Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-429-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-17
Bylos Nr.
1S-429-185/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
P. Ž.
Nr. 1S-429-185/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui, nukentėjusiajam P. Ž., nukentėjusiojo atstovei advokatei J. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. G. globėjos M. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nutarties, kuria netenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. G. priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo ir pratęstas A. G. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2011-01-31 nutartimi A. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 253 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-03, 2012-02-10, 2012-08-03 nutartimis stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pratęstas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-30 nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į sustiprinto stebėjimo sąlygas ir pratęstas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-07-24, 2014-01-31 nutartimis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas. To paties teismo 2015-02-02 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Šalies argumentai

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydama A. G. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą.

Skundžiama 2015-07-23 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą atmetė ir A. G. pratęsė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, motyvuodamas tuo, kad nors A. G. sveikatos būklė ir gerėja, tačiau jos negalima laikyti stabiliai pagerėjusia, o jo pavojingumo visuomenei išnykusiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. G. globėja M. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl A. G. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą. Nurodo, kad yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, tai asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Teismui pateiktoje gydytojų komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje yra konstatuoja, jog A. G. psichinė būklė yra pagerėjusi, dėl ko gydytojų komisija rekomendavo A. G. gydymą iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis keisti į ambulatorinį stebėjimą. Pažymi, jog A. G. stebimas keletą metų ir nebuvo nustatytas nė vienas jo agresijos, konflikto ar dienotvarkės pažeidimo atvejis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. G. socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar net visai išnykęs. Taigi aptarti duomenys rodo, jog A. G. sveikatos būklė yra pagerėjusi, laikytina pakankamai gera, todėl, apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo specialistų išvadomis bei nuomone ir pripažino, jog paciento būklė nėra pakankama, kad taikomą priverčiamąją medicinos priemonę būtų galima keisti į švelnesnę. Vien tai, kad A. G. stebėjimo laikotarpiu nustatyti nerimo, miego sutrikimai bei kad jis neigia savo ligą, nėra pagrindas jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Pažymi, jog teismo posėdžio metu A. G. sutiko tęsti gydymą, gerdamas medikų paskirtus vaistus, o tai patvirtina, jog viduje savo ligą jis pripažįsta. Apeliantė yra įsitikinusi, jog turi visas reikalingas sąlygas padėti sūnui integruotis į visuomenę ir pažada atsakingai dalyvauti jo gydymo procese bei bendradarbiauti su gydymo įstaigomis.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, apeliaciniu skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-07-23 nutartimi pagrįstai netenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo dėl A. G. priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo ir pratęsė A. G. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti A. G. globėjos M. G. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju gydytojų komisija konstatavo, jog stebimu laikotarpiu A. G. psichinė būklė pagerėjo, todėl rekomendavo jam gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį ambulatorinį ir jį tęsti. Tačiau pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Taigi vien gydytojų komisijos išvados bei jų nuomonės nuspręsti dėl tolimesnio medicinos priemonės rūšies taikymo uždraustą veiką padariusiam asmeniui nepakanka. Be to, tokia išvada turi būti vertinama ir BK 98 str. kontekste, kurio 2 d. numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Nors gydytojų komisijos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį A. G. psichinė būklė pagerėjo, dėl ko gydytojų komisija rekomendavo keisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį ir jam taikyti ambulatorinį gydymą, tačiau kiti bylos duomenys išvados, kad A. G. toliau gali būti gydomas ambulatoriškai, kol kas daryti neleidžia.

Iš bylos duomenų (tos pačios gydytojų komisijos išvados, ligoninės atstovo bei A. G. apylinkės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų) matyti, jog A. G. neigia savo ligą, padarytas įstatymų uždraustas veikas, teisina savo elgesį, mano, kad pasielgė teisingai. Nors A. G. elgesyje agresijos, konfliktų, dienotvarkės pažeidimų per paskutinį stebimą laikotarpį nenustatyta, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, pakankamai neseniai, t. y. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-02 priimtoje nutartyje, kuria A. G. buvo pratęstas stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, konstatuota, jog stebimu laikotarpiu dar buvo stebėti nerimo, miego sutrikimai, epizodai, kurių metu A. G. skundėsi nakties metu užeinančiu dusuliu, nors objektyviai dusulio nestebėta. 2011-01-31 Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 6 p., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 253 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu (paranoidine šizofrenija) ir jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. A. G. palyginti tik trumpą laiką, t. y. po 2014-08-05 teismo nutarties, kuria buvo pakeistos stebėjimo sąlygos iš sustiprinto stebėjimo į bendro stebėjimo sąlygas, stebimas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Remiantis smurto rizikos įvertinimu, A. G. smurto rizika yra vidutinė su tendencija į mažą. Smurto rizika gali didėti esant psichikos ligos paūmėjimui ar nevartojant paskirtų vaistų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. lėtinis psichikos sutrikimas diagnozuotas 1991 m. Jis ne kartą (dėl pablogėjusios psichinės būklės) buvo gydytas Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, iš ten buvo pabėgęs, būdamas namuose neklausė tėvų ir nevartojo vaistų. Teismo posėdžio metu A. G. pažadėjo vartoti vaistus, taip pat tvirtino juos vartojantis šiuo metu, tačiau negalėjo nurodyti, nuo ko jie jam skirti. Įvertinus visas šias aplinkybes, akivaizdu, kad A. G. sveikatos būklės negalima laikyti stabiliai pagerėjusia, o jo pavojingumą visuomenei išnykusiu. Taigi nors nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje ir yra duomenų apie gerėjančią A. G. sveikatos būklę, tačiau vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. A. G. kritikos stoka savo būsenos (ligos) ir padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų atžvilgiu rodo, jog jo socialinis pavojingumas dar išlikęs. Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog A. G. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir dėl padarytų veikų pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, o tai galima daryti švelnesnėmis sąlygomis. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė teisingą išvadą, kad A. G. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios reikia pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę ir jos keisti į švelnesnę nėra pagrindo. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą A. G. ir toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę. Ambulatorinis stebėjimas kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. G. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą ir A. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas tomis pačiomis sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. G. globėjos M. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus