Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Maldis”, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Valstybės turto fondas dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2003 m. rugsėjo 23 d. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d. su atsakovu UAB ,,Maldis” (buvo – E. A. firma ,,Maldis”) sudarė patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomos sutartį. Sutartimi buvo konstatuota, jog pastatas kapitališkai remontuotinas (sutarties 6 punktas), todėl į nuomos mokestį bus įskaitomos lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui (sutarties 12, 13 punktai), kuris turėjo būti atliktas iki 1998 m. sausio 1 d. Atsakovas 1997 m. sausio 15 d. pradėjo vykdyti minėtų patalpų kapitalinį remontą, todėl nuo šios dienos nuomos mokesčio skaičiavimas buvo sustabdytas, tačiau remonto iki 1998 m. sausio 1 d. neatliko, nesikreipė į ieškovą dėl remonto darbų atlikimo termino pratęsimo, todėl nuo 1998 m. sausio 1 d. nuomos mokestis vėl buvo pradėtas skaičiuoti. Ieškovas teigė, kad atsakovas nepateikė jam jokių įrodymų apie į remontą investuotų lėšų dydį, todėl remontui skirtų lėšų įskaitymas į nuomos mokestį nebuvo atliktas ir iš atsakovo buvo pareikalauta sumokėti visą nuomos mokestį, apskaičiuotą nuo sutarties sudarymo momento. Įsiskolinimas pagal šią sutartį už laikotarpį nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1999 m. sausio 4 d. sudaro 487 459,50 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys 1996 m. vasario 12 d. sudarė dar vieną negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, nuomos sutartį. Šios sutarties 12 punktas numatė, kad šių patalpų kapitaliniam remontui panaudotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį, kuris nemokamas nuo kapitalinio remonto pradžios iki tol, kol padengs įdėtas lėšas. Ieškovas teigė, kad, atsakovui suremontavus šias patalpas, jis 1996 m. spalio mėnesį įskaitė į šių patalpų nuomos mokestį 482 440 Lt, o iki 2002 m. liepos 12 d., t. y. iki patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, grąžinimo ieškovui ir 1996 m. vasario 12 d. nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčiui padengti buvo išskaičiuota 169 814,40 Lt. Likusi į patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, remontą įdėtų lėšų dalis – 312 625,60 Lt – buvo panaudota atsakovo skolos už patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomai sumažinti. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas ieškovui už patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomą pagal pirmą, t. y. 1996 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartį 174 833,90 Lt (487 459,50 Lt – 312 625,60 Lt). Ieškovas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo pagrindu pastatas, esantis Vilniuje, Vingrių g. 6, 1999 m. sausio 4 d. buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondas, atsakovas šį pastatą privatizavo, tačiau likusio nuomos įsiskolinimo ieškovui nepadengė. Remdamasis CK 6.256 straipsnio 1 dalies ir 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 174 833,90 Lt įsiskolinimo ir 63 289,86 Lt delspinigių už termino prievolei įvykdyti praleidimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 174 833,90 Lt įsiskolinimo už negyvenamųjų patalpų nuomą ir 31 664,93 Lt delspinigių ieškovo naudai. Teismas nurodė, kad dėl patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, pagerinimo išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį buvo suinteresuotas atsakovas, jis, norėdamas, jog toks įskaitymas būtų atliktas, turėjo pateikti ieškovui prašymą dėl lėšų, investuotų į patalpų pagerinimą, įskaitymo į nuomos mokestį bei tokių investicijų atlikimą patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas pagrįstai neatliko įskaitymo. Teismas laikė, kad atsakovo atliktų remonto darbų vertė gali būti įrodoma tik finansiniais dokumentais, kaip to reikalauja CK 2.74 straipsnio 3 dalis, 2.4 straipsnio 3 dalis ir tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9 ir 10 straipsniai, bet ne sąmata ir eksperto išvada, kurios negali būti laikomos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nes įrodo tik darbų atlikimo faktą, tačiau nepagrindžia patirtų išlaidų dydžio. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 384 ,,Dėl investuotų į privatizuojamas patalpas ar pastatus lėšų atlyginimo“ ir 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 ,,Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” nuostatas, pagal kurias privatizuojamą objektą pagerinusiam ir jį privatizavimo būdu įsigyjančiam nuomininkui negali būti atlyginama ta privatizavimo lėšų dalis, kuri įskaityta į nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 32 punktas nustato, kad nuomininkas turi raštiškai patvirtinti, jog yra susipažinęs su nustatyta tvarka įvertinto objekto (statinio) nustatytu vertės padidėjimo procentu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas su VĮ Valstybės turto fondas turto vertintojų nustatytu patalpų vertės padidėjimo dėl nuomos metu pagerinimui padarytų išlaidų procentu sutiko (b.l.134-135, 163), todėl visos atsakovo turėtos turto pagerinimo