- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- eI2-3994-621/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06107-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- M. R. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. Z. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Departamentas) 2025-10-22 sprendimą Nr. 25S228798 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentui prie LR VRM pateikė prašymą Nr. 2404- LLG-8797 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu Vilniaus Universitete (toliau - Universitetas), per išorinį paslaugų teikėją. 2024-08-26 Migracijos departamento priimtu sprendimu buvo išduotas leidimą laikinai gyventi Nr. 760377817, galiojantis iki 2026-08-25. Per MIGRIS komunikaciją Vilniaus Universitetas pateikė pranešimą Nr. 2510-PRNŠ-0657, kad Užsieniečio studijos nutrauktos nuo 2025-10-12, surinkus daugiau nei 20 kreditų skolų ir / ar akademinių skolų. 2025-10-23 MIGRIS paskyroje Pareiškėjas gavo pranešimą apie Migracijos Departamento priimtą sprendimą Nr. 25S228798 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vilniaus Universitetas vienašališkai nusprendė nutraukti studijas, nes pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėjo lankyti užsiėmimų.
Pareiškėjas 2025-09-15, elektroniniu paštu, parašydamas elektroninį laišką, kreipėsi į Vilniaus Universiteto Anglų filologijos katedros administratorę M. G., informuodamas ją apie išduotą nedarbingumo pažymą. Visą ligos laikotarpį skaitė ir gilinosi į Vilniaus Universiteto dėstytojų pateiktą dėstomą medžiagą sistemoje “Moodle”, kadangi turėjo tikslą ir stengėsi visais įmanomais būdais pasveikti ir grįžti į studijas, kai tik fiziškai bus pajėgus tai padaryti.
Vilniaus Universitetas, vienpusiškai nutraukęs studijų sutartį dėl nepakankamo kreditų skaičiaus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo fizinis nedalyvavimas paskaitose, kuris lėmė akademinių skolų susidarymą, buvo pagrįstas jo prastos sveikatos būklės, apie kurią Universitetą informavo laiku, geranoriškai ir sąžiningai stengdamasis bendradarbiauti, ieškodamas sprendimo, kuris padėtų išvengti situacijos, kurioje atsidūrė.
Migracijos departamento sprendimas Nr. 25S228798panaikinti leidimą laikinai gyventi yra neteisingas, šališkas ir pažeidžiantis objektyvumo, proporcingumo, teisingumo principus.
Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįvertinus individualių aplinkybių, pažeidžia Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymą (Toliau - ABTĮ) ir jame įtvirtintus principus.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko individualaus aplinkybių vertinimo. Universitetas buvo informuotas apie ligą ir gydytojo išduotą pažymą (Forma Nr. F094/a) bei faktą, kad fiziškas nedalyvavimas studijose buvo laikinas ir objektyviai pateisinamas.
Toks formalus sprendimas, priimtas neatsižvelgus į faktines aplinkybes, prieštarauja proporcingumo principui, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo veiksmai neviršytų to, kas būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Tiek Vilniaus Universiteto vienašališkas sprendimas nutraukti studijų sutartį, tiek Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
Šiuo individualiu atveju, Universitetui pateikus oficialią gydytojo pažymą ir pranešus apie ligą, egzistavo teisėtas lūkestis, kad studijos bus laikinai sustabdytos, o ne nutrauktos, o Migracijos departamentas bus informuotas apie pateisinamą priežastį dėl studijų sustabdymo ir gaus oficialius dokumentus iš Universiteto.
Migracijos departamento sprendimas, paremtas tik vienašališka Universiteto pateikta informacija, be papildomo faktinių aplinkybių patikrinimo, rodo šališkumą, neobjektyvumą ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Taip pat, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniui, garantuojančiam teisę į teisingą administravimą ir būtinybę išklausyti asmenį prieš priimant jam nepalankų sprendimą.
Svarbu pažymėti, kad priimtas sprendimas užkerta kelią ne tik tęsti studijas Vilniaus universitete, bet automatiškai pažeidžia pasirinkimo laisvės principą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Žmogaus Teisių konvencijos protokolą, kiekvienas asmuo turi teisę į išsilavinimą bei laisvą pasirinkimą siekti mokslo ir profesinės karjeros. Universitetas vienašališkai nutraukęs studijas be objektyvaus pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimo, o Migracijos departamentas panaikinęs turimą leidimą laikinai gyventi, nevertindamas individualių aplinkybių, išplėtė šio pažeidimo pasekmes, atimdamas teisę laikinai gyventi Lietuvoje ir grįžti į studijas.
Nagrinėjamu atveju Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo neatliko, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai su tikslu studijuoti, atsakingai lankė paskaitas ir rengiamus egzaminus iki ūmios sveikatos būklės pablogėjimo, o sveikatos būklei pagerėjus, yra pasiruošęs grįžti ir tęsti studijas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje).
