- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e1-403-743/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49447-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. gruodžio 19 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, K. R. sudavė du smūgius rankos kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinių dešinio smilkinio ir dešinio antakio žaizdų.
Kaltinamasis D. M., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 19 d. vartojo alkoholinius gėrimus, kai kažkas iš kaimo pasakė, kad K. R. paskleidęs kalbas apie tai, kad jis neva pardavinėja degtinę. Jis to nedaro, todėl supyko tai išgirdęs, apie 17 val. nuėjo pas K. R. į namus ir kairės rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į veidą, jam iš dešinio antakio pradėjo bėgti kraujas. Po jo suduotų smūgių K. išbėgo iš namų. Kambaryje tuo metu buvo ir jo brolis V. R. Kuomet K. išbėgo, jis dar pašnekėjo ir parūkė su V. ir išėjo pas pažįstamą R. B., toliau vartoti alkoholio. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Supranta, kad pasielgė netinkamai sumušdamas K. R., ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlikti viešuosius darbus ir kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Yra teistas maždaug prieš dvidešimt metų, teistumai išnykę. Savo turto neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna mėnesinę 200 eurų pašalpą. Jam paaiškinta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 39,69 eurų ieškinį, tačiau šiuo metu neturi pinigų, todėl šią sumą sumokės, kai gaus teismo nuosprendį (b. l. 139–142).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro gautą garso įrašą, girdėti, jog pranešėjas K. R. pranešė, kad namuose, Lazdijų rajono sav., Varnėnų k., jį sumušė D. M. (b. l. 32–34).
Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo dėl sumušto asmens ir parodymų matyti, kad tarnybos metu, 2020 m. gruodžio 19 d. apie 17 val. 58 min. buvo gautas pranešimas, kad Lazdijų rajono sav., Varnėnų k., prieš 5 minutes pranešėją sumušė jam žinomas asmuo. Nuvykus į įvykio vietą: (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas K. R., kuris nurodė, kad apie 17 val. į namus atėjęs D. M., be jokios priežasties, jam su broliu sėdint ant sofos ir žiūrint televizorių, sudavė kairės rankos kumščiu du smūgius į dešinį antakį. Ant K. R. veido buvo kraujo. Jo brolis V. R. paaiškino, kad paties įvykio nematė. D. M. buvo rastas pas R. B., vartojantis alkoholinius gėrimus. Jis teigė, kad K. R. nemušė, buvo užėjęs pas jo brolį tik parūkyti, ant jo kairės rankos krumplių matėsi patinimas. Alkoholio kiekio matuokliu D. M. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, K. R. – 0,60 promilių neblaivumas. D. M. buvo pristatytas į Lazdijų policijos komisariatą, o K. R. buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatyta dešiniojo antakio kirstinė žaizda (b. l. 36, 94–95).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje (b. l. 17–23).
Iš akistatos protokolo matyti, kad D. M. policijos pareigūnui parodė, kad sumušė K. R. suduodamas jam du smūgius kaire ranka į veidą (b. l. 132–133).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0761 2020 m. gruodžio 19 d. 18 val. 48 min. D. M. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, o 18 val. 49 min. K. R. nustatytas 0,60 promilių neblaivumas. (b. l. 37–39).
Nukentėjusysis K. R. parodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d. apie 16.45 val., namuose su broliu žiūrint televizorių, atėjo D. M. Įėjęs jis jam pasakė: „norėjai vakar skambinti policijai“, ir kairės rankos kumščiu trenkė į dešinį antakį, tada pasakė dar kartą: „norėjai skambinti“, ir sudavė antrą smūgį į tą patį antakį. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas iš antakio srities. Jis išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Policiją iškvietė maždaug po 40 min., nes labai smarkiai bėgo kraujas iš antakio, bandė kraują sustabdyti. Dėl ko jam D. sudavė, nežino. D. išgėręs dažnai būna agresyvus ir prie visų kabinėjasi. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1, 77–78).
Liudytojas V. R. parodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d. apie 16.45 val., namuose su broliu K. žiūrint televizorių, atėjo netoliese gyvenantis D. M. Jis buvo supykęs. Kiek jam žinoma, brolis kaime buvo paskleidęs apkalbas apie D. M., tačiau ką pasakęs, nežino. Tik atėjęs į namus D. priėjo prie brolio ir sudavė jam du smūgius kaire ranka į veidą, pataikė į antakį. Ką sakė D., neišgirdo, tačiau suprato, kad jis mušė brolį dėl jo skleidžiamų apkalbų. Po smūgių broliui pradėjo bėgti kraujas ir jis išėjo į kiemą. D. su juo dar parūkė ir po kelių minučių išėjo namo. Po kurio laiko brolis grįžo į namus, matė, kad jam iš dešinio antakio bėgo kraujas. Po kurio laiko atvažiavo policija (b. l. 101–102).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1098/2020 (06) nurodyta, kad K. R. muštinės dešinio smilkinio ir dešinio antakio žaizdos galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu du kartus smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, iš karto po įvykio ant jo matėsi sužalojimo žymės, nukentėjusysis dėl to juto fizinį skausmą. Tai, kad K. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad D. M., tyčia du kartus smūgiuodamas K. R., jį nežymiai sužalojo ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Įvertinus tai, D. M. veika kvalifikuotina kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 170–172, 174).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. M. neteistas (b. l. 153–155); baustas administracine tvarka (b. l. 156); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 157, 158); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 161); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad gyvena tvarkingai, nusiskundimų jo elgesiu seniūnija negavusi (b. l. 164).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo D. M. asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima vidurkiui viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnio 2 dalis), bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamais prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 39,69 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 58–59), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 60). Turtinė žala susidarė dėl K. R. gydymo išlaidų. Kadangi 39,69 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų D. M. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkintinas ir iš D. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 39,69 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, – laikmena su pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, D. M. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Priteisti iš kaltinamojo D. M. 39,69 Eur (trisdešimt devynis eurus 69 ct) už nukentėjusiojo K. R. gydymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, – laikmeną su garso įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti D. M., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.