- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-482-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- UAB „NĖGĖ“
- Skolininkas
- UAB „Linterus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „NĖGĖ“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „NĖGĖ“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti vežimo užmokestį, palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, pareikštą skolininkui UAB „Linterus“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl vežimo užmokesčio-70 Eur palūkanų- 0,75 Eur, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Linterus“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-12-02 įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino, nustatė skolininkui terminą prieštaravimams pateikti. Skolininkas pateikė prieštaravimus, kurie kreditoriui buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Kreditorius teismo nustatytu terminu (iki 2020-01-06 imtinai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 439 straipsnio nustatyta tvarka ieškinio nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2020-01-09 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-12-02 teismo įsakymą panaikino, kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui (CPK 439 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
4. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-01-09 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir perduoti prieštaravimų įteikimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad UAB „NĖGĖ“ direktorius anksčiau buvo sukūręs paskyrą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemoje kitais nei dokumentų dėl skolų išieškojimo/priteisimo teikimo tikslais, todėl joje reguliariai nesilanko, dokumentų dėl skolos priteisimo/išieškojimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemą neteikia ir šis kartas taip pat nebuvo išimtis. Teigia, jog apeliantas nėra tas asmuo, kuriam teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutarties pagrindu būtų nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Paaiškina, jog pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė ne per EPP sistemą, o jį išsiųsdamas registruota siunta. Apeliantas CPK nustatyta tvarka nepageidavo ir nenurodė, kad sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nenurodė tam reikalingų duomenų. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoji 2020-01-09 nutartis apeliantui buvo įteikta, ją siunčiant registruotąja pašto siunta apelianto registruotos buveinės adresu.
6. Apeliantas pažymi, kad jis įvairiems bendrosios kompetencijos teismams popierine forma teikia dokumentus (pareiškimus dėl teismo įsakymų, ieškinius) dėl skolų išieškojimo/priteisimo iš savo skolininkų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o skolininko prieštaravimai turi būti įteikti apeliantui CPK nustatyta tvarka ir popierine forma.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas, kreditoriaus pareiškimas laikytas nepaduotu ir gražintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui popierine forma pateikė pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas 2019-12-02 įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino, nustatė skolininkui terminą prieštaravimams pateikti. Skolininkas pateikė prieštaravimus, kurie kreiditoriui buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Kreditorius nesutinka su primosios instancijos teismo nutartimi, kuria, negavus kreditoriaus ieškinio, buvo panaikintas teismo įsakymas. Apeliantas teigia, jog nebuvo davęs sutikimo procesinius dokumentus gauti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, nes juo nesinaudoja.
10. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau– aprašas) 21 punkto nuostatas, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Taip pat Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau– taisyklės), 7 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 7.1. įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP (toliau- vep posistemė) posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 7.2. patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 7.3. patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais.
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas prie elektorinių paslaugų portalo sistemos paskutinį kartą buvo prisijungęs 2019-10-30 07.54 val. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, kada apeliantas pirmą kartą prisijungė prie elektorinių paslaugų portalo sistemos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad paskutinis prisijungimas įvyko 2019-10-30. Pareiškimą popierine forma apeliantas teismui pateikė 2019-11-29. Pirmą kartą prisijungdamas prie elektroninių paslaugų portalo, pareiškėjas, pagal anksčiau paminėtas taisykles, išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo vep posistemėje, tačiau bylą dėl teismo įsakymo išdavimo inicijavo popierine forma. Pareiškėjas paskutinį karta prie savo vep posistemės buvo prisijungęs mėnuo prieš paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, bylą iniciavo popierine forma ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo prisijungęs prie vep posistemės. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, prieš siųsdamas pareiškėjui skolininko prieštaravimus, turėjo įsitikinti, ar pareiškėjas aktyviai naudojasi savo vep posisteme šioje konkrečioje byloje. Pastebėtina, jog skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas siuntė popierine forma. Nepateisinama, kad teismas vienoje byloje pareiškėjui taikė skirtingus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos įteikti apeliantui procesinius dokumentus (skolininko prieštaravimus).
12. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įteikė skolininko prieštaravimus pareiškėjui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apelianto atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl skolininko prieštaravimų įteikimo pareiškėjui ir tolimesnių veiksmų pagal CPK 439 straipsnio 3 dalies nuostatas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-09 nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl skolininko prieštaravimų įteikimo pareiškėjui ir tolimesnių veiksmų pagal CPK 439 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.