- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1403-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- E. J., M. V.
- Nukentėjusysis
- A. P., J. Š., D. V.
nukentėjusiesiems A. P. (A. P.), J. Š., D. V. (D. V.), jo įstatyminei atstovei J. V., nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui P. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini), nesusituokęs, teistas, ir M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. birželio 30 d. apie 17.45 val. viešoje vietoje- prie Valstybinio operos ir baleto teatro, esančio Antano Vienuolio g. 1, Vilniuje, E. J. paprašė A. P. cigaretės, o pastarajam atsakius, kad nerūko, E. J. galva smogė A. P. į krūtinę, po ko M. V. kumščiu smogė A. P. į galvą. Nuo smūgio A. P. nuo galvos nukritus kepuraitei D. V. šią pakėlė, po ko M. V. sugriebė D. V. iš už nugaros už kaklo ir pradėjo pastarąjį smaugti. D. V. bandant išsivaduoti ir kartu su M. V. nugriuvus ant grindinio, D. V. užgriuvus ant M. V., E. J. tris kartus kumščiu smogė D. V. į veidą ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į galvą. A. P. puolus ginti D. V., E. J. kumščiu vieną kartą smogė A. P. į kaktą bei muštynių metu suplėšė 50 eurų vertės D. V. striukę, tokiais veiksmais mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarė D. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės akies vokų, dešinio skruosto, kairio žando, nugaros dešinės pusės poodinėmis kraujosruvomis, dešinio dilbio odos nubrozdinimu, kliniškai nustatytu kaktos, kairio skuosto odos nubrozdinimais, o A. P. sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nekontroliavo savo veiksmų, todėl jis prisikabino prie nukentėjusiųjų. Jis pripažįsta aplinkybes, kurias nurodė prokurorė kaltinamajame akte. Įvykio dieną jis su kompanija, kurioje buvo ir M. V., prie Operos ir baleto teatro gėrė trauktinę. Pro juos ėjo jaunuoliai, kurių jis tuo metu nepažinojo, bet dabar jau žino, kad tai buvo A. P. ir D. V.. Pastarųjų jis paprašė cigaretės. Minėti jaunuoliai atsakė, kad cigaretės neturi. Jis nepamena, kaip jis trenkė A. P.- ar su galva, ar kumščiu, kadangi jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jis sunkiai pamena detales. Jis pamena, kad sudavė berniukui, pradėjo grumtis. Jis nepamena, kaip jis smūgiavo. M. laikė, o jis daužė. Savo elgesį jis vertina labai blogai. Jis neturės kaip atlyginti 4 000 eurų dydžio civilinį ieškinį. Jis sutinka atlyginti Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Šiuo metu jis nedirba, mokosi, gyvena su mama, santykiai šeimoje yra geri, jį šiuo metu išlaiko mama. Jis augo vaikų namuose. Alkoholį jis geria retkarčiais. Psichiatrinėje ligoninėje jis nesigydė.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 111-112, 114), pastarasis parodė, kad parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad jis alkoholinius gėrimus geria, bet jis nėra priklausomas nuo alkoholio. 2017 m. birželio 30 d. apie 16.00 val. jis susitiko su draugu M. bei dviem nepažįstamais jaunuoliais, su kuriais prie Operos ir baleto teatro gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 17.00 val. jis liko su M.. Pro juos ėjo jaunuolių kompanija, daugiau negu du žmonės. Jis arba M. paprašė cigarečių, kompanijoje buvę žmonės paaiškino, kad neturi cigarečių. Jis ir M. prie vaikinų prisikabino- kokias veiksmais ar žodžiais, jis neatsimena dėl jo būsenos. Jis pamena tik tai, kad M. gulėdamas ant žemės laikė rankomis iš nugaros pusės vieną iš jaunuolių. Jis, šaukdamas „paleisk“, sudavė kojomis laikomam jaunuoliui porą kartų, tikslaus smūgių skaičiaus jis neatsimena, galimai į pilvo sritį. Kokiu būdu pasibaigė konfliktas, jis neatsimena. Jis pamena tik tiek, kad atsidūrė Jogailos gatvėje, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaip atrodė jaunuolis, kurį jis mušė, jis neatsimena. Ar kitus konflikto dalyvius mušė, jis paaiškinti negali, nes neatsimena. Jis neatmeta galimybės, jog tai galėjo įvykti. Kai jis geria alkoholinius gėrimus, kartais jam sukyla agresija. Dėl padarytų veiksmų jis labai gailisi (T. 1, b. l. 111-112).
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. papildomai parodė, kad jis tiksliau suduotų smūgių kiekio ir kuo smūgiavo nurodyti negali, nes nebeatsimena. Smūgių galėjo būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl padaryto jis nuoširdžiai apgailestauja. Pas tyrėją jis atpažino savo kepuraitę „Nike“. Iš areštinės jis buvo paleistas be kepurės. Jis norėtų atlyginti civilinius ieškinius (T. 1, b. l. 114).
Teisiamojo posėdžio metu M. V. parodė, kad jam pareikštą kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis nelabai pamena įvykio aplinkybių. Viskas buvo taip, kaip nurodė E. J.. Kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis su E. J. gėrė trauktinę. Jis nelabai pamena, kas toliau įvyko. Jis ir E. J. susimušė su vaikinais. Jis negali pasakyti, dėl ko jie susimušė. Jis buvo labai girtas. Jis pamena dalį muštynių. Jis pamena, kad gulėjo ant žemės, kad kažkuriam iš vaikinų trenkė į galvą. Jis nepamena, ką darė E.. Jis dirba su statybinių medžiagų pardavimais. Prašomos priteisti civilinių ieškinių sumos yra per didelės. Jis sutinka su Teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Jis sutiktų bent per pusę mažesnėmis civilinių ieškinių sumomis.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 132), pastarasis parodė, jog jis pamena, kad trenkė ir nukrito su kažkuriuo iš vaikinų. Jis vaikinui ranka trenkė į galvą. Jis bandė permesti vaikiną ir nukrito. Jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Jis negali pasakyti, ar jis, ar E. J. sudavė daugiau smūgių. Jis neatsimena, ar jis keikėsi muštynių metu. Jis negrasino. Taip išėjo, ne jis buvo girtas. Jis nespardė. Jis negali pasakyti, kas spardė. Gal jis ir matė, kas spardė, bet nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 16.00 val. jis susitiko su E. prie Operos ir baleto teatro. Jie kartu su šešiais draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 17.30 val. jis liko kartu suE.u. Jis atsimena, kad vieną kartą ranka sudavė pažįstamam A. į galvą, po ko pastarasis nukrito ant žemės. Jis sudavė turbūt dėl to, kad susipyko. Kaip atsirado A., jis nepamena. Jis atsimena, kad prieš suduodamas A. jis su pastaruoju kalbėjosi. Po įvykio jis nuėjo į Gedimino pr. 9, Vilniuje, esantį pastatą, kur nusiplovė rankas. E. liko prie Operos ir baleto teatro. A. jam nueinant dar gulėjo ant žemės. Išėjęs iš minėto Gedimino prospekte esančio pastato jis pastebėjo, kad yra privažiavę policijos pareigūnai, su kuriais buvo ir E.. Jis pats priėjo prie pareigūnų, kurie jį įsodino į automobilį. Ar kartu su A. buvo dar kitas jaunuolis, jis neatsimena. Jis pamena tik tiek, kad sudavė vieną kartą A., daugiau jis nieko nemušė (T. 1, b. l. 129-130).
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. papildomai parodė, kad jis tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, nes praėjo nemažai laiko, be to įvykio metu jis buvo girtas. Jis atsimena, kad įvyko muštynės tarp jo pažįstamo E. J., jo ir dviejų vaikinų- D. ir A., kuriuos anksčiau jis pažinojo. Kaip prasidėjo konfliktas, dėl kokių priežasčių jie susimušė, jis neatsimena. Atrodo, kad E. J. prisikabino prie vaikinų prašydamas cigarečių. Jis pamena, kad rankos kumščiu, neatsimena kurios, jis smogė A. į galvą, po to kibo D. iš už nugaros už kaklo. Jis su D. susigrūmė, pargriuvo ant grindinio. Kokius veiksmus atliko E. J., jis neatsimena. Ar jis sudavė vaikinams daugiau smūgių, jis neatsimena, bet jis neatmeta šios galimybės. Grumtynių metu galėjo būti suplėšyta D. striukė. Ar kažkuris iš nukentėjusiųjų dėvėjo kepuraitę su snapeliu, jis neatsimena. Taip pat jis neatsimena, ar muštynių metu buvo nukritusi nukentėjusiojo kepuraitė, ar kuris nors vaikinų bandė šią pakelti. Kaip baigėsi muštynės, jis neatsimena. Jis pamena, kad po muštynių nuėjo į prekybos centrą „Go 9“, esantį Gedimino prospekte, kur pamatė policijos pareigūnus. Pastarieji buvo sulaikę E., su policijos pareigūnais buvo kažkuris iš nukentėjusiųjų. Jis pats priėjo prie policijos pareigūnų. Dėl muštynių jis nuoširdžiai apgailestauja, jis pasielgė labai lengvabūdiškai. Jis norėtų atlyginti žalą dėl suplėšytos striukės (T. 1, b. l. 132).
Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad jis su draugais ėjo pro Operos ir baleto teatrą Baltojo tilto link. Ten sėdėjo kompanija, gėrė alkoholinius gėrimus. E. J. priėjęs prie A. pastarojo paprašė cigaretės. A. pasakė, kad nerūko. Tada E. J. Trenkė A. su galva į krūtinę. Tada atbėgo kitas vaikinas ir trenkė A. kumščiu į galvą. Visi jo draugai pabėgo. Nuo smūgių nukrito juoda A. kepuraite su užrašu „Nike“. Jis pradėjo kelti kepurę. Tada pribėgo E. J. ir M. V., pradėjo kelti jį už rankos. M. pradėjo jį smaugti. Jie abu griuvo. Kitas vaikinas pradėjo kumščiais, koja smūgiuoti į jo galvą. Visi smūgiai buvo į jo galvą. Po kažkurio laiko viską pamatė moteris, kuri pradėjo rėkti. E. J. ir M. V. išsigando ir nuėjo. Neturtinė žala yra ta, kad jį sumušė. Striukė kainavo apie 50 eurų, striukė buvo pirkta neseniai- prieš savaitę ar dvi iki įvykio. Čekio jis neturi. Įvykio metu ir po pastarojo jis jautė skausmą, svaigo galva. Po įvykio jis kreipėsi į gydytojus. Po įvykio eidamas į senamiestį jis jaučia baimę. Anksčiau jis galėjo eiti ir nebijoti, kad kažkas nutiks, o dabar jis jaučia baimę. Savaitę po įvykio jis sėdėjo namie, niekur nėjo, nes bijojo. Po to situacija gėrėjo. Dabar jam geriau, bet baimės jausmas išlieka. Po įvykio jis paskambino mamai, kuri su tėvu atvažiavo į centrą. Po įvykio jį nuvežė į ligoninę. Jis naudojo tepalus gydyti mėlynėms. Vaistų pirkimo dokumentų jis neturi. Įvykio metu suplėšytos striukės dėvėti nebėra galimybės. Įvykio metu jam buvo 16 metų. Vieną kartą jis kreipėsi į Santariškių ligoninę, po to dėl galvos skausmo kreipėsi į polikliniką. Jam darė tyrimus. Dabar jis jaučiasi normaliai, pasekmių jis nejaučia. M. jo atsiprašė ir siūlė pinigus, tačiau jis norėjo viską padaryti per teismą. M. jam ir A. siūlė 10 000 eurų.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 40), pastarasis parodė, kad jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 17.45 val. jis kartu su draugais A. P., T. M., D. G., S. Ž., G., L. ir D., kurių pavardžių jis nežino, ėjo iš Gedimino prospekto link Baltojo tilto. Visa jų kompanija ėjo pro suoliukus, esančius prie Operos ir baleto teatro iš Alberto Goštauto gatvės pusės. Ant suoliukų sėdėjo trys vaikinai, kurie gėrė alkoholį. Vienas iš vaikinų dėvėjo mėlynos spalvos kepuraitę „Adidas“, galimai „Armani“ striukę. Jam įstrigo vaikino didelės ausys, šviesūs plaukai, vaikinas buvo apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Kitas vaikinas dėvėjo tamsius marškinėlius ilgomis rankovėmis, vaikinas buvo tamsių plaukų, stambaus kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, o trečias vaikinas dėvėjo džinsus. Jis detaliau negali apibūdinti. Vaikinas, dėvėjęs kepuraitę „Adidas“, paprašė cigaretės. Jis atsakė, jog cigarečių neturi, ir nueidinėjo tolyn. Tada minėtas vaikinas su kepure priėjo prie A. P. ir paprašė pastarojo cigaretės. Šis atsakė, kad nerūko. Tada vaikinas pasakė, jog pradės rūkyti, ir trenkė A. P. iš galvos į krūtinę. Iš karto pribėgo vaikinas, dėvėjęs tamsius marškinėlius ilgomis rankovėmis, ir trenkė A. P. dešinės rankos kumščiu į galvą. Po šio smūgio A. P. nuo galvos nukrito kepurė. Visi kartu ėję jo draugai pabėgo. Liko tik jis ir A.. Jis pakėlė A. kepurę. Tada vaikinas su tamsiais marškinėliais ilgomis rankovėmis suėmė jį už kaklo iš už nugaros bei pradėjo jį smaugti. Jis bandė išsivaduoti, tačiau vaikinas jo nepaleido ir jie abu nugriuvo ant žemės. Jis užgriuvo ant to vaikino. Priėjo vaikinas su kepuraite bei sudavė jam tris smūgius kumščiu į veido sritį (jis nepastebėjo, kuria ranka jam smogė) bei 3-4 kartus spyrė jam į galvą. Jis pajuto skausmą. Jis jautė, kad jam prakirstas dešinės pusės skruostas iš vidinės pusės, nes jis spjaudėsi krauju. Kur tuo metu buvo A., jis nematė. A. jam po įvykio pasakojo, kad buvo aptemę akyse, A. nesuprato, kas vyksta, taigi negalėjo jam pagelbėti. Pro šalį ėjo nepažįstama moteris, kuri pradėjo kažką šaukti, po ko vaikinai išsigandę atsitraukė nuo jų. Jis matė, kad vienas iš vaikinų nuo grindinio pakėlė A. kepurę, kuri buvo nukritusi, kai A. buvo pargriautas. Po įvykio minėti vaikinai nuėjo link Vinco Kudirkos aikštės. Trečiasis vaikinas jo ir A. