Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. I-7486-764/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
I-7486-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01370-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
A. J. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7486-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-01370-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei ir atsakovo atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. M. (A. J. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. J. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-01-08 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-54.

Šalies argumentai

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad Departamento sprendimas, kuriuo jam uždrausta iki 2018-01-08 atvykti į Lietuvos Respubliką bei nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Departamento sprendime nėra nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu sprendimas priimtas. Vadinasi, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. Be to, ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas tik jo prašymu, vadinasi, Departamentas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. nuostatų. Pareiškėjas yra UAB „Larta“ bendraturtis ir šioje įmonėje dirba vadybininku, todėl tokia griežta sankcija yra neproporcinga, nes pareiškėjui į Šengeno zoną gali tekti atvykti verslo reikalais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-05 nutartį, priimtą iš esmės analogiško pobūdžio byloje, kurioje buvo ginčijamas Departamento sprendimas uždraudžiantis pareiškėjo tėvui J. M. atvykti į Lietuvą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP), 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgus į tai, kad Departamento 2014-12-15 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1700(00277) atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisės aktai, kurie reglamentuoja nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą, nenustato atsakovui pareigos, prieš priimant sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą, kreiptis į jį ir prašyti pateikti papildomą informaciją. Pagal ĮUTP 133 str. nuostatas, toks sprendimas gali būti priimamas remiantis tuo, kad užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, gavus motyvuotą užsieniečio prašymą, duomenys iš nacionalinio sąrašo gali būti išbraukti. Teisės aktuose taip pat nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas draudimo galiojimo terminas. Kadangi sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priimtas remiantis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 6 p., t. y. kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturi, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 3 metus. Toks terminas yra proporcingas ir adekvatus. Duomenys į Šengeno informacinę sistemą buvo įvesti vadovaujantis 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 str. 3 d. nuostatomis. Departamento 2014-12-15 sprendimo, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, turinys pareiškėjui yra žinomas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra nemotyvuotas. Ginčijamame sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo pagrindas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Departamento 2015-01-08 sprendimo Nr. (15/5-9)4U-54 „Dėl draudimo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2014-10-24 padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvoje pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla (b. l. 17–22).

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas 2014-12-05 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1700(00277), vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 6 p. nuostatomis, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, arba nepateikė įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (b. l. 71–74).

Nurodyto sprendimo pagrindu, Departamentas priėmė 2015-01-08 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-54, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018-01-08, įrašė pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą ir įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui iki 2018-01-08 atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 str. 1 d. (b. l. 78–79).

Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra nemotyvuotas, neproporcingas ir neadekvatus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas.

ĮUTP 133 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮUTP 133 str. 4 d.).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai tvarką nustato Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatyti Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – Vertinimo tvarka).

Vertinimo tvarkos 4 p. nustatyta, kad priimant sprendimus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vertinami duomenys, nurodyti Departamentui pateiktuose arba gautuose dokumentuose, taip pat Departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei nustatyti draudimo atvykti laikotarpiai (5 p.).

Pagal Vertinimo tvarkos 11 p., priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.), užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.). Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis (12 p.).

Nei Taisyklėse, nei Vertinimo tvarkoje nėra nustatyti sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turiniui ir formai keliami reikalavimai, todėl teismo nuomone, priimdamas tokį sprendimą Departamentas turėtų vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatomis, t. y. toks sprendimas turėtų būti pagrįstas ne tik teisės normomis, bet objektyviais duomenimis (faktais), taikomos poveikio priemonės turėtų būti motyvuotos, nurodyta akto apskundimo tvarka, o asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes, turėtų būti pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 12 p. nuostatas, sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką kopija užsieniečiui turi būti siunčiama registruotu paštu. Tai, kad Departamento sprendimas turi būti teisiškai ir faktiškai pagrįstas, patvirtina ir anksčiau nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias Departamentui suteikiama diskrecijos teisė vertinti turimus duomenis apie užsienietį ir atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, nepriimti sprendimo dėl draudimo atvykti arba nustatyti kitokį draudimo atvykti laikotarpį.

Kiek tai yra susiję su duomenų iš nacionalinio sąrašo teikimu Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS), Taisyklių 11¹ punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. SIS II reglamento 24 str., reglamentuojančio perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas, 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24 str. 2 ir 3 d. nustatyti atvejai (pagrindai), kuriais perspėjimas yra įvedamas: perspėjimas įvedamas, kai 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje (2 d.); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 d.). Vadinasi, perspėjimas SIS II reglamento 24 str. 3 d. nustatytu atveju įvedamas ne visais atvejais, o Departamentui priėmus sprendimą, kuriame turėtų būti pagrįstas (motyvuotas) tokios priemonės taikymas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2010-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis išimtinai Departamento 2014-12-05 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1700(00277), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį sprendimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, Departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ketinimą vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, taip siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Iš šio sprendimo matyti, kad atsakovui abejonių sukėlė įsteigtos įmonės buveinės adresas, taip pat neišsami informacija apie būsimus pareiškėjo verslo planus. Nurodytas sprendimas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Vadinasi, tokio paties tikslo buvo siekiama ir priimant ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas, nėra nurodyta. Departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 p. nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Departamentas neįverto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Ginčijamame sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C. SIS.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir remdamasis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiškose bylose (2015-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3258-624/2015 ir 2015-10-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015), teismas konstatuoja, kad Departamento 2015-01-08 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-54 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo A. J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-08 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-54.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo A. J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis