Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-160-922/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
1-160-922/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47997-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
J. B.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-160-922/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47997-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;.; 1.2.4.8.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 2015-11-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 4 d. - laisvės apribojimu 6 mėn.; 2017-05-08 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. – 30 parų areštu;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2017-09-17 d. apie 11.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus asmeniniam konfliktui, sudavė stovinčiai savo sugyventinei V. V. vieną kartą ranka į dešinę ausį, sėdinčiai įspyrė ne mažiau šešis kartus į veidą, išėjęs į kiemą tampė jos plaukus, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės akies, abiejuose vokuose, abiejų ausų kaušelio srityse ir dešinio smilkinio srityje, taip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimu metu įtariamasis J. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine V. V. ir mama. 2017-09-17 jis kartu su sugyventine ir mama nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 2 butelius 0,7 l tapos degtinės. Kiek jis pats išgėrė, neprisimena, bet nemažai, nes tikrai buvo girtas ir ne viską prisimena. Apie 11.00 val. su sugyventine susibarė, nes jis norėjo neblaivus vairuoti, o ji atėmė automobilio raktelius. Konfliktas įvyko kambaryje, jis jai sudavė ranka į veidą, nuo smūgio ji atsisėdo ant lovos. Jai atsisėdus neprisimena kiek kartų įspyrė į veidą, į kur tiksliai, taip pat neprisimena. V. V.nuėjo į kitą kambarį ir jam atnešė raktelius. Jis po suduotų smūgių išėjo iš namų, automobilio nevairavo. Kieme tarp jo ir sugyventinės konflikto tikrai nebuvo. Kieme jis sugyventinės netampė. Po suduotų smūgių nematė ant jos kūno jokių sužalojimų, ji neverkė, nesiskundė fiziniu skausmu, konflikto metu ji nesigynė, jam nė karto nesudavė. Tai pirmas kartas, kai smurtauja prieš sugyventinę, labai gailisi dėl šio poelgio (b. l. 67-69).

Papildomos apklausos metu įtariamasis J. B. parodė, kad su jam 2017-09-19 įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Pripažino, kad 2017-09-19 pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis jis smurtavo prieš savo sugyventinę V. V., sudavė jai rankomis ir kojomis į veidą, gal dar kažkur. Laikosi savo ankščiau duotų parodymų. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, savo sugyventinės atsiprašė. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74-75).

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2017-09-17 apie 11.00 val. po išgertuvių jos sugyventis J. B. norėjo paimti savo automobilio raktelius ir išvažiuoti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ji to daryti neleido ir paslėpė raktelius. Todėl jos sugyventinis reikalaudamas raktelių kambaryje pradėjo ją mušti, trenkė jai ranka į veidą ir ji atsisėdo ant lovos. Tada jis spyrė jai apie šešis kartus į veido sritį. Ji sulaukusi momento išbėgo į kiemą, jis jai spyrė ir ji nugriuvo. Kieme jos sugyventinis ją tempė iš kiemo paėmęs už jos rūbų ir įtempė atgal į kambarį, vėl pradėjo ją mušti į veido sritį. Ji atidavė jam automobilio raktelius ir jis išvažiavo (b. l. 28-30).

Papildomai apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. B. prasidėjo kambaryje (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis, supykęs, kad ji jam nedavė raktelių, jai stovinčiai vieną kartą sudavė dešine ranka į veidą, o tiksliau į dešinę ausį, nuo smūgio ji atsisėdo ant lovos. Tada jai sėdinčiai įspyrė ne mažiau šešių kartų į veido sritį, į kur tiksliai neprisimena. Ji labai išsigando, pabėgo į kiemą, o J. B. bėgo jai iš paskos. Kieme pasivijo, ją pargriovė. Kieme pargriuvusiai jai smūgių nesudavė, bet rankomis paėmė už plaukų ir tempė į kambarį. Kai tempė ją už plaukų, ji pati ėjo, jos kūno ant žemės netampė. Kambaryje, kuriame prasidėjo konfliktas, ją paleido ir ji jam atnešė automobilio raktelius. Jis paėmė tuos raktelius ir išėjo į kiemą, nežino ar su automobiliu nuvažiavo ar išėjo kažkur pėsčias, iki šiol J. B. nėra grįžęs namo. Nuo jai suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, buvo padaryta mėlynė prie dešinės akies, mėlynės ant ausų. Tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtauja sugyventinis. Ji jam pretenzijų neturi, nori su juo taikytis, nes vienai išgyventi būtų sunku. Jie su sugyventiniu 2017-09-17 abu išgėrinėjo, buvo neblaivi, todėl ne viską gerai prisimena (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jai priklauso namas minėtu adresu, kuriame gyvena su sūnumi J. B. ir jo sugyventine V. V.. Ji 2017-09-17 nuo ryto buvo namuose, alkoholio nevartojo. Apie 11.00 val. ji su J. B. susipyko, nes jis norėjo neblaivus važiuoti automobiliu. Jis su V. V.nuo ryto gėrė degtinę. J. B. labai susinervino ir supykęs kambaryje sudavė V. V. rankomis ir kojomis į veidą, į kur tiksliai ir kiek smūgių sudavė, neprisimena. Ji pati yra senyvo amžiaus, todėl ne viską gerai įsidėmi ir prisimena. Po smūgių V. išbėgo į kiemą, kas vyko kieme ji nematė, nes liko savo kambaryje, nematė, ar ją tampė už plaukų. Po kelių minučių grįžo į kambarį V., padavė J. automobilio raktelius ir jis išvažiavo. Kokie buvo padaryti sužalojimai V. V., ji nežinojo, tik matė ant kažkurios V. ausies mėlynę. Tai ne pirmas kartas, kai B. su V. V. mušėsi, kai jie abu išgeria, dažnai pykstasi (b. l. 40-42).

Specialisto išvadoje Nr. G 922/2017 (06) nurodyta, kad V. V. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, abiejų ausų kaušelio srityse ir dešinio smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 37).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir J. B. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios bei liudytojos apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Alytaus AVPK Varėnos rajono PK 2017-09-18 nutarimu J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-78).

Prokuroras siūlo pripažinti J. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 90 parų areštą ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. B. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšies (b. l. 79-81).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš sugyventinę. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas, nedirbantis.

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas J. B. pripažino kaltę. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmę vykdyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sulaikius J. B..

Paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, priėmusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė