- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-265-212/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Romualdas Januška
- Ieškovas
- S.
- Atsakovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. B. ieškinį atsakovui P. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia Biržų rajono apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimu patvirtintą atsakovo ir ieškovės sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokinio turto, piniginės kompensacijos priteisimo, nuo jos sudarymo momento, kaip sudarytą dėl smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių įtakoje, ieškovei labai nenaudingomis sąlygomis; taikyti restituciją ir turtą pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą padalintą tarp ieškovės ir atsakovo grąžinti sutuoktinių nuosavybėn; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad santuoka buvo nutraukta 2009-01-22 nutartimi ir teismas nenustatė CK 3.53 str. 3 d. esančių aplinkybių. Ieškovę teismo procese atstovavo advokatė ir ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu galėjo jį skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Įstatymai nenumato galimybės priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ar jo dalies dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl atsisakė tokį ieškinį priimti, nes jis nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, kurie sąlygojo šios neteisėtos nutarties priėmimą, o tuo pačiu pažeidžia ir ieškovės teisę ginčyti sutartį, pažeidžiančią jos interesus. Nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra toks pat sandoris kaip ir kiti sandoriai, kadangi jis sudaromas dviejų šalių ir sukelia šalims teisines pasekmes, todėl turi būti sudaryta laisva valia ir atspindėti tikrąją šalių valią. Ieškovė sudarytą sutartį ginčija CK 1.91 str. nuostatomis, kadangi dėl susidėjusių (šeimyninių, sveikatos) aplinkybių ieškovė buvo priversta sudaryti sutartį dėl turto padalijimo jai labai nepalankiomis sąlygomis. Įsiteisėjus teismo sprendimui šalys nebegali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtis iš šios taisyklės. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusio su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Ieškovės reikalavimas pareikštas dėl jos valios vertinimo pasirašant pačią sutartį, o ne dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų. Mano, kad teismas klaidingai nurodo ieškovei naudotis šaliai suteiktomis proceso galimybėmis, nustatytomis CPK knygos III dalyje. Teismas visas ieškinio aplinkybes privalėjo pilnai išsiaiškinti tik priėmus ieškinį ir nagrinėjant bylą iš esmės ir tik tuomet priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šeimos bylose teismas yra aktyvus ir turi padėti šalims įgyvendinti savo teises ir apginti pažeistus interesus. Teismas turi veikti visapusiško bylos išnagrinėjimo kryptimi, įgyvendinant tas materialines ir procesines nuostatas, kurios yra reikalingos ir tinkamos byloje teisingam sprendimui priimti. Teismo padaryti materialinių ir procesinių normų pažeidimai turi būti vertinami kaip esminiai pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Atskirasis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimu patvirtintą P. B. ir S. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokinio turto, piniginės kompensacijos priteisimo, nuo jos sudarymo momento, kaip sudarytą dėl smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių įtakoje, ieškovei labai nenaudingomis sąlygomis; taikyti restituciją ir turtą pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą padalintą tarp P. B. ir S. B. grąžinti sutuoktinių nuosavybėn; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir pan. Šeimos santykiai, palyginti su kitais civiliniais santykiais, turi nemažai ypatumų ir vienas iš jų, kad šeimos teisėje yra nemažai imperatyvių teisės normų. Todėl šeimos santykiams kitų CK knygų normos ir kiti civiliniai įstatymai taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja Trečios knygos normos (CK 3. 1 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 nurodė, kad nutraukiant santuoką, teismas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti ir bendro turto padalijimo klausimą, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka nutraukta Biržų rajono apylinkės teismo 2009-01-21 sprendimu, kuriuo patvirtinta ir sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatspindi tikrosios jos valios, ją pasirašė priverstinai, nenaudingomis sąlygomis, todėl reiškia ieškinį CK 1. 91 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią (CK 3.53 str. 3 d.), tačiau šiuo atveju įstatymas numato ir išimtį. Pagal CK 3.35 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvusiems sutuoktiniams suteikta teisė kreiptis į teismą su prašymu peržiūrėti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau šiuo atveju negali būti keičiamas tik pats sprendimas nutraukti santuoką ir negali būti keičiama sutarties dalis dėl santuokinio turto padalijimo. Gali būti keičiama sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nustatymo. Apeliantė, esant įstatymo numatytiems pagrindams, turi teisę reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimu yra padalytas santuokoje įgytas turtas, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK XVIII skyrius).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.