- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- 1-995-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19913-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. 2016 m. vasario 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po 30 val. visuomenės labui;
2. 2023 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2024 m. gegužės 25 d. apie 20:50 val. adresu (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,66 promilės), žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs už kaklo savo šeimos nariui – sugyventinei D. V., ją pastūmė, dėl ko D. V., griūdama nusibrozdino dešinės rankos dilbį ir dešinės kojos kelį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. V. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad tą dieną D. V. buvo išgėrusi, todėl ir kilo konfliktas. Jis ją pastūmė ir ji griuvo. Taip viskas ir buvo kaip surašyta kaltinamajame akte. Įvykis įvyko š. m. gegužės 25 d., 20:50 val. galėjo būti. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) lauko virtuvėje. Įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio buvo. Kad buvo nustatytas 2,66 promilės girtumas, pripažįsta. Dėl ko kilo žodinis konfliktas neprisimena. Abu buvo išgėrę. Po konflikto nukentėjusioji iškvietė policiją. Kai nugriuvo, atsikėlė, pasiėmusi telefoną išbėgo iš lauko virtuvės ir paskambino policijai. Kad nukentėjusiajai buvo nubrozdintas dešinės rankos dilbis, dešinės kojos kelias, pripažįsta. Kai atvažiavo policija jis buvo namuose ir jį išsivežė. Atsiprašė sugyventinės, kai grįžo iš policijos. Po to karto kai atsiprašė su nukentėjusiąją bendravo, ji jam atleido, nesipyksta. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 24 metus. Bendrų vaikų neturi. 2016 m. su D. V. gyveno kartu. Teistumas 2016 m. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, buvo smurtas prieš D. V.. 2023 m. smurtavo taip pat prieš D. V.. Kad nekiltų daugiau tokių konfliktų, mano, kad turi gyventi atskirai. Kitų moterų neieškos. Jie su D. V. gyvena atskirai, jis gyvena atstumu nuo jos apie vieną kilometrą. Atsiprašė, kai grįžo iš policijos. Su kardomosios priemonės sąlygomis supažindintas. D. girta jį visą laiką išprovokuoja. Jis konflikto metu taip pat buvo neblaivus. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Jeigu būtų buvęs blaivus prieš nukentėjusiąją smurto nebūtų panaudojęs. Alkoholis jo veiksmams turėjo įtakos. Pagrindinė priežastis jo naudojamo smurto yra alkoholio vartojimas, bet priklausomybės nepripažįsta. Nesigydo ir nesutinka gydytis, nes alkoholį vartoja retkarčiais su draugais. Šiuo atveju gėrė su sugyventine. Kad daugiau jis nenaudotų smurto prieš sugyventinę reikėtų jam nevartoti alkoholio. Alkoholio nevartoti pats gali. Savo poelgį vertina blogai. Ateityje planuoja dirbti nelegaliai, kadangi vieną dieną dirba pas vieną žmogų, kitą dieną pas kitą žmogų ir niekas jo neregistruoja. Pragyvenimui pinigų kiek užsidirba tiek ir pakanka.
Kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad R. B. yra sugyventinis, kartu gyvena dviese 26 metus. Veda bendrą ūkį. 2024 m. gegužės -25 d. vakare apie 18 val., būnant namuose, lauko virtuvėje, pradėjo su sugyventiniu R. B. gerti degtinę. Išgėrė 0,7 l butelį degtinės. Kol gėrė nekonfliktavo, bet kiek galėjo būti apie 20.50 val., ji kažką pasakė sugyventiniui, ką tiksliai nepamena. Jam tai nepatiko ir nuo to prasidėjo žodinis konfliktas. Tada jis supykęs suėmė jai su ranka už kaklo ir ją taip pastūmė. Jis nesmaugė, o tik suėmęs už kaklo ją pastūmė. Nuo pastūmimo ji parvirto ant betoninių grindų ir virsdama nusibrozdino dešinės kojos kelį ir dešinės rankos dilbį, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą vertina 5 balams iš dešimties. Tada ji supykusi, kad skaudžiai užsigavo paskambino policijai. Kol atvyko pareigūnai jis prieš ją daugiau nesmurtavo. Atvykus pareigūnams ji viską paaiškino, tačiau nebuvo apklausta, nes buvo neblaivi. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo, davė nuo skausmo vaistų ir į ligoninę nevežė. Sugyventinį R. B. sulaikė ir šiuo metu jis su ja negyvena, nes paskirta kardomoji priemonė. Vakar atidirbinėjant viešuosius darbus buvo susitikus sugyventinį R. B., tai jis atsiprašė ir sakė labai gailisi. Ji jam atleidžia, pretenzijų neturi, civilinių ieškinių nereikš. Į medikus daugiau nesikreipė ir pas ekspertą nevyks. Ant kaklo jai jokių žymių neliko, tik nubrozdintas dešinės kojos kelias ir dešinės rankos dilbis. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis R. B. prieš ją smurtauja (1 t. b. l. 47-50).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), esanti sodyba vienkiemis. Priešais negyvenamą namą yra lauko virtuvė. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t. b. l. 16-18, 19-26).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiai D. V. užfiksuoti nubrozdinimai ant dešinio dilbio ir kairės kojos (1 t. b. l. 9-13, 14-15).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios D. V. apžiūra, kurios metu užfiksuotas ant dešinės rankos dilbio paraudimas panašus į nubrozdinimą ir ant dešinė kojos kelio matomas paraudimas panašus į nubrozdinimą. Kitų išorinių sužalojimų nestebima (1 t. b. l. 27-29, 30-33).
GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad apžiūrint D. V., stebimas dešinės kojos kelio ir dešinės alkūnės sumušimas ir minkštųjų audinių sužalojimas (1 t. b. l. 34-37).
Teismas konstatuoja:
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 141 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sugyventinei D. V. sukėlė fizinį skausmą, tyčia suėmęs už kaklo ją pastūmė, dėl ko D. V., griūdama nusibrozdino dešinės rankos dilbį ir dešinės kojos kelį. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai, asmens apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys. Priežastinį ryšį tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių t. y. nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, patvirtina nukentėjusiosios apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota dešinės rankos dilbio paraudimas panašus į nubrozdinimą ir ant dešinės kojos kelio matomas paraudimas panašus į nubrozdinimą; GMP kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota dešinės kojos kelio ir dešinės alkūnės sumušimas ir minkštųjų audinių sužalojimas.
Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.
BK 140 straipsnio 2 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad praeityje teistas 2 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t. b. l. 104-108) dėl smurto prieš tą pačią sugyventinę D. V., baustas administracinių nusižengimų teisena (1 t. b. l. 113-115), nedirba (1 t. b. l. 116-117), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirba pavienius darbus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę (BK 49 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 25 d. 22 val. 15 min. iki 2024 m. gegužės 26 d. 14 val. 53 min. (1 t. b. l. 58-61; 76-78) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis už BK 140 straipsnio 2 dalį teisiamas ne pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, baustas administracinių nusižengimų teisena, nedirbantis. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra, kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas: per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 100-103) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios terminas suėjo (1 t. b. l. 97-99), nėra pagrindo šios kardomosios priemonės iš naujo paskirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 25 d. 22 val. 15 min. iki 2024 m. gegužės 26 d. 14 val. 53 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai, laikyti, kad kaltinamasis atliko vieną arešto parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių terminui, ir paskirti kaltinamajam bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką vykdyti šį įpareigojimą: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.