Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2-jam pensijų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSDFV vertinimu, priimtas ir ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013-11-19 skundą, nes praleistas kreipimosi į VSDFV terminas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Prašė bylą pagal pareiškėjos skundą dalyje dėl senaties termino atnaujinimo nutraukti, likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2013-11-19 sprendimu Nr. (10.1) S-79345 išnagrinėjo pareiškėjos 2013-10-15 prašymą (b. l. 38–40). Minėtame sprendime VSDFV Kauno skyrius detaliai paaiškino pareiškėjai, kokiais teisės aktais rėmėsi mokėdamas senatvės pensiją 2010–2011 metais ir pateikė duomenis apie pareiškėjai paskirtos pensijos mokėjimą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Taip pat sprendime nurodė, kad kol nėra priimtas sumažintų pensijų kompensavimo įstatymas, teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį.

Pareiškėja 2013-11-19 pateikė skundą VSDFV (VSDFV gautas 2013-11-27), prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-19 sprendimą Nr. (10.1) S-79345, jei institucija laikys, kad praleido terminą skundui paduoti, jį atnaujinti ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 53–54).

VSDFV 2013-12-04 sprendimu Nr. (6.5) I-8351, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėjos 2013-11-19 skundą nagrinėti atsisakė. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino, tačiau pabrėžė, kad pareiškėjai iki 2013-12-18 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 51–52).

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-19 sprendimo Nr. (10.1) S-79345, VSDFV 2013-12-04 sprendimo Nr. (6.5) I-8351 teisėtumo bei pagrįstumo, įpareigojimo išmokėti senatvės pensijos dalį ir galimai praleisto termino atnaujinimo.

Taigi, pareiškėja siekia prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą, savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus, daro išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Kauno skyrius 2010–2011 metais nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, kai jai buvo išmokėta ne visa pensija. Šias teismo išvadas patvirtina ir LVAT praktika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 konstatavo, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nurodė, kad panašios pozicijos LVAT laikėsi ir ankstesnėje praktikoje. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Pareiškėja, prašydama įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2013-11-19 skundu, t. y. praleidusi Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VSDFV, priimdama ginčijamą sprendimą, pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino, tačiau pasiūlė pareiškėjai iki 2013-12-18 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėja atsakovei pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra.

Pareiškėja prašo, kad jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja yra praleidusi terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimo apskundimo terminą, jį atnaujinti.

Pabrėžtina, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, teismas negali atnaujinti termino skundui paduoti VSDFV, kol su tokiu prašymu nebuvo kreiptasi į VSDFV. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo išaiškinta teisė kreiptis su prašymu į atsakovę dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 5–6), tačiau pareiškėja tokia teise nepasinaudojo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad, remiantis Taisyklių 20 punktu, skundo padavimo VSDFV termino praleidimas neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į šią išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją su prašymu šį terminą atnaujinti, kartu pateikiant įrodymus, pagrindžiančius delsimo kreiptis į šią instituciją priežastis.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VSDFV 2013-12-04 sprendimu Nr. (6.5) I-8351 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-19 skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl nurodytas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ši pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 punktas).

Pareiškėja taip pat kelia reikalavimą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-19 sprendimo Nr. (10.1) S-79345 ir šio VSDFV teritorinio skyriaus įpareigojimo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose asmenys, prieš kreipdamiesi į VSDFV, neprivalėjo kreiptis į jiems pensiją mokantį VSDFV teritorinį skyrių. Vadinasi, pareiškėja per trejus metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos VSDFV turėjo ginčyti sprendimą mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Nepaisant to, 2013-10-15 pareiškėja prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką pateikė VSDFV Kauno skyriui, o pastarasis 2013-11-19 sprendimu šį prašymą tenkinti atsisakė.

Pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 2 punktą, vienas iš ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų yra tai, jog jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. VSDFV Kauno skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymo pobūdį, jį pagal kompetenciją turėjo persiųsti nagrinėti VSDFV. Nepaisant to, atsakovas VSDFV Kauno skyrius ne tik pateikė pareiškėjos prašomą informaciją, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymo dalį, kuria pareiškėja prašė išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad VSDFV Kauno skyrius, priimdamas 2013-11-19 sprendimo Nr. (10.1) S-79345 dalį, kuria atsisakė išmokėti pareiškėjai pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl ši sprendimo dalis naikintina remiantis ABTĮ 89 str. 1 d. 2 punktu. Teismas taip pat pažymi, kad nors panaikinus VSDFV Kauno skyriaus sprendimo dalį, pareiškėjos teisės į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką realiai nėra apginamos, ABTĮ 89 straipsnio kontekste, toks sprendimas turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Minėta, kad ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo spręsti įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Dėl to, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo būtina iki galo išnaudoti privalomą valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytą ikiteisminę tvarką, t. y. neužtenka tik pradėti šią procedūrą, o būtina, kad VSDFV skundą išnagrinėtų iš esmės, konstatuota LVAT 2013-10-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013-10-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013-10-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt. Nagrinėjamu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisakė išnagrinėti iš esmės pareiškėjos skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų, susijusių su pensijos mokėjimu pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį, tuo užkirsdama kelią pareiškėjai pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka savo pažeistoms teisėms ginti. Tačiau VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, išaiškino pareiškėjai teisę per nustatytą terminą pateikti VSDFV prašymą atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą bei įrodymus, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, remiantis Taisyklių 31 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėja dar gali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 103 str. 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pensijos dalį paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaujantis ABTĮ 104 str. 1 dalimi, pareiškėjai išaiškintina teisė kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu su prašymu turi būti pateikiami objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys šio termino praleidimą. Pareiškėjai kreipusis į VSDFV ir VSDFV sprendimu atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo paduoti, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą, skųsdama tokį atsisakymą atnaujinti terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 ir 2 punktu, 103 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos J. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013-11-19 sprendimo Nr. (10.1) S-79345 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo.

Pareiškėjos J. R. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjos J. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Išaiškinti pareiškėjai teisę kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu atnaujinti skundo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu su prašymu būtina pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.