Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

1) 2009-10-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atliko 2010-06-04;

2) 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 (dešimt) mėnesių, kad mėnesį dirbat po 10 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, ligotais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir I. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją, o būtent jie 2012 m. kovo 6 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.20 val., būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdami teisės būti sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, iš minėtos sodybos garažo pagrobė elektrinį oblių 900 Lt vertės, krosnies dureles 200 Lt vertės, iš minėtos sodybos ūkinio pastato pagrobė šieno smulkintuvą 2000 Lt vertės, 10 vnt. metalinių stulpelių, kurių 1 vnt. vertė 40 Lt, bendros – 400 Lt vertės, priklausančius H. L., tokiu būdu įsibrovę į saugomą teritoriją pagrobė svetimą, nukentėjusiajam H. L. priklausantį 3500 Lt vertės turtą.

Taip A. K. ir I. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, galimai 2012 m. kovo 6 d., vakare, apie 21.00 val., pas jį atėjo A. K. ir pasakė, kad žino, kur galima gauti metalo, sakė, kad jam reikia pagalbos. Jis sutiko padėti iš draugiškumo. Jie nuėjo į sodybą Kriaučiūnų kaime, namo numerio nežino. Iš ten jis padėjo išnešti šieno smulkintuvą, nes jis buvo labai sunkus. Tai pat nešė kibirą, geležinius stulpelius, kiek konkrečiai nežino, gal 5-6. A. K. irgi nešė visokius daiktus, bet jis nežiūrėjo kokius. Atvykus į vietą daiktai buvo sudėti prie namo krūvoje ir jis jų neapžiūrėjo. Sutinka su kaltinamajame akte nurodyta jų verte. Tuos daiktus jie sudėjo prie kelio. Po to išėjo kaimynas ir jie pabėgo. Vėliau grįžo ir daiktus pridavė į metalo laužą. Savo veiksmus vertina blogai, suprato, kad vykdoma vagystė, bet vis tiek taip padarė. Gailisi. Tai nesikartos. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, sumokėjo 3300 Lt. Jie susitaikė. Jis dirba, mokosi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Teritorija, iš kurios paėmė daiktus, yra aptverta tvora iš vienos pusės. Vartai buvo atidaryti, tad pro juos jie įėjo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, galimai 2012 m. kovo 6 d. jis ir I. B. atėjo į nukentėjusiojo sodybą, adreso nežino. Garaže ir tvarte buvo kaltinamajame akte nurodyti daiktai: smulkintuvas, strypai, visa kitą. I. nuėjo patikrinti tvarto, o jis tuo metu išnešė oblių, strypus iš garažo į lauką, pastatė, kad išnešti iš teritorijos. Jis pats nešė kibirą, elektrinį oblių, dviese nešė šieno smulkintuvą. Daiktus nunešė už kelio. Sodyba iš vienos pusės yra aptverta tvora, o iš kitos pusės – ne. Vėliau atbėgo kaimynas, pradėjo šaudyti ir jie pabėgo. Po to tuos daiktus pridavė, už metalą jis pats gavo 50 Lt. Toje sodyboje jis buvo pirmą kartą. Dėl savo veiksmų gailisi, prie žalos atlyginimo nukentėjusiam jis neturėjo galimybės prisidėti. Turėdamas galimybę sumokės. Būdamas laisvėje jis gyveno iš motinos lėšų. I. B. pagalbos jis neprašė. Jis (I. B.) tvarkė savo metalą ir jie sutarė, kad reikia daugiau. Žinojo, kad nukentėjusiojo sūnus užsiiminėja mašinomis, tad galvojo, kad gal bus kas likę. Daugiau tai nesikartos. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis H. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pavogti daiktai buvo garaže ir tvarte. Išnešė šieno smulkintuvą, oblių, krosnies dureles, metalinius stulpelius. Kaltinamajame akte daiktų vertė nurodyta teisingai. Jam padaryta žala yra atlyginta. I. B. jis atleido. Jo sodyba yra iš dalies aptverta. Jokių pretenzijų jis neturi.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Liudytoja J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2012-03-06 apie 21.20 val. atvažiavusi į uošvio H. L. sodybą pastebėjo, kad išlaužtos ūkinio pastato durys ir durys į garažą po namu. Nulaužta pakabinama spyna. Iš ūkinio pastato pavogtos šieno apdirbimo staklės. Kas dar buvo pavogta – nurodyti negali, tai gali nurodyti namo savininkas – H. L. (t. 1, b. l. 38).

Liudytojas G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jo tėvai turi sodybą (duomenys neskelbtini). Ten tėvai pastoviai negyvena, tik nuvažiuoja pasižiūrėti. 2012 metais, kada tai buvo pasakyti negali, jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, kad į tėvų sodybą buvo įsibrovę vagys. Pasakė tik tiek, kad buvo įsibrauta į garažą ir ūkinį pastatą. Kas jam skambino – jis nežino, iš balso ir pagal telefono numerį – nepažino. Asmens, kuris jam skambino, telefono numerio jis neišsisaugojo ir neįsidėmėjo. Mano, kad skambino kas nors iš kaimynų arba kas nors iš Kriaučiūnų kaimo. Jis, sužinojęs apie vagystę, paskambino mamai ir pasakė, kad važiuotų pasižiūrėt kas atsitiko. Tuo metu jo automobilis buvo sugedęs, todėl jis į sodybą nevažiavo. Apskritai, po įvykdytos vagystės jis sodyboje nebuvo ir nematė kas ten atsitiko, negali nurodyti kas sulaužyta. Jo mama su tėvu tos pačios dienos vakare, kai jau buvo sutemę, nuvyko į sodybą pasižiūrėti. Jo tėvai jam sakė, kad buvo įsilaužta į garažą ir ūkinį pastatą, tačiau kaip į šiuos pastatus buvo įsilaužta konkrečiai jis nežino. Iš sodybos buvo pavogta šieno pjaustymo mašina. Kas dar pavogta – jis nežino. Sodyboje yra tik jo televizorius, tačiau į gyvenamąjį namą įsibrauta nebuvo, todėl jis nepavogtas. Iš sodybos jokie jo daiktai nepavogti. Jis žino, kad netoli (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas R. Š., tačiau kokiu adresu jis gyvena – jis tiksliai nežino. Kitą dieną po vagystės jam paskambino asmuo, kurio jis nenurodys, ir pasakė, kad iš tėvų sodybos pavogti daiktai yra numesti netoli sodybos krūmuose. Minėjo, kad išmesta šieno pjaustymo mašinėlė. Jis vėl paskambino tėvams ir pasakė, kad važiuotų susirinkti daiktų, tačiau kol tėvas autobusu nuvažiavo – jau šieno pjaustymo mašinėlės neberado. Žino, kad šią vagystę įvykdė A. K.. Jam tai sakė jo mama. Daugiau apie šią vagystę nieko nežino (t. 1, b. l. 46-47).

Liudytojas R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Greta jo namo už kelio yra jo kaimynų namas adresu (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta kaimynus, gyvenančius minėtoje sodyboje, žino, kad jie yra L.. Žino, kad minėti kaimynai lietuvių kalba nekalba. Jie jau yra pagyvenę žmonės, apie 70 metų amžiaus. Su minėtais kaimynais jis mažai bendrauja. 2012 metų kovo mėnesį, datos tikslios jau neatsimena, vakare, jau buvo tamsu, apie kelintą vakaro buvo – negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, tačiau jis tuo metu jau buvo atsigulęs miegoti, pas jį kieme pradėjo loti šunys. Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad nuo L. sodybos, tiksliau nuo namo, per pievą link kelio ėjo du vaikinai. Matėsi, kad tai buvo du nesuaugę vyrai, paaugliai. Kaip atrodė minėti vaikinai – jis neįsidėmėjo, nes, kaip jau minėjo, buvo tamsu. Tai buvo nesuaugę vyrai, kaip vaikai. Jų veidų jis nematė, ką jie buvo apsirengę – taip pat negali pasakyti, nes nematė. Matė, kad vienas iš jų nešėsi kibirą, kitas jų nešėsi kažkokius metalinius strypus, kampuotį. Tamsoje tiksliai nelabai matėsi ką jaunuoliai nešėsi, tačiau matė, kad abiejų jaunuolių rankos buvo užimtos. Jis tuomet apsirengė ir išėjo į lauką. Vaikinai jau buvo nuėję apie 400 metrų tolyn nuo L. sodybos. Išėjus į lauką, jaunuoliai pamatę jį pradėjo bėgti. Jis turi nusipirkęs dujinį pistoletą. Jis iš pat pradžių jaunuoliams pašaukė, kad sustokit. Jaunuoliai jo neklausė, bėgo toliau. Tuomet jis vaikinams dar kartą surėkė: „Stokit, šausiu“. Norėjo taip sulaikyti vaikinus. Dujiniu pistoletu jis iššovė vieną kartą į orą. Išgirdę šūvį, vaikinai metė viską ką turėjo su savimi rankose ir nubėgo tiesiai keliu tolyn. Jis į L. sodybą nebuvo nuėjęs pažiūrėti kas ten įvyko. Maždaug po valandos į sodybą atvažiavo L.. Jis per langą matė, kad prie sodybos buvo jų marčios automobilis. Jis L. neskambino ir nepranešė apie tai kas atsitiko, tikėtina, kad jiems kiti kaimynai paskambino ir pranešė. Kitą dieną jis važiavo į polikliniką ir matė, kad toje vietoje, kur vaikinai numetė daiktus, kuriuos nešėsi iš L. sodybos, buvo numesti daiktai – kibiras su varžtais ir vinimis, kažkas iš metalo laužo, bet kas tiksliai nematė, sustojęs nebuvo ir neapžiūrinėjo kokie daiktai ten buvo numesti. Grįžus jam iš poliklinikos minėti daiktai vis dar buvo toje pačioje vietoje. Kodėl L. nesusirinko minėtų daiktų – jis nežino. Po vagystės jis kalbėjosi su L. ir jis jam pasakė, kad iš jo pavogė šieno smulkintuvą. Daugiau neminėjo, kas dar iš jo buvo pavogta. Minėtą vakarą šunys lojo visą vakarą, tačiau kol buvo ne taip vėlu, kol žiūrėjo televizorių namuose, nekreipė dėmesio į tai, kad lojo šunys. Ir tik vėliau, atsigulus miegoti, jis pažiūrėjo, ko loja jo šunys. Iki minėto vakaro jo kiemo šunys buvo ramūs, nelodavo. L. minėtoje sodyboje nuolatos negyvena, žiemomis dabar joje negyvena, tik atvažiuoja apžiūrėti. Kada paskutinį kartą iki minėtos vagystės matė L. sodyboje jis neatsimena (t.1,b.l. 48).

Įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, duomenys fiksuoti 2012 m. kovo 6 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 4-9).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, duomenys fiksuoti 2012 m. liepos 24 d. ir 2012 m. birželio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose (t. 1, b. l. 176-180, 197-200).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas detaliau jų neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinamieji padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką.

Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamieji užvaldė pagrobtą turtą, turėjo galimybę juo disponuoti, ką ir padarė. Asmenys veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, jų padarinius ir jų siekė. Turtas buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo sodybos teritorijos, kuri iš dalies yra aptverta tvora, į ją pateko pro neužrakintus vartus, teisės būti minėtoje vietoje kaltinamieji neturėjo. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta kaltinamųjų veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugomą teritoriją kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad A. K. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. asmenybę. Nagrinėjamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo nuosavybei padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad atitinkamų išvadų kaltinamasis nepadarė, skirta santykinai švelni laisvės apribojimo bausmė prevencinių tikslų nepasiekė. Be to, po nagrinėjamos veikos padarymo jis buvo nuteistas dar už vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Jo atžvilgiu atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai, tačiau galutinio procesinio sprendimo nėra priimta. Administracine tvarka nebaustas. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Niekur nedirba ir nesimoko, duomenų apie turimą turtą nėra. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su savo artimaisiais. Motina I. K. neteista, bausta administracine tvarka, turimais duomenimis nedirba. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre A. K. nesigydė, stebimų pacientų grupei nepriklauso, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2006-10-17 iki 2006-11-03. Diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas. Specialisto išvadoje Nr. 104MS-128 nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra tikslinga (t. 2, b. l. 25). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis, atsižvelgus ir į BK 80, 91 straipsniuose numatytus ypatumus, bus pasiekta kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nes kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesniam nei sankcijoje numatytas vidurkis terminui.

A. K. nagrinėjamą veiką padarė iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjo 2012-05-09), tad šiuo nuosprendžiu ir 2012-04-18 nuosprendžiu skirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu. Atsižvelgus į tai, kad veikos padarytos esant realiai sutapčiai, taip pat įvertinus jau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taikytinas dalinis bausmių sudėjimas. Į bausmę įskaitytina pagal 2012-04-18 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo I. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę. I. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru pilnai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. I. B. nėra teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda yra nebegaliojanti, dirba, mokosi, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, stebimų pacientų grupei nepriklauso, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Tiek kaltinamasis I. B., tiek nukentėjęs H. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie susitaikė, nukentėjusysis nurodė, kad atleido kaltinamajam, pretenzijų neturi. Įvertinęs visumą minėtų duomenų teismas sprendžia, kad konstatuota kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje I. B. naujų nusikalstamų veikų nedarys. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių nenustatyta. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Skirtos kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Nukentėjusysis H. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 3550 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 44), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jam padaryta žala yra atlyginta, ką patvirtina ir pateiktas pareiškimas (t. 2, b. l. 92). Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendžiu skirta bausme iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. K. nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę, jos terminą skaičiuojant nuo patalpinimo į laisvės atėmimo vietą dienos.

I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šešių mėnesių jų atlikimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

H. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.