Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2012-08-25, 9.40 val., Titnago Sąnašos g., Kaune, vairavo automobilį „Peugeot 605“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į geležinkelio pervažos konstrukcijas, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir geležinkelio pervažos konstrukcijos, padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, be to nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

V. B. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Su skundžiamu nutarimu apeliantas nesutinka iš esmės, nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų pažeidimų. Jis pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę „Peugeot 605“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Kreidos g. ir suko į Sąnašos g., bei nesuvaldęs automobilio įvažiavo į geležinkelio pervažos konstrukciją, išversdamas pervažos bortelius. Iš karto patraukė automobilį nuo pervažos, kad netrukdyti traukinių eismui, nuėjo pakalbėti su pervažos darbuotoju. Įvykio metu išdužo jo automobilio lempos stiklas ir buvo pradurtas ratas, kurį jis pakeitė. Jis sakė darbuotojui, kad atlygins žalą, jeigu ji buvo padaryta, koja pastūmęs bortelį atstatė jį į vietą. Pervažos darbuotojui sutikus, jis nutarė važiuoti toliau, o policijai nepranešė, kadangi suprato, kad niekam, kaip tik jam pačiam, žala daugiau nebuvo padaryta. Įvykio metu jis buvo blaivus. Gavęs kvietimą iš policijos, nuvyko iš karto, paaiškino įvykio aplinkybes, kad apgadino bortelį ir savo automobilį, ir niekam daugiau žalos nepadarė. Liudytojas geležinkelio pervažos budėtojas R. S. paaiškino, kad nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tačiau apeliantas teigia, kad su šiuo liudytoju jis kalbėjosi tik kelias sekundes, todėl jis negalėjo pajusti, išgėręs vairuotojas ar ne. O ir pačiam vairuotojui jis pasakė, kad nieko tokio neatsitiko, kad jis gali važiuoti toliau. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo, nes buvo blaivus, turėjo vairuotojo pažymėjimą ir nesuprato, kad tokiu būdu jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė klaidingą nutarimą, nes vadovavosi vien tik liudytojo parodymais, kurie buvo nenuoseklūs, prieštaravo vieni kitiems. Dėl aukščiau paminėto skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

V. B. skundas atmetamas.

Kauno miesto apylinkės 2012-10-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. B. kaltinamas tuo, kad jis protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į geležinkelio pervažos konstrukcijas, dėl ko apgadino transporto priemonę ir geležinkelio pervažos konstrukcijas. Vairuotojas patyrė turtinę žalą, nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Šioje byloje ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra, to neginčija administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, pažeidėjas nesutinka su tuo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokia apelianto pozicija yra klaidinga ir štai dėl ko.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Šioje byloje nustatyta, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Jis suvokė, kad įvažiavo į geležinkelio pervažos konstrukciją, išvertė pervažos bortelius. Nuėjęs pakalbėti su pervažos darbuotoju, nes išdužo jo automobilio lempos stiklas ir nuleido ratą, jis pasišalino iš įvykio vietos, kadangi niekam daugiau žala nebuvo padaryta. Pats pažeidėjas paaiškino, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes nesuprato, kad kažkam padarė materialinę žalą, dėl to ir nekvietė policijos pareigūnų. Iš pervažos darbuotojo R. S. paaiškinimo matyti, kad nuo išvarčiusio pervažos bortelius vairuotojo sklido alkoholio kvapas, po kelių minučių pabendravus jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas R. S. teisme visiškai paneigė A. B. teiginius, priešingai nurodė, kad jis liepęs laukti policijos ir išsiaiškinti viską vietoje. A. B. jo prašė nekviesti policijos, nes neva policija jį baus, tačiau pastarasis girdėdamas jog jis praneša apie įvykį telefonu, sėdo į automobilį ir pabėgo. Daugiau eismo įvykį mačiusių liudytojų nėra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pažeidėjas apgadino kelio atitvarus, avarinį atitvarą, išvertė kelkraščio bortelius ir tokiu būdu padarė geležinkelio bendrovei materialinę žalą. Nors pažeidėjo atstovas apylinkės teisme teigė, kad nepadaryta žala, tačiau žalos padarymą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti numuštas ir apgadintas apsauginis atitvaras, išversti kelkraščio borteliai.

Nors padaryta žala nežymi, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad žalos dydis šioje byloje neturi lemiamos įtakos pažeidėjo administracinei atsakomybei, kadangi įmonė patirtą žalą, jeigu jos neatlygina draudikas, turi teisę išsireikalauti iš kalto, žalą padariusio asmens. Be to, ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Kadangi geležinkelio pervažos konstrukcijos apgadinimo faktas yra nustatytas, teismas pagrįstai konstatavo, kad V. B. sukėlė eismo įvykį, padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Šioje byloje Institucija pateikė pakankamai įrodymų tam, kad pripažinti V. B. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, R. S. paaiškinimu dėl eismo įvykio, V. B. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kita bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad V. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. O ir pats V. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes išsigando, teisme jis paaiškino, kad nuvažiavo, nes nesuprato pervažos darbuotojo, nes jis numojo ranka, sakė, eina pakalbėti su budinčiuoju. Taigi, jis suprato, kad apgadino pervažos konstrukcijas, tačiau pasišalino iš įvykio vietos, policijai apie tai nepranešė.

KET 234 punkto reikalavimai nurodo, kaip turi elgtis vairuotojas, jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra - su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Vadinasi, V. B. šio punkto reikalavimų nesilaikė.

Administracinės atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. V. B., vadovaudamasis KET 231.1, 234 punktų reikalavimais, privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o kadangi nevykdė šios pareigos, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Remiantis teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusio eismo įvykyje poveikio.

Kaip minėta, pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. O ir pasišalinęs, jis nesiėmė jokių priemonių pranešti apie įvykį, pasinaudodamas telefonu ar nuvykdamas į artimiausią policijos komisariatą, kas yra pakankamas pagrindas jį pripažinti kaltu, padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.