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, tik stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. Visa tai truko apie 5 minutes. Kai vaikinai pasišalino, A. jam padėjo atsistoti ir paskambino policijos pareigūnams, kurie iš karto atvyko. Su policijos pareigūnais prie Vinco Kudirkos aikštės prie parduotuvės „Gedimino 9“ jis pastebėjo vaikiną tamsiais marškinėliais ilgomis rankovėmis, kuris buvo sulaikytas. Jis su A. atpažino, kad tai tikrai tas pats juos sumušęs vaikinas. Šį vaikiną jis atpažino pagal aprangą, veido bruožus, bendrą išvaizdą, nes vaikiną jis įsiminė per labai trumpą laiką po įvykio. Įvykio metu jam buvo suplėšyta striukė, maždaug mėnesį prieš įvykį pirkta už 40-50 eurų. Apie įvykį jis pranešė ir mamai J. V.. Policijos komisariate jis pamatė ir atpažino kitą juos sumušusį vaikiną, t. y. pirmąjį jo apibūdintą vaikiną, dėvėjusį kepurę „Adidas“. Tai buvo tikrai tas pats jį ir A. užpuolęs vaikinas. Pastarąjį jis atpažino pagal aprangą. Jis neatsimena, ar kuris nors iš vaikinų, kai pamatė jį ir A. po įvykio, buvo su kepure. Po įvykio jis kreipėsi į Santariškių klinikas, vėliau- į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Daugiau į jokias gydymo įstaigas jis nesikreipė. Jam dėl šio įvykio padaryta fizinė ir moralinė žala. Įvykio metu jis buvo blaivus, kiti ji draugai jo žiniomis irgi buvo blaivūs (T. 1, b. l. 40).
Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad jis su draugais ėjo nuo centro pro teatrą. Jis buvo su kepuraite „Nike“. Priėjęs teatrą jis pamatė, kad sėdi kompanija. E. priėjo ir paprašė cigaretės, jis pasakė, kad nerūko, taigi neturi cigaretės. Tada E. jam pasakė, kad jis pradės rūkyti. Jis ėjo toliau,E. ėjo šalia ir prašė cigaretės. Tada M. iš galo jam trenkė į galvą, dėl ko nukrito jo kepurė ir jam pasidarė silpna. Draugai pradėjo šaukti „bėgam“. Apsisukęs jis pamatė, kaip M. Smaugia D., o E. kojomis pastarąjį muša. Jis bėgo padėti. E. pradėjo jį pulti, smogė į galvą. Jis bandė E. atstumti, tačiau negalėjo. Pro šalį ėjo moteriškė, kuri pradėjo šaukti, M. paleido D. .E. ir M. nubėgo. Tada jis ir D. iškvietė policiją. E. ir M. buvo jam pažįstami iš socialinio tinklo „Facebook“. Pirmas prie jo priėjo E., M. dar sėdėjo. Su pastaraisiais buvęs vaikinas bandė E. ir M. raminti, bet E. ir M. neklausė. Kiek jis pamena, E. buvo su kepuraite, jam pasirodė, kad ant kepuraitės buvo parašyta „Adidas“. Muštynių metu E. nukrito kepurė. Kai E. ir M. pabėgo, kepurės nebebuvo. Kepurė pirkta prieš savaitę iki įvykio už 20 eurų. Po įvykio jam skaudėjo dešinę veido dalį, jis patyrė stresą, jis nenorėjo niekur eiti, nenorėjo papulti į tą pačią situaciją. Jis iki šiol bando eiti atokiau nuo tokių žmonių. Jis jaučia baimę, kad toks įvykis pasikartos. Jis jaučiasi pažemintas, nes buvo užpultas su D. ir nieko nesugebėjo padaryti. Jis jaučia gėdą, kad žmonės taip elgiasi dėl cigaretės. Po šio įvykio sumažėjo jo savivertės jausmas, atsirado baimė kitiems žmonėms. Savo kepurę jis matė policijos komisariate, o po kurio laiko jam parodė visai kitą kepurę. Jo niekas neatsiprašė. Liekamųjų reiškinių jo sveikatai nėra. Jis gėrė vaistus nuo streso.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 56-57), pastarasis parodė, kad pirmas smūgis jam buvo į krūtinę. Jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 18 val. jis kartu su draugais D. V., T. M., D. G., S. Ž., G., L. ir D. ėjo iš Gedimino prospekto link Baltojo tilto. Jie ėjo pro suoliukus, kurie yra prie Operos ir baleto teatro iš Alberto Goštauto gatvės pusės. Prie suoliukų sėdėjo trys vaikinai, kurie gėrė alkoholį. Vienas iš vaikinų dėvėjo tamsios spalvos kepuraitę „Adidas“, tamsios spalvos galimai „Armani“ striukę. Jam įstrigo šio vaikino didelės ausys, šviesūs plaukai. Vaikinas buvo apie 184 cm ūgio (toliau- vaikinas Nr. 1). Kitas vaikinas dėvėjo tamsius marškinėlius ilgomis rankovėmis, buvo tamsių plaukų, atletiško kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio (toliau- vaikinas Nr. 2), o trečias vaikinas dėvėjo džinsus. Pastarojo bruožų jis neįsidėmėjo, pastarasis tiesiog stovėjo. Pirmus du vaikinus jis atpažintų. Jam su kompanija praeinant pro šalį, vaikinas su kepuraite paprašė cigaretės. Vaikinui buvo atsakyta, jog cigarečių jie neturi, ir jie nueidinėjo tolyn. Tada vaikinas Nr. 1 priėjo prie jo ir paprašė cigaretės. Jis atsakė, kad cigarečių neturi ir nerūko. Jis su vaikinu kalbėjo rusų kalba. Tada minėtas vaikinas pasakė, jog jis pradės rūkyti, ir trenkė jam iš galvos į krūtinę. Iš karto pribėgo vaikinas Nr. 2, kuris nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į pakaušį dešinėje pusėje. Vaikinas Nr.1 stovėjo jam dešiniau iš priekio. Po šio smūgio jam aptemo akyse, tačiau ant žemės jis nenugriuvo ir sąmonės netekęs jis nebuvo. Nuo galvos nukrito jo juodos spalvos kepurė su snapeliu „Nike“, kurią jis pirko birželio 6 dieną už 20 eurų. Tada jis pastebėjo, jog visi kartu buvę draugai pabėgo, liko tik jis, D. V. ir D. G.. Jį nustojo mušti. Atsigavęs po smūgio, jis atsisuko į draugą D. ir pastebėjo, jog pastarąjį muša vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2. Vaikinas Nr. 2 smaugė D. V. iš už nugaros: vaikinas Nr. 2 kartu su D. gulėjo ant žemės, t. y. vaikinas Nr. 2 nugara gulėjo ant grindinio, D. buvo nugara užgriuvęs ant to vaikino, o pastarasis apkabinęs rankomis D. už kaklo šį smaugė. Tuo metu vaikinas Nr. 1 spardė D. į veido sritį. Jis matė mažiausiai tris pataikytus smūgius į veidą. Jis pribėgo ginti draugo, tačiau vaikinas Nr. 1 puolė jį, t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kaktą. Tada pro šalį ėjusi kažkokia moteris pradėjo šaukti, dėl ko vaikinai išsigando ir pabėgo link Vinco Kudirkos aikštės. Jis pakėlė D., kuriam ant kaktos matėsi kruvina mušimo žymė. Nuėję toliau nuo įvykio vietos jie paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po įvykio jis pasigedo savo kepuraitės „Nike“. Atvykus policijos pareigūnams jis apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau kepuraitės jis nerado. Kur ir kaip dingo kepuraitė, jis nežino. Važinėdamas su policijos pareigūnais ir apžiūrėdamas šalia esančias vietas prie Vinco Kudirkos aikštės jis pastebėjo vaikiną Nr. 2. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad tai tas pats jį ir jo draugą sumušęs vaikinas. Minėtas vaikinas buvo sulaikytas. Atvykęs į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą jis pastebėjo, jog sulaikytas ir vaikinas Nr. 1. Tai tikrai tas pats jį ir jo draugą sumušęs vaikinas, kurį jis atpažino pagal bendrą išvaizdą. Trečiasis vaikinas jokių veiksmų atžvilgiu neatliko, priešingai, sakė vaikinams nelįsti. Trečiajam vaikinui jis pretenzijų neturi. Po įvykio ant jo kūno buvo žymė ant krūtinės nuo smūgio galva, patinęs skruostas dešinėje pusėje, skaudėjo liežuvį, nes nuo smūgio jis įsikando. Dar jam buvo hematoma kaktoje. Po įvykio jis buvo apžiūrėtas Santariškių klinikose, jam buvo konstatuoti sumušimai, lūžių ar smegenų sukrėtimo jam nenustatyta. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą jis nesikreipė, nes akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Į kitas gydymo įstaigas jis nesikreipė. Įvykio metu jis buvo blaivus. Jų kompanija prie vaikinų nesikabinėjo. Kaip jis minėjo, po įvykio jis pasigedo savo kepuraitės „Nike“. Pastaroji buvo juodos spalvos su snapeliu, kairėje kepurės pusėje buvo logotipas, kepuraitės vidinėje pusėje buvo oranžinės spalvos etiketė, jis neatsimena, kas joje buvo užrašyta. Kepuraitė buvo pirkta 2017 m. birželio mėnesį nauja, taigi buvo labai geros būklės. Policijos komisariate jam parodyta kepuraitė „Nike“ yra ne jo, pastaroji yra nusidėvėjusi, nėra oranžinės etiketės. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Dėl dingusios kepuraitės jis civilinio ieškinio nereiškia. Daugiau apie šį įvykį jis nieko papildyti negali (T. 1, b. l. 56-57).