išlaidos buvo jam atlygintos pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, privatizavimo metu. Spręsdamas netesybų priteisimo klausimą teismas nurodė, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis, nors ir apskaičiuotas pagal nuomos sutarties nuostatas ir neperžengiant senaties termino ribų, tačiau yra aiškiai per didelis, nes metinis delspinigių dydis yra net 73 proc., tuo tarpu komercinių bankų teikiamų paskolų vidutinė metinių palūkanų norma neviršija 10 proc. Atsižvelgiant į tai, teismas priteistinų delspinigių dydį sumažino perpus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą, ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus dėl išnuomotų patalpų kapitalinio remonto atlikimo įvykdė nustatytu laiku bei tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes vienu iš ieškinio tenkinimo motyvų teismas nurodė tai, kad atsakovas neįrodė išnuomotų patalpų kapitaliniam remontui skirtų lėšų dydžio, tuo tarpu kitą ieškinio tenkinimo motyvą pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad atsakovo lėšos, panaudotos patalpų kapitaliniam remontui (nurodant jų dydį), buvo užskaitytos vykdant šių patalpų privatizavimą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pirmosios instancijos teismo argumentą, kad atsakovas nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių turėtas patalpų kapitalinio remonto išlaidas, nurodė, kad tokie įrodymai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsakovui atlikus patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, kapitalinį remontą bei pateikus VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba“ pažymą apie kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydį, ieškovas ne tik kad atliko nurodytų lėšų įskaitymą į patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, nuomos mokestį, bet ir dalį šių lėšų įskaitė į patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomos mokestį. Teisėjų kolegija laikė, kad ieškovo atsisakymas atlikti panaudotų kapitaliniam remontui lėšų užskaitymą pagal byloje pateiktą tos pačios VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba“ pažymą prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5, 6.193 straipsniai), o atsakovo panaudotų lėšų dydį patvirtina ir atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentą, kad atsakovas nepateikė ieškovui prašymo dėl lėšų įskaitymo į nuomos mokestį, nurodė, kad pagal nuomos sutarties sąlygas lėšų įskaitymas į nuomos mokestį buvo susietas su paties patalpų kapitalinio remonto atlikimo faktu, išlygų dėl prašymo užskaityti lėšas pateikimo sutartyje nėra, o ieškovui turėjo būti žinoma apie atliktą pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, kapitalinį remontą, nes jį priimant naudoti dalyvavo atsakingas Vilniaus m. savivaldybės atstovas, be to, pastato būklė turėjo būti įvertinta ir jį perduodant Turto fondui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija laikė, kad atsakovas įrodė pastato kapitalinio remonto atlikimo faktą ir panaudotų lėšų dydį. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pastato pagerinimo išlaidos atsakovui buvo atlygintos jų privatizavimo metu, nes iš pastato privatizavimo sutarties bei prieš jos sudarymą VĮ Valstybės turto fondas atliktos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad privatizuojant minėtą pastatą privatizuojamojo turto kaina atsakovui buvo sumažinta atsižvelgus į šio turto vertės pagerėjimą, tačiau turto vertės pagerėjimas bei dėl to jo vertės padidėjimas priklauso ne vien nuo šio turto kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydžio, bet ir nuo daugelio kitų faktorių, tarp jų ir nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių, nulemiančių turto rinkos vertę, į kurią atsižvelgiant vyksta šio turto privatizavimas. Teisėjų kolegija laikė, kad pritaikius nurodytas turto vertės pagerėjimo nustatymo taisykles, pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, pagerėjimas sudarė 2 891 304 Lt, o visos pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos atsakovui nebuvo atlygintos. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo įskaitytos visos lėšos, panaudotos patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, kapitaliniam remontui, kurių dydis buvo apskaičiuotas pagal VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba“ pažymą ir tik dalis lėšų panaudotų pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g, 6, kapitaliniam remontui, tačiau toks ginčo išsprendimas neatitiktų šalių susitarimo bei pažeistų atsakovo teisėtus lūkesčius į visą jo panaudotų lėšų kompensavimą (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad nuomos mokestis už pastatą, esantį Vilniuje, Vingrių g, 6, sudaro 487 459 Lt, tuo tarpu atsakovui nekompensuota lėšų už šio pastato kapitalinio remonto dalis 368 226 Lt bei jo patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dalis viršijanti šių patalpų nuomos mokestį 312 625,6 Lt akivaizdžiai viršija ieškovo reikalaujamo pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomos mokesčio dydį (368 226 + 312 625,6 = 680 851,6), todėl tenkinti ieškovo reikalavimo nėra pagrindo (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 4 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą. Ieškovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino šios bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė CPK 185, 265 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ nuostatų, numatančių, kad teismas, laikydamasis rungimosi principo, turi aiškintis ne tik tas aplinkybes, kuriomis pagrindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, bet ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kt. Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovo reikalavimas sumokėti likusį nesumokėtą nuomos mokestį už negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomą turėjo būti atmestas atsižvelgiant vien į pareikšto reikalavimo ribas ir nustatytą aplinkybę, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus dėl išnuomotų negyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto atlikimo įvykdė nustatytu laiku bei tinkamai. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo reikalavimas priteisti nesumokėtą nuomos mokestį ir delspinigius buvo grindžiamas ne vien ta aplinkybe, kad atsakovo išnuomotų negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, kapitalinis remontas nebuvo atliktas iki 1998 m. sausio 1 d., bet taip pat ir tuo, kad atsakovas ieškovo neinformavo apie šių patalpų kapitalinio remonto atlikimą, nepateikė ieškovui jokių įrodymų apie lėšas, investuotas į šių patalpų remontą, taip pat ir prašymo įskaityti šias lėšas į patalpų nuomos mokestį, dėl to toks įskaitymas nebuvo atliktas.

2. Apeliacinės instancijos teismas, bandydamas sutapatinti tarp šalių susiklosčiusius ūkinius-komercinius santykius dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 9, nuomos pagal 1996 m. vasario 12 d. nuomos sutartį ir ūkinius-komercinius santykius dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomos pagal 1996 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartį, neįvertino to, kad nors šių sutarčių sąlygos ir buvo vienodos, tačiau pačios atsakovės veiksmai, siekiant patalpų kapitaliniam remontui atliktų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį, skyrėsi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė, siekdama patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 9, kapitaliniam remontui panaudotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį pagal 1996 m. vasario 12 d. nuomos sutartį kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę su atitinkamu prašymu, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė lygiai taip pat siekė patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, kapitaliniam remontui panaudotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį pagal 1996 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartį, atsakovas nepateikė.

3. Apeliacinės instancijos teismas, 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendime aiškindamas 1996 m. gruodžio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomos sutartį, pažeidė CK 6.193 straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to netinkamai nustatė 1996 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartimi apibrėžtą atsakovo prievolę mokėti nuomos mokestį už išsinuomotas negyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, Vingrių g. 6, ir jos vykdymo sąlygas. 1996 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartimi kapitalinio remonto atlikimo faktas nebuvo susietas su atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį už išsinuomotas negyvenamąsias patalpas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomininko padarytų valstybei (savivaldybei) priklausančių patalpų pagerinimų atlyginimo klausimus šių patalpų privatizavimo metu, laikydamas, kad atsakovui privatizavimo metu nebuvo atlygintos visos pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, pagerinimo išlaidos, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 384 „Dėl investuotų į privatizuojamas patalpas ar pastatus lėšų atlyginimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 21 d. sprendime nurodydamas, kad įskaitymas, kaip turto pagerinimo išlaidų atlyginimas, galimas tik vieną kartą, todėl lėšos, atsakovo investuotos į nurodytų patalpų kapitalinį remontą, kurios atsakovui buvo atlygintos patalpų privatizavimo metu, negali būti įskaitytos į tų pačių patalpų nuomos mokestį, tinkamai išaiškino ir pritaikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 384 „Dėl investuotų į privatizuojamas patalpas ar pastatus lėšų atlyginimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Maldis“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nesusiaurino šios bylos nagrinėjimo ribų, remdamasis byloje esančiais įrodymais padarė neginčytiną išvadą, kad atsakovas savo įsipareigojimus dėl išsinuomotų patalpų kapitalinio remonto atlikimo įvykdė nustatytu laiku ir tinkamai. CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ taip pat nurodyta, kad teismas neturi išeiti už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų; pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus turi teisę tik ieškovas.

2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių turėtas patalpų kapitalinio remonto išlaidas, nes tokie įrodymai (VĮ „Projektų ekspertizės valdybos“ pažyma apie investuotas lėšas pastate, esančiame Vilniuje, Vingrių g. 6; statinio priėmimo naudoti aktas) buvo pateikti. Kasaciniame skunde remiantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis nukrypstama nuo sąžiningumo aiškinant sutartį, nes ignoruojamas nuomos sutarties 12 punktas, pagal kurį nuomos mokestis nemokamas pradėjus kapitalinį remontą iki tol, kol nuomos mokestis padengs investuotas lėšas.

3. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinio teismo išvada dėl nuomininko padarytų valstybei (savivaldybei) priklausančių patalpų pagerinimo atlyginimo šių patalpų privatizavimo metu pažeidė materialinės teisės normas, yra nepagrįstas. Priešingai, nei teigiama, kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turto vertės pagerėjimas ir dėl to jo vertės padidėjimas, priklauso ne vien nuo šio turto kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydžio, bet ir nuo daugelio kitų faktorių, tarp jų nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, nulemiančių turto rinkos vertę. Šie pokyčiai matomi VĮ Valstybės turto fondas turto vertinimo komisijos ataskaitoje, kuria buvo vadovautasi objekto privatizavimo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad realiai visos pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos atsakovui nebuvo atlygintos.

Tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas prašo ieškovo kasacinį skundą patenkinti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą.

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė ieškovui prašymo dėl lėšų, investuotų į patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, pagerinimą, įskaitymo į nuomos mokestį bei tokių investicijų atlikimą patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad atsakovas su VĮ Valstybės turto fondas turto vertintojų nustatytu patalpų vertės padidėjimo dėl nuomos metu pagerinimui padarytų išlaidų procentu sutiko (b.l. 134-135, 163), todėl visos atsakovo turėtos turto pagerinimo išlaidos buvo jam atlygintos pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, privatizavimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus dėl išnuomotų patalpų kapitalinio remonto atlikimo įvykdė nustatytu laiku bei tinkamai, laikė, kad atsakovas pateikė leistinus įrodymus, patvirtinančius turėtas patalpų kapitalinio remonto išlaidas; pagal nuomos sutarties sąlygas lėšų įskaitymas į nuomos mokestį buvo susietas su paties patalpų kapitalinio remonto atlikimo faktu, o ieškovui turėjo būti žinoma apie atliktą pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, kapitalinį remontą, nes jį priimant naudoti dalyvavo atsakingas Vilniaus m. savivaldybės atstovas, be to, pastato būklė turėjo būti įvertinta ir jį perduodant Turto fondui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, pagerėjimas sudarė 2 891 304 Lt, o visos pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos atsakovui pastato privatizavimo metu nebuvo atlygintos, todėl ieškinį atmetė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisės taikymo klausimais, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kurių pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, taikymą. Teismų priimtais sprendimais, remiantis šalių procesiniais dokumentais (ieškininiu pareiškimu, atsiliepimu, dubliku, tripliku), šalių sudaryta sutartimi ir kitais byloje šalių faktiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1996 m. gruodžio 20 d. su atsakovu sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1096 ir pagal šią sutartį patalpų perdavimo ir priėmimo aktu atsakovui nuomos teise perdavė valstybei nuosavybės teise priklausančias 778,69 kv m bendrojo naudingo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, Vingrių g. 6. Nuomos terminas pagal sutarties 3 punktą nustatytas nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Pagal sutarties 1 ir 6 punktus atsakovas įsipareigojo mokėti savivaldybei 38 934,50 Lt per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. Sutarties 12 ir 13 punktuose nustatyta, kad į nuomos mokestį bus įskaitomos lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui (kuris turi būti atliktas iki 1998 m. sausio 1 d.), ir nuomos mokestis bus nemokamas nuo to laiko, kai bus pradėtas kapitalinis remontas (gavus reikiamas sąlygas, paruošus ir nustatyta tvarka suderinus projektinę dokumentaciją), iki tol, kol bus padengtos įdėtos lėšos. Atsakovas 1997 m. sausio 15 d. gavo atitinkamus leidimus ir, sudaręs rangos sutartį, Nr. 01/15 pastato rekonstrukcijos ir remonto paruošiamiems darbams, apie tai 1997 m. sausio 30 d. raštu pranešė savivaldybei ir paprašė nutraukti patalpų nuomos mokesčio skaičiavimą, nuo 1997 m. sausio 15 dienos nuomos mokesčio priskaitymai buvo sustabdyti (ieškinio pareiškimas).

Iš ieškinio turinio matyti, ir tai nurodė ir bylą nagrinėję teismai, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarė prielaida, jog atsakovas po nuomos sutarties dėl patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, sudarymo, nemokėjo nuomos mokesčio, bet ir nustatytu laiku neatliko patalpų kapitalinio remonto, kuriam lėšos pagal šalių susitarimą turėjo būti įskaitytos į patalpų nuomos mokestį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad prieš ginčo sutarties sudarymą (tai nurodyta ir ieškininiame pareiškime) 1996 m. vasario 12 d. ieškovas iš esmės analogiškomis sąlygomis išnuomojo atsakovui patalpas, esančias Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6. Šios patalpos nuomos sutartyje šalys taip pat, kaip ir nagrinėjamuoju atveju, susitarė dėl išnuomotų patalpų kapitalinio remonto bei dėl jam panaudotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį. Atsakovui atlikus patalpų kapitalinį remontą bei pateikus valstybės įmonės „Projektų ekspertizės valdyba”, kuri atliko valstybės turto ekspertizę bei įvertinimą (b. l. 223-227), pažymą apie kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydį, ieškovas atliko lėšų įskaitymą į patalpų, esančių Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 6, nuomos mokestį bei dalį šių lėšų įskaitė į patalpų, esančių Vilniuje, Vingrių g. 6, nuomos mokestį (b. l. 14, 128). Pagal nuomos sutarties sąlygas lėšų įskaitymas į nuomos mokestį buvo susietas su patalpų kapitalinio remonto atlikimo faktu (Sutarties 12 punktas). Ieškovui turėjo būti žinoma apie atliktą pastato, esančio Vilniuje, Vingrių g. 6, kapitalinį remontą, nes jį priimant naudoti dalyvavo atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, be to, pastato būklė turėjo būti įvertinta ir jį perduodant Turto fondui. Kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydžiui patvirtinti pateikti VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba” (Projektų ekspertizė) pažyma bei ekspertizės aktas, kurie patvirtina atsakovo lėšų, panaudotų kapitaliniam remontui, dydį, tai patvirtina ir pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Pastatas po kapitalinio remonto buvo priimtas naudoti 1997 m. gruodžio mėn. (b. l. 55-57). Bylos faktinės aplinkybės paneigia ieškinio pagrindimą. Įstatymas (CPK 185 straipsnis) nustato laisvo įrodymų vertinimo principą. Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai, taip pat jų visumą, turi padaryti išvadą, ar aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, laikytinos nustatytomis. Įstatymas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) reikalauja priimti sprendimą dėl visų šalies pareikštų reikalavimų ir nustato bendrojo pobūdžio draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Civilinio proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Įstatymu leidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas CPK konkrečiai nurodytais atvejais (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 265 straipsnių nuostatas, nes nagrinėjo bylą pareikšto reikalavimo ir jo pagrindimo ribose. Byloje nėra ginčijamas ginčo turto privatizavimo sandoris. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas atsakovui į nuomos mokestį turėjo būti įskaičiuotos visos pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos. Kai privatizuojamos valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančios patalpos ar pastatus įsigyja patalpų ar pastatų nuomininkas, kuris investavo lėšas pagal suderintą projektą, jam šios lėšos neatlyginamos. Jos turi būti diskontuotos pastato privatizavimo metu. (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.