Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės Marijampolės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-381-329/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo M. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie trečiojo asmens atliktus apmokėjimus už elektros energiją iki skolos susidarymo, nepripažindamas trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, atsisakant prijungi prie bylos trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus dėl skolos už elektros energiją, netinkamai ištyrė ir nenustatė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, užkirto galimybę proceso šalims susipažinti ir išreikšti nuomonę dėl neprijungtų įrodymų, vertino tik ieškovės įrodymus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo, betarpiškumo tiriant įrodymus principus. Teismas, atmesdamas visus atsakovės prašymus, nebuvo objektyvus, pažeidė teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Teismas turėjo pakeisti pradinę atsakovę Marijampolės savivaldybę tinkama atsakove M. G.. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisykles, kadangi jose įtvirtinta būtent vartotojo atsakomybė už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nesiejama su privalomu rašytinės elektros pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, todėl tais atvejais, kai elektros energija tiekiama vartotojui, kuris yra būsto nuomininkas ir tiekėjui yra žinomas (jį galima nustatyti), būtent vartotojas yra tiesioginis atsakomybės subjektas, sprendžiat skolų už patiektą elektros energiją sumokėjimo klausimą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui ir neatsižvelgė į tai, kad butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui.Santykiai tarp nuomininko ir energijos tiekėjo gali atsirasti ne tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi CK 6.284 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tokio pobūdžio sutarties sudarymą ne tik rašytine forma, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes ieškovė elektros energiją tiekė, o nuomininkė ją vartojo, todėl yra pagrindas trečiojo asmens sutartinei atsakomybei kilti. CK 6.584 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios mokesčio už vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas mokėjimo tvarką, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, norma yra blanketinė, nukreipianti į Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001 07 11 nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktą , kuriame įtvirtinta, kad nuomininkai už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją atsiskaito pagal nustatyta tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu 7 ir 8 punktuose yra nurodyta nuomininko pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka atskirai mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas, todėl savivaldybė negali būti atsakinga už trečiojo asmens skolas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkei – tenka pareiga atsiskaityti už bute ir daugiabučio namo bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareigą apmokėti už suvartotą elektros energiją turi atsakovė – buto savininkė. Atsakovė, nesutikdama su šia išvada, skundą grindžia netinkamu specialiųjų elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančių normų taikymu, t. y. savivaldybė negali būti atsakinga už buto nuomininko skolas ieškovei, kadangi nuomos sutarties pagrindu nuomininkas prisiėmė pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka atskirai mokėti mokesčius už elektros energiją ir dėl to, kad tarp energijos tiekėjo ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais sudaryta elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartis.

Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energijos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos. Prašomos priteisti skolos susidarymo už suvartotą elektros energiją laikotarpiu galiojo LR ūkio ministro 2010 02 11 įsakymu Nr.1-38 ir LR energetikos ministro 2013 12 04 įsakymu patvirtintos Taisyklių redakcijos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl netinkamo šiose taisyklėse elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančių normų taikymo nusprendžiant apeliantę laikyti tinkamu subjektu, kuriam kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją. Taisyklių 96 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Vertindamas šią nuostatą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties kaip viešosios sutarties teisinio reguliavimo kontekste, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 03 20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Aiškindamas Taisyklių 96 punktą kartu su 18 punktu, kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė, nuomininkui galinti pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 04 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014). Nagrinėjamu atveju, rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis tarp ieškovės ir buto nuomininkės nėra sudaryta. Todėl, remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytina apeliantė, taigi, jai ir tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Dėl nurodyto atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas turėjo skolą už elektros energiją priteisti iš buto nuomininkės, kadangi jai tokia pareiga kyla iš tarp jos ir ieškovės konkliudentiniais veiksmais sudarytos elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties. Nuomininko, kuris nepripažintas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių šalimi, pareiga atsiskaityti kyla iš nuomos sutarties ir jo bei būsto savininkės tarpusavio atsiskaitymai gali būti kito ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 04 20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, pateiktais išaiškinimais, kadangi abiejose bylose tarp šalių susiklostę santykiai yra identiški.

Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad, esant tarp atsakovės ir gyvenamosios patalpos nuomininkės sudarytai nuomos sutarčiai, kurioje numatyta pareiga nuomininkei Vyriausybės nustatyta tvarka atskirai mokėti mokesčius už suvartotą elektros energiją, atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Apeliantės nurodoma CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 07 11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už teikiamas paslaugas tvarka šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja energijos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Nuomos sutartis nustato nuomos sutarties šalių, t. y. gyvenamosios patalpos savininko ir šios patalpos nuomininko, tarpusavio teises ir pareigas, tačiau ji neturi įtakos ieškovės, t. y. asmens, nesančios nuomos sutarties šalimi, teisėms ir pareigoms. Minėta, iš nuomos sutarties kilęs ginčas tarp būsto savininkės ir nuomininko dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo gali būti kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu atmestinas ir skundo argumentas, kad reikalavimas pareikštas ir byla išnagrinėta esant netinkamam atsakovui. Vertinant skundo argumentus dėl procesinių teisės normų pažeidimo teismui netenkinus atsakovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir prijungimo, pažymėtina, kad pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas turi teisę atmesti prašymus dėl įrodymų, neturinčių esminės reikšmės ginčo išsprendimui, išreikalavimo ar prijungimo. Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo esmę, nėra pagrindo teismo veiksmus neprijungiant prie bylos duomenų apie trečiojo asmens atliktus apmokėjimus už elektros energiją, rašytinio paaiškinimo dėl skolos, nepripažįstant trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, vertinti atsakovės procesinių teisių pažeidimu. Aplinkybė, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai nėra palankūs apeliantei, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sprendžiant tokio pobūdžio ginčus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.