Teisiamojo posėdžio metu J. V. parodė, kad po nagrinėjamo įvykio jos sūnaus D. V. veidas buvo labai ištinęs, dėl ko ji jautė didelį stresą. Tai pirmas atvejis gyvenime. Apklausos metu jos vaikui pasidarė bloga, jis pradėjo miegoti, dėl ko pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tada ji su D. nuvyko į Santariškes, kur jos sūnui buvo padarytas galvos rentgenas. Apie savaitę laiko jos sūnus gulėjo lovoje, vartojo vaistus nuo skausmo. Tuo metu ji nedirbo, ji yra pensijoje (ji buvusi pareigūnė). Ji jautė stresą, nes viskas nutiko jos vaikui. Ji bandė susisiekti su M., tačiau pastarasis jai neatsakė. Jokio kontakto su M. nebuvo. Vaikščiojimai į policiją sukelia stresą, nepatogumus.
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad įvykio metu buvo suplėšyta D. V. striukė, pirkta už 50 eurų, pirkimo čekio ji neišsaugojo. Striukė nepataisomai sugadinta, todėl jai padaryta 50 eurų turtinė žala (T. 1, b. l. 31).
Teisiamojo posėdžio metu J. Š. parodė, kad natūralu, jog žmogus įvairiai išgyvena stresą. Sužinojus, kad su jos sūnumi A. P. taip nutiko, jai kilo panika, stresas, baimė. Ji lėkė, važiavo, darė tyrimus. Ji priima sau vaiko pergyvenimą, skausmą, automatiškai su vaiku pergyvena. Jai reikėjo pirkti vaistus, globoti vaiką. Kadangi tokiame procese- ikiteisminiame tyrime ji dalyvavo pirmą kartą gyvenime, ji nervinosi, blogai jautėsi, jautė nepatogumus.
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad po nagrinėjamo įvykio jos sūnus pasigedo savo kepurės „Nike“. Kur ir kaip kepurė dingo, sūnus nežino. Kepurės dingimo sūnus nepastebėjo. Vėliau jis su policijos pareigūnais apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau kepurės sūnus niekur nerado. Sūnus skundžiasi, kad jam patinęs žandas, skauda liežuvį. Į medikus sūnus kreipsis apžiūrai (T. 1, b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. vakarop jis kartu su draugais D. V., A. P., T. M., G., L., D., kurių pavardžių jis nežino, buvo Vilniaus centre. Susiruošę važiuoti namo jie ėjo pro Operos ir baleto teatrą. Eidami jie pamatė tris vaikinus, sėdinčius prie laiptų. Vieną jų jis žino kaip E., kitą- kaip L. V. (taip vadinasi „Facebooke“). Praeinant pro vaikinus kažkuris vaikinų pradėjo šaukti jiems, ar jie turi cigarečių. Jie atsakė, kad neturi. Minėti vaikinai priėjo prie jų kompanijos ir dar kartą paklausė, ar jie turi cigarečių. Jie atsakė, kad neturi, po ko jų kompanija pradėjo eiti greičiau, siekdami išvengti konflikto. Tuomet jaunuolis, kurį jis pažįsta kaip L., A. dešinės rankos kumščiu smogė į pakaušį dešinėje pusėje. Nuo smūgio A. pritūpė, pastarajam nuo galvos nukrito juodos spalvos kepuraitė „Nike“. Tuomet D., kuris buvo priekyje, pastebėjęs, kad nukrito A. kepurė, norėjo ją nuo žemės paimti, tačiau tuo metu E. pradėjo smūgiuoti A.. Tiksliai jis neatsimena, ar L., ar E. Sugriebė D. už kaklo, pargriovė ir pradėjo smaugti. Vaikinas, smaugęs D., gulėjo ant nugaros, D.- ant vaikino. D. bandė išsivaduoti. Tuomet kitas vaikinas sudavė smūgius koja. Jis negali pasakyti, kiek smūgių, kokia koja sudavė, nes jis bandė vaikinus apeiti, taigi tiesiog nepastebėjo smūgių. Jis su A. kiek paėjo toliau, tuomet kažkas iš balkono pradėjo šaukti „padėkite“. Tie vaikinai atsitraukė nuo D. ir pabėgo. Tada jis grįžo prie D. ir padėjo pastarajam atsistoti. Matėsi, kad suplėšyta D. striukė, D. buvo kraujosruva po dešine akim ir mušimo žymė kaktoje. Jis neatsimena, ar pastebėjo sužalojimus ant A. veido. Trečiasis vaikinas jokių veiksmų neatliko. Paskui A. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnams jis išvažiavo namo. Jis nebuvo sumuštas, nenukentėjo, pretenzijų jis niekam neturi (T. 1, b. l. 68-69).
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. birželio 30 d. apie 18.03 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Antano Vienuolio g. 1, Vilniuje, trys jaunuoliai sumušė pranešėją ir šalinasi link Vinco Kudirkos aikštės. Atvykus į įvykio vietą į jį kreipėsi D. V., kuris paaiškino, kad trys jaunuoliai paprašė cigaretės, o jam nedavus, jis buvo sumuštas. D. V. nurodė įtariamųjų požymius: vienas vaikinas apie 20 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs pilkai, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, kitas vaikinas- apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, apsirengęs sportinėmis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs kepuraitę „Adidas“. Trečiojo vaikino požymių D. V. nurodyti negalėjo. Kartu su D. V. buvo A. P.. Tarnybiniu automobiliu nuvažiavus prie Vinco Kudirkos aikštės D. V. ir A. P. atpažino ir nurodė vieną iš užpuolikų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. V.. Pastarasis buvo sulaikytas ir atvežtas į Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi. Per radijo stotį jis išgirdo, kad kitas policijos ekipažas sulaikė kitą įtariamąjį (T. 1, b. l. 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2017 m. birželio 30 d. apie 18.29 val. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu A. N. (A. N.) metu buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas eina paskui tris vaikinus ir vieną merginą, kurie yra neblaivūs, vienas iš vaikinų su kuprine „Nike“, asmenys eina link Vinco Kudirkos aikštės. Važiuodami tarnybiniu automobiliu prie pastato, esančio Jogailos g. 3, Vilniuje, jis pastebėjo nurodytus asmenis. Priėjęs pranešėjas nurodė vieną iš vaikinų- E. J., kuris Vilniaus gatvėje iš pranešėjo atėmė cigarečių pakelį. Kadangi daiktai pranešėjui buvo grąžinti, šis pareiškimo nerašė, pretenzijų neturėjo. Kadangi E. J. elgėsi agresyviai, keikėsi, pastarasis tolesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą, kur paaiškėjo, kad E. J. įtariamas kitos nusikalstamos veikos padarymu (T. 1, b. l. 74).
Ikiteisminio tyrimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinėje vyriausiasis patrulis A. N. davė parodymus, analogiškus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio K. P. parodymams (T. 1, b. l. 76).
Specialistas, apžiūrėjęs D. V. kūną, pastarajame nustatė šiuos kūno sužalojimus: dešinės akies vokų, dešinio skruosto, kairio žando, nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio odos nubrozdinimas, kliniškai nustatyti kaktos, kairio skruosto odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2017 m. birželio 30 d. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis, padarant nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (T. 1, b. l. 44-45).
Specialistas, apžiūrėjęs A. P. medicinos dokumentus, konstatavo, kad A. P. po įvykio 2017 m. birželio 30 d. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (T. 1, b. l. 65).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta juodos spalvos D. V. striukė. Apžiūros metu nustatyta, kad striukė yra su kapišonu, pūkinė, plona. Ant striukės jokio pavadinimo nėra. Dešinėje ir kairėje pusėse yra užsegamos užtrauktuku kišenės. Vidinė striukės pusė yra mėlynos spalvos. Striukė suplyšusi dešinėje pusėje per siūlę. Suplyšimas prasideda nuo dešinės rankovės ir tęsiasi iki kišenės. Daugiau apgadinimų nesimato (T. 1, b. l. 77-80).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta juodos spalvos medžiaginė kepuraitė su snapeliu, turinti logotipą „Nike“, kuri po apžiūros atiduota E. J. (T. 1, b. l. 83-87, 119).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. birželio 30 d. 18.48 val. E. J. iškvepiamame ore rasta 1,64 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 102).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. birželio 30 d. 18.38 val. M. V. iškvepiamame ore rasta 1,87 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 120).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad E. J. ir M. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- nukentėjusiųjų D. V., A. P., liudytojų D. G., R. L., K. P., A. N. parodymai, specialistų išvados, apžiūros protokolai- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 17.45 val. viešoje vietoje- prie Valstybinio operos ir baleto teatro, esančio Antano Vienuolio g. 1, Vilniuje, E. J. paprašė A. P. cigaretės, o pastarajam atsakius, kad nerūko, E. J. galva smogė A. P. į krūtinę, po ko M. V. kumščiu smogė A. P. į galvą. Nuo smūgio A. P. nuo galvos nukritus kepuraitei D. V. šią pakėlė, po ko M. V. sugriebė D. V. iš už nugaros už kaklo ir pradėjo pastarąjį smaugti. D. V. bandant išsivaduoti ir kartu su M. V. nugriuvus ant grindinio, D. V. užgriuvus ant M. V., E. J. tris kartus kumščiu smogė D. V. į veidą ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į galvą. A. P. puolus ginti D. V., E. J. kumščiu vieną kartą smogė A. P. į kaktą bei muštynių metu suplėšė 50 eurų vertės D. V. striukę, tokiais veiksmais mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padarė D. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės akies vokų, dešinio skruosto, kairio žando, nugaros dešinės pusės poodinėmis kraujosruvomis, dešinio dilbio odos nubrozdinimu, kliniškai nustatytu kaktos, kairio skuosto odos nubrozdinimais, o A. P. sukėlė fizinį skausmą.
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
BK 284 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
E. J. ir M. V. savo veiksmais, t. y. viešoje vietoje be aiškios priežasties sumušdami D. V. ir A. P., tokiu būdu D. V. nežymiai sutrikdydami sveikatą, o A. P. sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai, sukeldami nesaugumo jausmą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi E. J. ir M. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
E. J. ir M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Spręsdamas dėl E. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, E. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, taip pat būdamas nepilnametis. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad E. J. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau pastarųjų jis nevykdo, VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namų“ charakterizuojamas neigiamai. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su E. J. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą E. J. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant E. J. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. J. nuo 2017 m. birželio 30 d. 18.29 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 14.40 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 104, 115), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis E. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl M. V. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), M. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. V. yra neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau pastarųjų nevykdo. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. V. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su M. V. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą M. V. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. V. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
M. V. nuo 2017 m. birželio 30 d. 18.03 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 14.15 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 122, 133), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. V. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Šio baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo D. V. įstatyminė atstovė J. V. pareiškė 4 050 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl E. J. ir M. V. nusikalstamais veiksmais D. V. padarytos 50 eurų turtinės žalos ir 3 500 eurų neturtinės žalos, J. V. padarytos 500 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiojo A. P. įstatyminė atstovė J. Š. pareiškė 2 520 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl E. J. ir M. V. nusikalstamais veiksmais A. P. padarytos 20 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos, J. Š. padarytos 500 eurų neturtinės žalos, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 93,30 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl E. J. ir M. V. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 89-92).
Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 1, b. l. 91-92), A. P. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 46,65 eurus, D. V.- 46,65 eurus. E. J. ir M. V. prieš A. P. ir D. V. padarė nusikalstamą veiką, pastaruosius sumušdami. A. P. ir D. V. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 93,30 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu E. J. ir M. V. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prieš A. P. ir D. V. padarytos veikos patirtos 93,30 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš E. J. ir M. V. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 93,30 eurų.
Vertindamas A. P. civilinį ieškinį dėl jam padarytos 20 eurų turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu M. V. kumščiu smogė A. P. į galvą, dėl ko A. P. nuo galvos nukrito kepuraitė „Nike“. Kurios A. P. po nagrinėjamo įvykio neberado. A. P. minėtą kepuraitę įvertino 20 eurų. Nors A. P. nepateikė minėtos kepuraitės įsigijimo dokumento, teismas neturi pagrindo abejoti minėta A. P. nurodoma minėtos kepuraitės verte, taigi dėl M. V. ir E. J. bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo A. P. buvo padaryta 20 eurų dydžio turtinė žala, kurios atlyginimas A. P. naudai priteistinas iš E. J. ir M. V. solidariai.
Vertindamas D. V. civilinį ieškinį dėl jam padarytos 50 eurų turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu E. J. muštynių metu suplėšė D. V. striukę. D. V. minėtą striukę įvertino 50 eurų. Nors D. V. nepateikė minėtos striukės įsigijimo dokumento, teismas neturi pagrindo abejoti minėta D. V. nurodoma minėtos striukės verte. Konstatuotina, kad dėl M. V. ir E. J. bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo D. V. buvo padaryta 50 eurų dydžio turtinė žala, kurios atlyginimas D. V. naudai priteistinas iš E. J. ir M. V. solidariai.
Vertindamas A. P. ir D. V., taip pat jų įstatyminių atstovių civilinį ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį- teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis- sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas- pinigai ar materialus turtas- negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra- papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, priteisiama nuo 150 eurų iki 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-269/2011, 2K-484/2010, 2K-447/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, tokiu laikytina ir nukentėjusiojo reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teismas pripažįsta, kad A. P. ir D. V. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Be to, vertintina tai, kad smurtiniai veiksmai prieš juos buvo panaudoti viešoje vietoje, nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nors E. J. ir M. V. šiuo metu yra nedirbantys, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio- E. J. ir M. V. yra jauno amžiaus, darbingi, tad jų turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Teismas įvertina ir tai, kad E. J. ir M. V. nusikalstama veika nepasireiškė brutalumu, iš nukentėjusiųjų nebuvo tyčiojamasi, veika nesitęsė ilgą laiką. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. P. ir D. V., taip pat jų įstatyminių atstovių prašomos priteisti neturtinės žalos sumos mažintinos: atsižvelgiant į tai, kad specialistas A. P. nenustatė objektyvių kūno sužalojimų, tačiau A. P. šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą, iš E. J. ir M. V. solidariai A. P. naudai priteistinas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas, J. Š. naudai priteistinas 100 eurų neturtinės žalos atlyginimas; atsižvelgiant į tai, kad šio įvykio metu D. V. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, iš E. J. ir M. V. solidariai D. V. naudai priteistinas 700 eurų neturtinės žalos atlyginimas, J. V. naudai priteistinas 150 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. 1. 116-118), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 134), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti E. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. J. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į E. J. skirtą bausmę įskaityti E. J. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
Pripažinti M. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. V. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į M. V. skirtą bausmę įskaityti M. V. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. J. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, M. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. J. ir M. V. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 93,30 eurų.
A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. J. ir M. V. solidariai A. P. naudai priteisti 520 eurų.
D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. J. ir M. V. solidariai D. V. naudai priteisti 750 eurų.
J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. J. ir M. V. solidariai J. Š. naudai priteisti 100 eurų.
J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. J. ir M. V. solidariai J. V. naudai priteisti 150 eurų.
Išaiškinti E. J. ir M. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.