Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 121 straipsnį (tvirkinamieji veiksmai 2000 metų vasarą) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 121 straipsnį (tvirkinamieji veiksmai 2001 metų rudenį) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 121 straipsnį (tvirkinamieji veiksmai 2002 metų rudenį) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

- Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 121 straipsnį (tvirkinamieji veiksmai 2003 metų pavasarį) laisvės atėmimu 2 metams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (seksualinis prievartavimas 2004 metais) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (seksualinis prievartavimas 2005 metų žiemą) laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (seksualinis prievartavimas 2006 metais) laisvės atėmimu 6 metams 2 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį (seksualinis prievartavimas 2007 metų vasarą) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį (seksualinis prievartavimas 2008 metų žiemą) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį (seksualinis prievartavimas 2010 metų birželio 19 d.) laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš nuteistojo Z. J. nukentėjusiajai I. J. priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. nuteistas už tai, kad 2000 metų vasarą (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, lovoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. , gimusios 1993 m. kovo 3 d., būkle dėl mažametystės, atliko tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu, t. y. tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų ir į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2001 metų rudenį (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, atliko tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu, t. y. tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų ir į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2002 metų rudenį (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, atliko tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu, t. y. tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų ir į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2003 metų pavasarį, (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), miške, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, atliko tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu, t. y. tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų ir į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2003 - 2004 metais (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo lauko virtuvėje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pradėjo šaukti ir spardytis.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2004 metais (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą prispausdamas savo lytinį organą prie nukentėjusiosios lytinių organų.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2005 metų žiemą (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo namo kambaryje, lovoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2006 metais (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp krūtų ir į nukentėjusiosios lytinius organus bei seksualiai ją prievartavo oraliniu būdu, kišdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2007 metų vasarą (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo remontuojamo namo kambaryje, lovoje, prieš nepilnametės nukentėjusiosios I. J. valią tenkino savo lytinę aistrą trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų ir į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2008 metų žiemą (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo remontuojamo namo kambaryje, prieš nepilnametės nukentėjusiosios I. J. valią, pastarajai atsirėmus į lovą, tenkino savo lytinę aistrą iš nugaros pusės trindamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų ir į nukentėjusiosios lytinius organus.

Be to, Z. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 19 d., apie 15 val. Kelmės rajone, Liolių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), savo namo kambaryje, tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu prieš nepilnametės nukentėjusiosios valią, t. y. bučiavo kaklą, glostė rankas, sėdmenis ir lytinius organus, po to trynė savo lytinį organą stovinčiai nukentėjusiajai I. J. į lytinius organus iš nugaros pusės, po to ją paguldė ant lovos ir trynė savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kitos, t. y. nuosprendyje nurodytos 8-11 nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 151-1 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nuteistojo teigimu, jo dukra yra protinga, gerai besimokanti ir puikiai suprato, kokie veiksmai su ja atliekami, todėl turėjo visas galimybes pasipriešinti, t. y. pasakyti mamai, klasės auklėtojai, broliui, močiutei, tačiau ji sutiko su jo (A. J. ) pasiūlymu. Apeliantas nurodo, kad tokio amžiaus vaikai mokykloje būna supažindinami su biologiniais vyro ir moters skirtumais, jiems aiškinama, kaip atsiranda vaikai. Nuteistasis pažymi, kad per 12 metų jo dukra nei karto neatsisakė būti su juo.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir teigia norintis teisingos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde neginčijama, kad apeliantas padarė jam inkriminuotas veikas, tačiau nesutinkama su kai kurių veikų kvalifikavimu ir dėl dalies jų prašoma taikyti baudžiamosios atsakomybės senatį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendyje nurodytos 1-4 nusikalstamos veikos (tvirkinamieji veiksmai 2000 m. vasarą, 2001 m. rudenį, 2002 m. rudenį, 2003 m. pavasarį) turėjo būti perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, o baudžiamoji byla dėl šių nusikalstamų veikų, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnį, nutraukta.

Toks nuteistojo teiginys nepagrįstas.

2000 m. Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnis, pagal kurį apeliantas prašo kvalifikuoti nuosprendyje nurodytas 1-4 nusikalstamas veikas (tvirkinamieji veiksmai 2000 m. vasarą, 2001 m. rudenį, 2002 m. rudenį, 2003 m. pavasarį), numato baudžiamąją atsakomybę už mažamečio asmens tvirkinimą. Tačiau šis straipsnis neapima veiksmų, kuriuos atliko apeliantas t. y. lytinės aistros tenkinimo su mažamečiu asmeniu fizinio sąlyčio būdu. Kvalifikuojant tas veikas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK, jos būtų laikomos ne mažamečio asmens tvirkinimu, tačiau seksualiniu prievartavimu, kadangi 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta žymiai griežtesnė sankcija negu 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 121 straipsnyje, todėl apeliaciniame skunde prašomas perkvalifikavimas pasunkintų nuteistojo padėtį ir jis nedaromas.

Nuteistasis be pagrindo teigia ir tai, kad nuosprendyje nurodyta 5 nusikalstama veika atitinka senojo Lietuvos Respublikos BK 121 straipsnį, bet ne 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnį ir 149 straipsnio 4 dalį. Ši veika savo turiniu yra pasikėsinimas atlikti lytinius santykius su mažamete, o tai, atsižvelgiant į nukentėjusiosios mažametystę, laikoma pasikėsinimu išžaginti mažametę, o ne tvirkinamaisiais veiksmais, už kuriuos atsakomybę numatė 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 121 straipsnis. Šios veikos padarymo laikas apibrėžtas kaip 2003-2004 m. Tuo laikotarpiu (2003-05-01) nustojo galioti senasis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK ir pradėjo galioti naujasis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK. Nenustačius tikslaus šio nusikaltimo padarymo laiko, nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, nes šis naujasis kodeksas už pasikėsinimą išžaginti mažametį asmenį numatė švelnesnę bausmę (laisvės atėmimą nuo 5 iki 15 m) negu 1961 m. Lietuvos Respublikos BK (šio kodekso 118 straipsnio 4 dalies sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 15 metų).

Nėra pagrindo ir taikyti senatį už 1-5 nusikalstamas veikas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalis nustatė, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai:

1) vieneri metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti nusikaltimai, numatyti šio kodekso 116 straipsnio pirmojoje dalyje, 133, 145, 189, 202, 202-1, 213 straipsniuose;

2) treji metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte;

3) penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams;

4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

2000 m. Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:

a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;

b) ketveri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas;

c) aštuoneri metai, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;

d) dvylika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;

e) penkiolika metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu.

Apeliantas nuteistas už veikas, kurios pagal savo sunkumą nepatenka į kategoriją tų, už kurias būtų taikomi minimalūs vienerių ar dvejų metų senaties terminai pagal bet kurį iš dviejų kodeksų.

1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnyje buvo numatyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas.

Naujajame 2000 m. Lietuvos Respublikos BK šis klausimas sprendžiamas iš esmės taip pat. Šio kodekso 95 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Apeliantas nuteistas už veikas, kurios padarytos kasmet nuo 2000 m. iki 2010 m., todėl su kiekvieno naujo nusikaltimo padarymu kasmet jo senaties terminai nutrūkdavo ir nei dėl vieno nusikaltimo nėra suėję.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo prašymo jo padarytas 8-11 nusikalstamas veikas (mažametės seksualinis prievartavimas 2006 m., nepilnametės seksualinis prievartavimas 2007 m. vasarą, 2008 m. žiemą ir 2010-06-19) perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 151-1 straipsnio 3 dalį. Ši teisės norma numato baudžiamąją atsakomybę tėvui, motinai, globėjui, rūpintojui ar kitam teisėtam vaiko atstovui arba kitam asmeniui, turinčiam įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, lytiškai santykiavusiam ar kitaip tenkinusiam lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Apeliantas nurodo, kad jo dukra yra protinga, gerai besimokanti ir puikiai suprato, kokie veiksmai su ja atliekami, todėl turėjo visas galimybes pasipriešinti, t. y. pasakyti mamai, klasės auklėtojai, broliui, močiutei, tačiau ji sutiko su jo (A. J. ) pasiūlymu. Apeliantas nurodo, kad tokio amžiaus vaikai mokykloje būna supažindinami su biologiniais vyro ir moters skirtumais, jiems aiškinama, kaip atsiranda vaikai. Nuteistasis pažymi, kad per 12 metų jo dukra nei karto neatsisakė būti su juo.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad I. J. , atsižvelgiant į amžiaus ypatumus ir turimas žinias, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Vėliau, atsižvelgiant į turimas žinias, I. J. galėjo pakankamai gerai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę, tačiau, atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos būseną (baimė, beviltiškumas, pasyvumas), ji negalėjo aktyviau su ja atliekamiems veiksmams priešintis (b. l. 48-53, t. 1).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią ekspertų išvadą ir nukentėjusiosios parodymus, kad ji visaip stengdavosi išvengti santykių su savo tėvu, ir pagrįstai pripažino, kad nors aktyviais veiksmais ar kaip nors kitaip išoriškai nukentėjusioji ir neparodė savo prieštaravimo tenkinti apelianto lytinę aistrą, pastarasis, atsižvelgiant į jo amžių ir gyvenimišką patirtį, žinodamas savo dukros I. J. amžių, suprato, jog 2006 metais pasinaudoja bejėgiška pastarosios būkle dėl mažametystės, o vėliau, nukentėjusiajai sulaukus 14 m. amžiaus, būdamas nukentėjusiosios tėvu ir kartu gyvendamas bei nuolat bendraudamas su nukentėjusiąja, taip pat įvertinus ankstesnę nevienkartinę jo seksualinę prievartą prieš savo dukterį, suprato, kad tenkina savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, kadangi pastarosios valia jau buvo palaužta ankstesniais nusikalstamais jo veiksmais. Todėl ir nuosprendyje nurodytos 8-11 veikos tinkamai kvalifikuotos kaip Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje (2006 m. veika) ir 150 straipsnio 3 dalyje (vėlesnės veikos, padarytos nebe prieš mažametę, bet jau prieš nepilnametę nukentėjusiąją).

Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tiek veikų kvalifikavimo, tiek senaties klausimais. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtino 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio reikalavimus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nėra pagrindo keisti ir nuteistajam paskirtų bausmių. Už tvirkinamuosius veiksmus, padarytus 2000-2003 m. 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 121 straipsnio sankcija numatė tik laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę. Apeliantui paskirtos už vidurkį nežymiai didesnės bausmės. Už pasikėsinimą išžaginti jam paskirta artima minimaliai bausmė, o už seksualinį prievartavimą - visais atvejais paskirtos už sankcijos vidurkį mažesnės bausmės. Tokios bausmės atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes – tai, kad nusikalsta prieš savo dukrą, į nusikaltimų sunkumą, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nėra per griežtos ir nešvelnintinos. Galutinė bausmė paskirta tinkamai subendrinus bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ji savo dydžiu taip pat negali būti vertinama kaip per griežta. Dėl nurodytų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą atmesti.