sumą ieškovas turi sumokėti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui D. Č. terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus atitinkantį ieškinį, nurodant tinkamą Lietuvos Respublikos atstovą, ir sumokėti trūkstamą 25 458 Lt /7 373,15 EUR dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 2 145 751 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas turėjo sumokėti 25 458 Lt žyminio mokesčio.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį iš dalies pakeisti, nustatant šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį – 18 305 Lt. Nurodė, kad solidaraus reikalavimo atveju valstybės dalis bendroje reikalavimo sumoje sudaro 71 5250,33 Lt ir nuo minėtos sumos žyminis mokestis neturi būti skaičiuojamas bei mokamas. Pareiškėjo nuomone, suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ir sumokamas žyminis mokestis, turi būti sumažinta iki 1 430 500,67 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas byloje kilęs dėl ieškovo mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu), žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimta tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Apeliantas teismui pateikė ieškinį, reikalaudamas solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijos ir J. A. 2 145 751 Lt, taigi ieškinio suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis, yra 2 145 751 Lt (CPK 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Savo nesutikimą su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas grindžia tuo, kad vienas iš solidariųjų atsakovų byloje yra valstybė, o nuo jai pareikštų reikalavimų žyminis mokestis neturi būti skaičiuojamas ir mokamas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, solidariosios atsakomybės atveju, priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio suma nėra dalijama tarp solidarių atsakovų. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąrašas atvejų, kada asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Tuo atveju, jei ieškinio reikalavimai keliems atsakovams (tarp jų valstybei) yra reiškiami solidariosios atsakomybės pagrindu, už juos turi būti sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2008). Kadangi ieškiniu ieškovas teigia, jog visa jo reikalaujama priteisti žala padaryta bendrais Lietuvos valstybės, Panevėžio vyskupijos kurijos ir J. A. veiksmais, pirmosios instancijos teismas, esant taip suformuluotam ieškinio reikalavimui, pagrįstai už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį skaičiavo nuo visos ieškinio sumos t. y. nuo 2 145 751 Lt. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį, todėl paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas.
Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas terminas procesinio dokumento (ieškinio) trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui D. Č. terminą iki 2015 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti 7 373,15 Eur (25 458 Lt) dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.