Tauragės apylinkės teismo nutartis

2016-11-08 · Civilinė byla Nr. e2VP-3059-733/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
e2VP-3059-733/2016
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02596-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-3059-733/2016Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02596-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.14. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 8 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Teisės ir audito biuro prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-214-635/2013 išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-214-635/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „INVESTLITA“ ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškinį patenkino ir iš atsakovo priteisė 48520,85 Lt skolos BUAB „INVESTLITA“ naudai ir 1456 Lt žyminio mokesčio bei 15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi šioje byloje patenkintas pareiškėjos UAB Teisės ir audito biuro prašymas ir pakeista vykdymo procese pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-214-635/2013 išieškotoja BUAB „INVESTLITA“, juridinio asmens kodas 300513739, į kitą išieškotoją - UAB Teisės ir audito biurą, juridinio asmens kodas 300542908.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Teisės ir audito biuras pateikė prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bendrijos lygmeniu egzistuoja du alternatyvūs vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdai, užtikrinantys, kad teismo sprendimas kitoje valstybėje turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas. Konkretaus būdo pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui (išieškotojui). Tuo tikslu kreditorius gali siekti, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų išduotas Europos vykdomasis raštas pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004 sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau ir – Reglamentas) arba bylose, pradėtose iki 2015 m. sausio 10 d., gauti vykdytinumo patvirtinimą toje valstybėje narėje, kurioje siekiama užtikrinti vykdymą, remiantis procedūra, nustatyta 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo. Šiuo atveju pareiškėja – ieškovės teisių perėmėja UAB Teisės ir audito biuras - prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą, kadangi atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs Jungtinėje Karalystėje.

Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje nurodytas jo tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

Iš civilinės bylos Nr. 2-214-635/2013 aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas, dėl kurio ji kreipėsi į teismą, galėtų būti pripažintas neginčytinu, vadovaujantis Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tačiau yra tam tikros sąlygos.

Pagal Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus. Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje (12 - 19 straipsniai) yra nustatyti minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms. Reglamento 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba elektorinis paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet koks šaukimas į teismo posėdį skolininkui galėjo būti įteiktas ankstesniame teismo posėdyje (dėl to paties reikalavimo) pagal 1 dalies nuostatas arba žodžiu ir išdėstytas minėto ankstesnio teismo posėdžio protokoluose. Pažymėtina, kad Reglamento 14 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame Reglamente įteikimas pagal 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas yra tiksliai nežinomas. Reglamento 14 straipsnyje nustatyti minimalūs procesinių dokumentų įteikimo skolininkui, nepatvirtinat jų gavimo, reikalavimai grindžiami tuo, kad įvardyti įteikimo būdai leidžia pagrįstai tikėtis, jog minėti dokumentai pasiekė adresatą. Reglamento 13 ir 14 straipsniuose įvardytų procesinių dokumentų įteikimo būdų sąrašas yra išsamus, todėl darytina išvada, kad įteikimas kitais, nei įvardyta, būdais neatitinka reglamente nustatytų reikalavimų. Taigi sprendžiant klausimą, ar sprendimą galima pripažinti Europos vykdomuoju raštu, būtina nustatyti, ar skolininkui (šiuo atveju atsakovui) procesą pradedantis ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas Reglamento 13 ir 14 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsakovui S. V. ieškinys buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, todėl toks procesinių dokumentų įteikimas neatitinka Reglamento 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų (dokumentų įteikimas skolininkui patvirtinat jo gavimą). Reglamento 14 straipsnio 1 dalis taip pat negali būti taikoma, kadangi, kaip jau minėta, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas yra tiksliai nežinomas.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovo buvimo vieta buvo nežinoma, Gyventojų registro duomenimis atsakovas nuo 2012 m. vasario 27 d. buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę. Ieškovės nurodytu paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos bei pašto darbuotojos nurodytu kitu atsakovo adresais paštu siųsti dokumentai jam nebuvo įteikti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2013 m. sausio 21 d. Ieškovė, žinodama, kad atsakovo gyvenamoji, darbo ar faktinio buvimo vieta yra nežinomos, jog ateityje, teismui tenkinus ieškinį, gali reikėti sprendimą pripažinti Europos vykdomuoju raštu, turėjo pasirinkti tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą pagal Reglamento 13 ir 14 straipsnius, o ne prašyti teismo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi įteikimas viešo paskelbimo būdu nėra pripažįstamas tinkamu įteikimu Reglamento prasme. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo adresas yra žinomas. Reglamento 14 straipsnyje nurodyti įteikimo būdai atitinka minimalius procesinius reikalavimus tik tuo atveju, jeigu skolininko adresas yra tiksliai žinomas (adresas yra suprantamas kaip pašto adresas, kuriuo skolininkas gali būti nuolat pasiekiamas).

Įvertinus vykusį teismo procesą, konstatuotina, kad ieškinys (bylos iškėlimo dokumentas) atsakovui nebuvo įteiktas pagal Reglamento 13 ir 14 straipsnių reikalavimus. Reglamento 18 straipsnis numato galimybę tam tikrais atvejais, kai procese nebuvo laikytasi 13 - 17 straipsniuose numatytų minimalių procesinių reikalavimų, pašalinti dėl to susidariusius procesinio pobūdžio trūkumus ir pripažinti byloje sprendimą Europos vykdomuoju raštu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimas atsakovui nebuvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnių reikalavimų (Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalies a punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Europos vykdomąjį raštą atsisakytina išduoti.

Pažymėtina, jog pareiškėja gali kreiptis į teismą ar kompetentingą instituciją tos valstybės, kurioje norima, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nustatyta tvarka. Prašymas dėl sprendimo pripažinimo kartu su prašomo pripažinti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo nuorašu, atitinkančiu būtinas jo autentiškumui nustatyti sąlygas, bei sprendimą priėmusio teismo išduotu pažymėjimu turi būti pateikiamas tiesiogiai Reglamento priede nurodytam kompetentingam konkrečios valstybės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str.,

nutaria:

Pareiškėjos UAB Teisės ir audito biuro prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Robertas Povilaitis