Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kilti“ atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos ,,Penktas šansas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui V. K. įteikti tinkamai, tačiau atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4039-781/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Kilti“ ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi skyrė MB ,,Penktas šansas“. Įpareigojo UAB ,,Kilti“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 30 d. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi ir nustatyta bendra kreditorinių finansinių reikalavimų suma 3281,45 Eur. 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino visam bankroto procesui 3140,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Vykdydamas bankroto procedūras, remdamasis VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis bankroto administratorius nustatė, kad BUAB ,,Kilti“ įmonės vadovas nuo 2013-06-27 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. K.. Bankroto administratorius siekdamas perimti įmonės turtą bei dokumentus BUAB ,,Kilti“ registracijos adresu bei įmonės vadovui V. K. išsiuntė reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo, dokumentas buvo įteiktas. Vadovaujantis paskutiniu 2013 metų balansu UAB ,,Kilti“ turėjo turto už 8208 Eur. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas būdamas atsakingas už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir nepateikė dokumentų įrodančių, kad balanse nurodytas turtas buvo panaudotas įmonės ūkinei veiklai. Ieškovo vertinimu, teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma kartu su bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 6421,45 EUR, laikytina bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas imperatyviai nustato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Minėto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais. Jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį.

Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Teismas neturi įrodymų, kad BUAB ,,Kilti“ turtas ir dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir ieškinio reikalavimų neginčijo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų: neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, neperdavė 2013 metų balanse nurodyto turto ir visų įmonės dokumentų bankroto administratoriui. Dėl to, jog BUAB ,,Kilti“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negalėjo būti realizuotas bankroto procese, o realizavimo gautos lėšos negalėjo būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovui neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas BUAB „Kilti“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo ir turi administravimo išlaidų, kurių apmokėjimui lėšų nėra, kadangi administruota įmonė neturi turto. Atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme. Tokiu savo neteisėtu neveikimu atsakovas įmonės kreditoriams ir ieškovei padarė žalą, kurią, remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.263 straipsnio l dalimi ir IBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, privalo atlyginti visiškai. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 3281,45 Eur ir Vilniaus apygardos teismo 2017-11-13 nutartimi patvirtinta visam bankroto procesui 3140 Eur administravimo išlaidų sąmata. Teismų praktikoje laikoma, kad patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma bankroto byloje laikytina padarytos žalos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į tai, kad iš bendrovės pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir apmokamos administravimo išlaidos, žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-689-241/2015; 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-481-241/2016). Taigi atsakovo neveikimas nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovo pareigą ją atlyginti (Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.10 straipsnio 1 dalis.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistinas 193 EUR dydžio žyminis mokestis

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 6421,45 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 45 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos 6421,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kilti“, į. k. 303087248, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos ,,Penktas šansas“, į. k. 304099424, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 193,00 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 00 ct ) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.