2025-10-15 gautas Vilniaus universiteto (toliau - Universitetas) pranešimas Nr. 2510- PRNŠ-0592 kuriuo Migracijos departamentas informuotas, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos pareiškėjui surinkus daugiau nei 20 kreditų skolų ir/ar akademinių skolų.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025-10-22 sprendimą Nr. 25S228798 panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 50 str. 1 d. 9 p. numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjas turėjo būti apklaustas dėl susidariusių aplinkybių. Teisės aktai nagrinėjamu atveju nenumatė Migracijos departamento pareigos apklausti pareiškėją. Šiuo atveju priimti ginčijamą sprendimą užteko Universiteto pateikto pranešimo ir su pranešimu prisegta informacija, kad priimti ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgdami į tai ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. Universiteto studijų prorektoriaus įsakymu Dėl užsienio studentų priėmimo Nr. Ss-34 Pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į Universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos bakalauro nuolatines studijas į valstybės nefinansuojamą vietą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tarp Universiteto ir Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo pasirašyta studijų sutartis (toliau tekste Sutartis) Nr. 24-237939, kurioje nustatytos studijų Universitete pagrindinės sąlygos ir abiejų šalių įsipareigojimai. Studentams suteikiama teisė įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį Universiteto Studijų nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų apibrėžtus apimties ir kokybės standartus; gauti su savo studijomis susijusią informaciją; savarankiškai susipažinti su Universiteto svetainėje paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais studijų proceso organizavimą ir sekti šių aktų pakeitimus bei kt. Be suteiktų teisių studentas įsipareigojo vykdyti pasirinktos studijų programos užduotis ir studijų sutarties reikalavimų, laikytis Studijų nuostatų, Universiteto statuto ir kitų studijas bei Universiteto vidaus gyvenimą reglamentuojančių aktų reikalavimų ir kt.
Studijų sutarties 52.2 punkte yra numatyta, kad Universitetas turi teisę vienašališkai, įspėjęs Studijuojantįjį ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nutraukti Sutartį šalinant Studijuojantįjį iš Universiteto Studijų nuostatuose ir (ar) Akademinės etikos kodekse ir (ar) reguliamine nustatytais atvejais ir Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka. Studijų nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus universiteto senato 2022 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. SPN-43 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.), yra išvardinti atvejai, kuomet studentas yra šalinamas iš Universiteto. Viename iš jų, 75.1 punkte aiškiai nurodyta, kad studijuojantysis šalinamas dėl nepažangumo (turint daugiau kaip 20 studijų kreditų apimties skolų ir (arba) akademinių skolų).
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad „..Vilniaus universitetas, vienpusiškai nutraukęs studijų sutartį dėl nepakankamo kreditų skaičiaus, neatsižvelgė į tai, kad mano fizinis nedalyvavimas paskaitose, kuris lėmė akademinių skolų susidarymą, buvo pagrįstas mano prastos sveikatos būklės, apie kurią Universitetą informavau laiku...“. Pateikdamas Medicininę pažymą apie tai, kad serga ir negalės atvykti į Universitetą laikotarpyje nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. spalio 14 d. imtinai, Filologijos fakulteto studijų administratorę el. paštu Pareiškėjas informavo tik 2025 m. rugsėjo 15 d. (e. laiškus byloje pateikė Pareiškėjas). Iki 2025 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjas apie tai, kad negali dalyvauti studijų procese jokios informacijos Universitetui neteikė, nesikonsultavo, nebendradarbiavo su Filologijos fakulteto administracija, nepateikė ir nenurodė jokių priežasčių dėl kurių atsirado akademinės skolos, nenurodė priežasčių, kodėl studijuojantysis neatvyko į atsiskaitymus. Pažymėtina, kad jau iki 2025 m. rugsėjo 15 d. turėjo 40 studijų kreditų apimties skolų. Taigi, Pareiškėjas, nors ir tvirtina, kad į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas tikslą studijuoti bei įgyti aukštąjį išsilavinimą, nesielgė atsakingai ir rūpestingai, nedėjo pakankamų pastangų, kurių galima būtų tikėtis iš savo studijomis besirūpinančio asmens.
Todėl 2025 m. spalio 2 d. Universiteto studijų prorektoriaus įsakymu Nr. SD-542 „Dėl studijų sutarties nutraukimo“ su Pareiškėju studijų Sutartis buvo nutraukta nuo 2025 m. spalio 12 d. ir jis pašalintas iš Universiteto.
Pareiškėjas sudaręs studijų sutartį su Universitetu jos nevykdė, studijų procese dalyvavo netinkamai, surinko daugiau nei 20 studijų kreditų apimties skolų, todėl Universitetas visiškai teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą šalinti jį iš Vilniaus universiteto.
konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-10-22 sprendimo Nr. 25S228798, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760377817, galiojantis iki 2026-08-25, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2024-06-27 pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi buvo priimtas studijuoti į Vilniaus universitetą pagal studijų programą (programas). Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760377817, galiojantis iki 2026-08-25. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą. 2025-10-15 Vilniaus universitetas pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2510-PRNŠ-0592, kuriame informavo Migracijos departamentą, kad nuo 2025-10-12 pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų ir su pareiškėju nutrauktos studijos pareiškėjui surinkus daugiau, nei 20 kreditų skolų ir / ar akademinių skolų. Migracijos departamento 2025-10-22 sprendimu Nr. 25S228798 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760377817, nes asmuo nutraukė studijas. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 9 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.
Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 46 straipsnio nuostatas. UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 29.34 punkte nurodyta, kad Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtina šie dokumentai: Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą – mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis.
Vilniaus universitetas 2025-10-15 pateikė Migracijos departamentui pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2510-PRNŠ-0592, kuriame nurodė, kad nuo 2025-10-12 pareiškėjo studijos nutrauktos.
Pažymėtina, kad šioje byloje nevertinamas studijų sutarties nutraukimo pagrįstumas. Nutraukus studijas, pareiškėjas neatitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. nėra įgyvendinamas tikslas, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių, įvertinus teisinį reglamentavimą, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje UTPĮ nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir nėra nustatyta jokių išimčių, Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų.
Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir šioms aplinkybėms jas pagrįstai taikė pareiškėjo individualiu atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.
Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas iš esmės, nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji bylos šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.