Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-1045-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
e2A-1045-459/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1045-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02571-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.1.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Stogų artelė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 20 867,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-1720-730/2016) individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Stogų artelė“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Gudara“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo jos valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovės įmonės valdymo organai privalėjo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus iki 2016 m. gruodžio 27 d., tačiau bendrovės savininkas K. M. tik 2017 m. gegužės 17 d. perdavė turimus dokumentus ir turtą. Įvertinus perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad bendrovės kasos likutis yra 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur). Šios lėšos bankroto administratoriui perduotos nebuvo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 20 867,73 Eur kasos likučių nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Fiksuojama konkreti skola, tačiau dėl jos susidarymo mechanizmo ar sutartinių įsipareigojimų vykdymo tretiesiems asmenims visiškai neišsiaiškinta. Paaiškino, kad atsakovas Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės, nes buvo išvykęs į užsienio valstybę, buhalterės nesamdė, o pats neturi specialių žinių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas, iš atsakovo ieškovei priteista 20 867,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 20 867,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteista 470 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ginčo byloje dėl to, kad atsakovas pasirašė bendrovės kasos knygą, ir dėl to, jog būtent atsakovas, būdamas įmonės vadovu, buvo ir įmonės kasininku, nekilo.

4.2. Nurodė, kad teisiškai nėra reikšmingas skolos susidarymo mechanizmas ar sutartinių įsipareigojimų vykdymas tretiesiems asmenims. Teisiškai reikšminga yra tai, kad: 1) IĮ „Stogų artelė“ savininkas K. M., būdamas ir kasininku, perdavė bankroto administratorei 2007 m. balandžio mėn. Didžiosios knygos sąskaitą „Kasa“, iš kurios matyti, kad kasoje likutis – 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur); 2) IĮ „Stogų artelė“ savininkas ir kasininkas K. M. savo parašu patvirtino, kad „išrašus knygoje patikrinau ir priėmiau. Šeši pajamų ir septyni išlaidų dokumentai“; 3) IĮ „Stogų artelė“ savininkas K. M. neperdavė bankroto administratorei kasoje nurodyto grynųjų pinigų likučio – 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur).

4.3. Nurodė, kad atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, kuriam taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai (bonus pater familias), turėjo pareigą, pats neturėdamas specialių žinių, pasitelkti specialistą ar įmonę, teikiančius buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovas to nepadaręs, prisiima galimą riziką, susijusią su buhalterinės apskaitos tvarkymu.

4.4. Nurodė, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam numatytų pareigų, t. y. neperdavė bankroto administratorei įmonės turto. Minėtas atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas, iš atsakovo priteistina 20 867,73 Eur žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovas K. M. (toliau – Apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1720-730/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį bendraatsakiams IĮ „Stogų artelė“ ir K. M. buvo iškelta bankroto byla IĮ „Stogų artelė“, administratoriumi paskiriant ne UAB „Gudara“, o S. S.. Šioje teismo nutartyje konstatuota, „jog duomenų, kad atsakovė IĮ „Stogų artelė“ turi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra, atsakovės įsiskolinimas kreditoriams, tai yra ieškovui sudaro 3 191,84 Eur, duomenų apie atsakovės vykdomą ūkinę - komercinę veiką nėra, darytina išvada, kad tokia atsakovės IĮ „Stogų artelė“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, kas sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą“. Vadinasi, darytina pagrįsta išvada, kad bankroto bylos iškėlimo momentu įmonės kasoje jokių piniginių lėšų, kad galima būtų atsiskaityti su bankroto bylos iniciatore, nebuvo.

5.2. Nurodo, kad dėl blogos IĮ „Stogų artelė“ finansinės padėties jos veikla buvo sustabdyta dar 2010 metais ir tokiam neigiamam 2007 metų kasos likučio padidėjimui ar išsaugojimui nebuvo jokių perspektyvų.

5.3. Nurodo, kad ieškovės turtinio reikalavimo kildinimas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo, nes vertinant 2007 metų birželio mėnesio (ne 2007 metų balandžio mėnesio) IĮ „Stogų artelė“ bendrojo žurnalo, apyvartos ir balanso duomenis grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje nebuvo.

6. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. iškėlė bankroto bylą IĮ „Stogų artelė“. 2016 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas bankroto administratore paskyrė UAB „Gudara“ ir įpareigojo IĮ „Stogų artelė“ valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. IĮ „Stogų artelė“ savininkas-atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus iki 2016 m. gruodžio 27 d., tačiau tik 2017 m. gegužės 17 d. perdavė turimus dokumentus ir turtą. Atsakovas, be kitų dokumentų, perdavė 2007 m. balandžio mėn. Didžiosios knygos sąskaitą „Kasa“, iš kurios matyti, kad kasoje likutis – 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur). Minėtoje Didžiosios knygos sąskaitoje „Kasa“ IĮ „Stogų artelė“ savininkas ir kasininkas K. M. savo parašu patvirtino, kad „Išrašus knygoje patikrinau ir priėmiau. Šeši pajamų ir septyni išlaidų dokumentai“. Tačiau atsakovas neperdavė bankroto administratorei kasoje nurodyto grynųjų pinigų likučio 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur). Iš 2007 m. birželio mėn. apyvartos ir balanso matyti, kad kasos likutis yra didesnis, ne 72 052,11 Lt, bet 74 813,71 Lt. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas, iš atsakovo ieškovei priteista 20 867,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 20 867,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteista 470 Eur žyminio mokesčio valstybei. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

11. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1720-730/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį bendraatsakiams IĮ „Stogų artelė“ ir K. M. buvo iškelta bankroto byla IĮ „Stogų artelė“, administratoriumi paskiriant ne UAB „Gudara“, o S. S.. Šioje teismo nutartyje konstatuota, „jog duomenų, kad atsakovė IĮ „Stogų artelė“ turi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra, atsakovės įsiskolinimas kreditoriams, tai yra ieškovui sudaro 3 191,84 Eur, duomenų apie atsakovės vykdomą ūkinę - komercinę veiką nėra, darytina išvada, kad tokia atsakovės IĮ „Stogų artelė“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, kas sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą“. Vadinasi, darytina pagrįsta išvada, kad bankroto bylos iškėlimo momentu įmonės kasoje jokių piniginių lėšų, kad galima būtų atsiskaityti su bankroto bylos iniciatore, nebuvo.

12. Teisėjų kolegija susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga negali pritarti apelianto nurodytiems argumentais, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatyta, kad atsakovė IĮ „Stogų artelė“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis turtas neįregistruotas. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre atsakovės vardu transporto priemonės neįregistruotos. Įrodymų apie kitokį atsakovės turimą turtą byloje nėra. Byloje duomenų apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog duomenų, kad atsakovė IĮ „Stogų artelė“ turi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra, atsakovės įsiskolinimas kreditoriams, tai yra, ieškovui, sudaro 3 191,84 Eur, duomenų apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, nėra, darytina išvada, kad tokia atsakovės IĮ „Stogų artelė“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, tai sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą.

13. Taigi Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatė, kad duomenų, jog IĮ „Stogų artelė“ turi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra, tai reiškia, kad teismas vertino tik ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktus duomenis ir viešųjų registrų duomenis, tačiau pažymėjo, kad atsakovo įmonė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, taip pat teismas negalėjo vertinti ir nagrinėjamoje byloje turimų dokumentų, kadangi pats atsakovas juos perdavė bankroto administratorei tik 2017 m. gegužės 17 d. ir tik tuomet bankroto administratorius, įvertinęs gautus dokumentus, nustatė, kad atsakovas neperdavė bendrovės kasos likučio – 72 052,11 Lt (20 867,73 Eur) dėl to ir kreipėsi į teismą. Todėl apelianto išvada, kad bankroto bylos iškėlimo momentu įmonės kasoje jokių piniginių lėšų, kad atsiskaitytų su bankroto bylos iniciatore, nebuvo, laikytina nepagrįsta.

14. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad dėl blogos IĮ „Stogų artelė“ finansinės padėties jos veikla buvo sustabdyta dar 2010 metais ir tokiam neigiamam (manytina, kad turėta omenyje teigiamam) 2007 metų kasos likučio padidėjimui ar išsaugojimui nebuvo jokių perspektyvų. Pažymėtina, kad apelianto argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o įmonės veiklos sustabdymas neturi įtakos ir nepaaiškina, kur įmonės kasoje likusios lėšos buvo panaudotos, ar jos yra pagrįstos mokėjimais kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims už prekes ar paslaugas.

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo įrodymų, kurie yra labai svarbūs ieškovui įrodinėjant skolos atsiradimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovas reikšdamas ieškinį pateikė savo įrodymus, kurie, jo manymu, yra svarbūs ir pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, o atsakovas teikdamas savo atsikirtimus turi pareigą pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas gali prašyti išreikalauti įrodymus, kurie pagrįstų jo atsikirtimus, bet ne ieškinio reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeistas rungtyniškumo principas (CPK 12 str.), tai reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pažymėtina, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, kad teismas įrodymus turėtų rinkti savo iniciatyva, o ieškovo pateikti įrodymai buvo pakankami teismo vidiniam įsitikimui, grindžiamam visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, susiformuoti dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo, t. y., kad bankrutavusios įmonės savininkas neperdavė bankroto administratorei kasoje likusio grynųjų pinigų likučio.

16. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovės turtinio reikalavimo kildinimas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes vertinant 2007 metų birželio mėnesio (ne 2007 metų balandžio mėnesio) IĮ „Stogų artelė“ bendrojo žurnalo, apyvartos ir balanso duomenis grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje nebuvo.

17. Teisėjų kolegija negali su sutikti tokiu apelianto argumentu, kadangi įvertinus byloje pateiktus duomenis apie 2007 m. birželio mėn. apyvartas ir balansą, nustatyta, kad 2007 m. birželio 1 d. kasoje likutis buvo 79 182,9 Lt, o 2007 m. liepos 1 d. kasoje likutis buvo 74 813,71 Lt. Taigi apelianto nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines, procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas