Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-07-03 · Administracinė byla Nr. I1-3806-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-03Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
I1-3806-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00597-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3806-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00597-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu panašiai nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019-01-30 iki 2019-05-02 buvo laikomas Šiaulių TI 17, 9, 40, 90 ir 48 kamerose, kuriose buvo neužtikrintas privatumas sanitariniuose mazguose. Kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje ir jis atskirtas nuo gyvenamosios erdvės sienele ne aukštesne nei 1,5 m. aukščio ir atskirta užuolaida. Nėra įrengta kabina kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas patyrė diskomfortą, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Užuolaida pilnai neužsitraukia. Kamerų plotas yra nuo 6 iki 12 kv. m. Pareiškėjas buvo nuolat laikomas perpildytoje kameroje. Dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kurie pasireiškia baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu ir kitais nepatogumais. Nuteistajam turi tekti ne mažiau nei 4 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat į plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas bei baldų užimamas plotas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–11) nurodė, jog ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teigė, jog teisės aktai imperatyviai nenumato, jog sanitarinis mazgas turi būti atitvertas iki lubų. Visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina privatumą. Sienelių aukštis didesnis nei 1,5 m. Sanitarinio mazgo įėjimai 3, 9, 13, 17 atskirti durimis, o 12, 40, 48, 67 ir 90 – užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų.

Teismaskonstatauja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019-01-30 iki 2019-05-02 pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą bei neužtikrinant privatumo sanitariniuose mazguose.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Šiaulių TI 2020-04-07 pažyma (b. l. 14–16) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2019-01-30 iki 2019-05-02) buvo kalinamas 40, 3, 12, 58, 90, 9, 13, 67 ir 17 kamerose ir jose jam teko nuo 3,69 kv. m iki 19,95 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog 3 kameroje būdavo nuo 2 iki 3 žmonių, tačiau atsakovės atstovė nurodė, jog pareiškėjui būnant 3 kameroje nuo 2019-02-01 iki 2019-02-04 jis buvo laikomas tik vienas. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo 3 patalpoje buvusių asmenų skaičių (teismo posėdyje nurodė, jog nuo 2 iki 3 asmenų), kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie 3 kameros, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas tik pareiškėjas (b. l. 14–16). Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl kitose kamerose buvusių nuteistųjų skaičiaus ginčo laikotarpiu pareiškėjas jokių prieštaravimų nepateikė.

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t. y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali ploto norma, yra nepagrįsti.

Be to, teismas akcentuoja, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,6 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas, sanitarinio mazgo plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2018-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-31 sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko ne mažiau kaip 3,69 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerose.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktą šios Įrengimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusios kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (b. l. 18–19) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine konstrukcija, kurių aukštis yra nuo 1,7 m. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (b. l. 24–26), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida arba durimis.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje konstatavęs, jog tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto privatumo sanitariniuose mazguose atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė