Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-503-298/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
1-503-298/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
A. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-503-298/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37127-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, kaltinamajam A. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant įspėjimą, įpareigojimą tęsti mokslą bei nekeisti gyvenamosios vietos;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) –1 metų laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį– 40 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 5 mėnesių laisvės atėmimas;

4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme paskirtas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas;

6. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį– 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 2 metų laisvės atėmimas;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu subendrinta su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

9. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. birželio 1 d. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį –1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilnius miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 4 metų laisvės atėmimas;

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį –6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2021 m. spalio 25 d. apie 03.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – brolį R. F., t. y. tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam į galvą, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. F. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. F., apklausiamas teisme kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad su broliu ir draugais buvo mieste. Grįžtant taksi automobiliu, brolis pradėjo kabinėtis prie vairuotojo. Grįžus namo, brolis pradėjo jį įžeidinėti, todėl jis kumščiu sudavė broliui į pakaušio sritį, po to išėjo. Mano, kad brolis nuo suduoto smūgio buvo parkritęs, pats atsikėlė, tačiau gerai nepamena. Nevartojo alkoholio. Retai bendrauja su broliu. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 179).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Kaltinamojo A. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku su broliu R. F. iš miesto grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu su broliu buvo pas draugus, kur brolis vartojo alkoholį. Jis alkoholio nevartojo. Būnant namuose tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, dėl ko jau tiksliai nepamena, kurio metu jis broliui ranka, kuria tiksliai nepamena, kelis kartus, galimai kaip nurodyta įtarime, bet ne mažiau kaip du kartus sudavė broliui į galvą – nuo suduotų smūgių, kiek pamena, šis nukrito ant žemės, kiek pamena, prieš suduodant dar sudaužė jo telefoną, nes jis norėjo kviesti policiją. Kas iškvietė policiją, nežino, nes dar iki ją iškviečiant jis išėjo iš namų. Su broliu susitaikė, dėl savo poelgio gailisi (b. l. 86-88, 105-107).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas R. F. parodė, kad 2021 m. spalio 25 d. apie 03:00 val. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su broliu A. F., kurio metu jis jį užpuolė – kumščiais kelis kartus smūgiavo jam į veidą, o jam parkritus ant grindų, spardė jį kojomis, dėl ko jautė stiprų fizinį skausmą. Protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Protokole taip pat užfiksuota, kad R. F., apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad jis ir jo brolis A. F. visą dieną buvo kartu. Apie 02:40 val. abudu grįžo į namus. Sėdėjo kambaryje prie stalo, valgė. Be jokios priežasties jo brolis A. F. pradėjo konfliktuoti, staiga kumščiu sudavė jam į veidą, tačiau nuo pirmojo smūgio jam pavyko išsisukti ir jis iškvietė policiją. Tai išgirdęs, brolis A. F. paėmė nuo stalo jo telefoną ,,Redmi 9C“ ir metė jį į spintelę, tokiais savo veiksmais jį sulaužė. Netrukus pakartotinai jį užpuolė, bandydamas išsisukti nuo smūgio, nukrito ant grindų ir kol gulėjo, jo brolis A. F. spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, po ko išėjo iš namų. Po kiek laiko brolis grįžo, išlaužęs duris, pateko į namą, paėmė žiebtuvėlį, ir vėl išėjo (b. l. 4-18).

Nukentėjusiojo R. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad greitoji medicinos pagalba po įvykio jam buvo nereikalinga, pats į medikus nei tą dieną, nei vėliau nesikreipė. Įvykio metu, kai jį brolis spardė kojomis į vairias kūno vietas, jautė fizinį skausmą. Kilus žodiniam konfliktui, brolis vieną kartą dešine ranka sudavė jam į dešinį skruostą, po ko jis parkrito ant fotelio, o po to ant žemės, ant kairiojo šono tarp pasislinkusių fotelių, tada brolis ne mažiau kaip 10 kartų kojomis spardė jam į įvairias kūno vietas. Jis rankomis dengėsi veidą, galvą, todėl skausmą jautė dešinėje rankoje, šone, nugaroje. Brolis ne mažiau kaip 10 kartų kojomis spyrė jam. Dėl jam sukelto skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes skausmas praėjo, nei mėlynių, nei kitų sumušimo žymių nebuvo. Pretenzijų broliui neturi. Policiją kvietė, būdamas supykęs dėl sudaužyto telefono. Sudaužytą telefoną ,,Xiomi Redmi 9C“ vertina 120 eurų. Konflikto metu brolis, paėmęs telefoną, daužė į spintelę, jo korpusas yra perlinkęs ir netinkamas taisymui. Sulenkęs telefono korpusą jį numetė ant stalo. Dėl šio įvykio jam padaryta 120 eurų turtinė žala. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. F. parodė, kad brolis jam spyrė ne 10 kartų, o 2 kartus. Spyriai nebuvo stiprūs ir jokio fizinio skausmo nejautė, pataikė kažkur į kūną, jau tiksliai nepamena. Fizinį skausmą pajuto, kai brolis ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam į pakaušį – kuria ranka sudavė, nepamena. Tą naktį buvo neblaivus, todėl galėjo supainioti ir pasakyti, kad spyrė 10 kartų. Taip pat neturi pretenzijų dėl sudaužyto telefono, su broliu susitaikė, pretenzijų neturi (b. l. 32-34, 55-57).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis R. F. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 9C“, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-39).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nuketėjusiojo R. F. pateikto mobiliojo ryšio telefono ,,Redmi 9C“ apžiūra. Nurodyta, kad telefono IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Telefono nugarėlė tamsiai mėlynos spalvos, telefono ekranas visas sudaužytas, pats telefonas perlinkęs, ant telefono galinio dangtelio yra baltos spalvos lipdukas nurodantis IMEI kodus (b. l. 40-44).

Akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. F. ir įtariamojo A. F. metu, nukentėjusysis R. F. parodė, kad, kiek pamena, A. F. ranka trenkė jam į pakaušį – kiek kartų, nepamena, ir du kartus spyrė į kūną, kur tiksliai, nepamena. Buvo išgėręs, nelabai ką pamena, taip pat buvo labai piktas ant brolio dėl telefono. Fizinį skausmą jautė dėl sudavimo į galvos sritį – pakaušį, dėl spyrių fizinio skausmo nejautė. A. F. parodė, kad brolio tikrai nespardė – porą kartų sudavė delnu į galvą (b. l. 51-54).

Liudytojos D. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad gyvena kartu su sūnumi R. F. ir kitu sūnumi A. F. name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 25 d. apie 02:40 val., namo atvažiavo R. F. ir A. F.. Jie pavalgė. A. F. pradėjo kabinėtis prie R. F.. Ji neprisimena, ką jis sakė. R. F. tuo metu sėdėjo fotelyje. Jie buvo kambaryje. R. F. atsistojo, paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir norėjo skambinti policijai. Tuo metu A. F. priėjo prie R. F., iš rankų išrovė R. F. telefoną ir telefonu smogė į spintelės kampą, taip sugadino telefoną. A. F. priėjo prie R. F. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti R. F.. Ji matė, kaip A. F. rankų kumščiais smūgiavo R. F. į šonus ir kairę ranką. Nepamena, kuria randa sudavė smūgius ir kiek jų buvo. Nuo smūgių R. F. nukrito ant grindų tarp fotelių. Tada R. F. atsistojo, paėmė jos telefoną, iškvietė policijos pareigūnus. A. F. apsirengė ir išėjo (b. l. 77-80, 81-82).

Akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos tarp liudytojos D. F. ir įtariamojo A. F. metu, liudytoja D. F. nurodė, kad atsisako atsakyti į akistatos metu jai užduodamus klausimus. A. F. parodė, palaiko savo parodymus, duotus apie įvykį. Brolio nespardė. Sutinka, kad vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė broliui į veidą, kai šis jį pravardžiavo. Po suduoto smūgio brolis pasakė, kad iškvies policiją. Jis, nenorėdamas, kad brolis iškviestų policiją, paėmė ant stalo gulėjusį brolio mobiliojo ryšio telefoną, metė telefoną ant grindų. Nematė, ar telefonas sudužo, nes iš išėjo iš namų. Telefoną metė tyčia, nes buvo supykęs ant brolio dėl įžeidimo jį pravardžiuojant (b. l. 94-96).

Liudytojo Sergejaus Starovoitovo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2021 m. spalio 25 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu Ernestu Zuja iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, kad pranešėją muša brolis. Nuvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, kuri nurodė, kad jos sūnūs susimušė ir pabėgo. Kambaryje miegojo vyriškis, kaip paaiškėjo nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad tarp jo ir brolio kilo konfliktas, ir brolis jį pradėjo mušti, taip pat sudaužė jo telefoną. Nurodė, kad sudaužė telefoną, nes jis iškvietė policiją, tada pradėjo mušti jį į veidą, nurodė, kad jam skauda žandikaulį. Kai jis buvo pargriuvęs, jį spardė. Moteris, buvusi įvykio vietoje, nurodė, kad viską matė, tačiau nurodė, kad nenori kištis tarp sūnų, kad jie patys išsiaiškintų. Ant nukentėjusiojo veido akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tik skundėsi kad skauda žandikaulį, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nukentėjusysis parodė savo mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo visas sudužęs (b. l. 72-74).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Garso įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina asmuo, prisistatęs R. F., ir prašo pagalbos, nes mušasi brolis, adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad brolis neblaivus (b. l. 61-63).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 4 garso ir vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kamera apžiūra. Vaizdo įrašai iš 2021 m. spalio 25 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 25 d. 03:36:33 iki 2021 m. spalio 25 d. 03:51:32 val. Vaizdo įraše Nr. 1 užfiksuota kaip atvykusiems policijos pareigūnams namo duris atidaro moteris, kuri nurodo, kad jos sūnus, kuris mušėsi jau pabėgo ir palydi pareigūnus į kambarį, kur pašaukia vyriškį vardu R., liepia jam keltis, paaiškindama, kad policijos pareigūnai jau atvyko. Policijos pareigūnui pasiteiravus moters, kas nutiko, ši nurodo, kad vyresnysis sūnus sumušė kitą jos sūnų ir sulaužė telefoną. R. F. atvykusiems policijos pareigūnams aiškina, kad susimušė su broliu. Moteris nurodo, kad žodis po žodžio, po to susimušė su kumščiais, galvojo, kad išdaužys visus stiklus. Nurodo, kad tai jau ne pirmas kartas, kad kvietė policiją ir ankščiau. Vyriškis nurodo, kad jis kvietė policiją, ir paaiškino, kad iš pradžių brolis pradėjo daužyti telefoną. Jis kartu su broliu nesenai grįžo iš miesto. Moteris patikslina, kad buvo 02:40 val. Nurodo, kad viskas buvo gerai, kol neatvažiavo namo. Vyriškis paaiškino, kad brolis valgė, po to žodis po žodžio pradėjo jį įžeidinėti, šis atsakė, kad nenori su juo šnekėti. Brolis pradėjo klausti, kas jam yra. Moteris nurodo, kad kitas brolis šį pavadino „gaidžiu“, kad jis buvo stipriai išgėręs. R. F. nurodo, kad įvykio muštynės, brolis pradėjo jį mušti. Moteris nurodo, kad mušė kumščiais, po to kojomis, ji viską matė. Moteris paaiškino, kad iš pradžių mušė kumščiais, po to spardė kojomis, tada jį patraukė. R. F. paaiškino, kad kai jis sėdėjo prie stalo, brolis atsistojęs norėjo jam trenkti, tačiau šis pasitraukė ir jam nepataikė. Broliui pasakė, kad kviečia policiją ir skambino. Vaizdo įraše Nr. 2 užfiksuota kaip vyriškis tęsia pasakodamas, kad paskambinęs į policiją padėjo telefoną ant stalo, o brolis, paėmęs telefoną nuo stalo, pradėjo daužyti, pulti jį ir išėjo. Paaiškino, kad jo motina uždarė duris, o brolis išlaužė duris, paėmė žiebtuvėlį ir išėjo. Moteris teiraujasi policijos pareigūnų, ar šie jo nematė einančio. R. F. nurodo, kad brolis nuėjo link miško, kur galimai yra iki šiol. Policijos pareigūnas atsako, kad keliu tikrai niekas nėjo. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar pataikė jam kur nors, R. F. patikslina, kad pataikė į veidą, nurodė, kad skauda žandikaulį. Paaiškino, kad mušė jį parkritusį prie fotelio, mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, jaučia skausmą visame kūne. Moteris patvirtina sūnaus žodžius, kad nugriovė tarp fotelių, iš pradžių mušė rankomis, po to spardė kojomis. R. F. patikslino, kad kai jis iškvietė policiją, brolis jam pasakė, kad rytoj jį užmuš. Nurodo, kad brolis teistas dėl vairavimo. R. F. nurodė, kad brolis neblaivus, alkoholį vartoja nuo penktadienio. Policijos pareigūnas teiraujasi moters, ar ją mušė, ši atsako, kad ją tik pastūmė ir paaiškino, kad ji bijojo, jog jis jai televizoriaus, stiklų neišdaužytų. Vyriškis policijos pareigūnui rodo sudaužytą telefoną, paaiškina, kad jį tik šiandien pasiėmė. Policijos pareigūnas, išeidamas iš kambario, nurodo, kad tuoj ateis. Išėjęs iš namo į kiemą šviečia žiebtuvėliu kiemo teritoriją, po to sugrįžta į namo vidų. Vaizdo įraše Nr. 3 užfiksuota kaip policijos pareigūnas alkotesteriu tikrina R. F. blaivumą, teiraujasi, ar ja reikia medicinos pagalbos. Šis atsako, kad medicinos pagalbos nereikia, nurodo, kad jam reikia miego. Kitas policijos pareigūnas teiraujasi moters asmens duomenų. Nustatytas 1,94 promilių girtumas. Vaizdo įrašas Nr. 4. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 66-69).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad A. F. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – brolio R. F. atžvilgiu, t. y. konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam į galvą, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. F. fizinį skausmą. A. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. F. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. F. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 122-135), baustas administracine tvarka (b. l. 117-121), dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, susitaikė su nukentėjusiuoju, jis jam atleido, atlygino turtinę žalą, į tai, kad vykdo jam paskirtus įpareigojimus, dirba ir išlaiko sugyventinės vaiką, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl to bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 89-90).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir subendrinta galutine bausme skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis