- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-114-309-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją privataus kaltinimo bylą pagal nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo procesas baudžiamojoje byloje Nr. PK-228-291/2011 pagal nukentėjusiosios S. G. privataus kaltinimo skundą, kuriuo D. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas ir bylos medžiaga perduota Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. R. privačios kaltintojos S. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2009 m. gruodžio 25 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kultūros namų kieme, kitų asmenų akivaizdoje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nusikalstamos veikos padarymu kaltinama D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėjimui.
Skunde nurodo, kad teisėja V. Ž. negalėjo nagrinėti S. G. privataus kaltinimo skundo, nes 2011 m. vasario 28 d. teisėja V. Ž. buvo nušalinta nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-246-68/2010 nagrinėjimo, kur S. G. bei V. G. ir A. L. yra kaltinamieji, o ši byla dabar nagrinėjama (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Dėl to apeliantė mano, kad teisėja V. Ž. pažeidė BPK 59 straipsnį. Taip pat nurodo, kad S. G. privataus kaltinimo skundą iki tol nagrinėjo teisėja R. A., todėl apeliantei neaišku, kodėl teisėja V. Ž. priėmė savo žinion nagrinėti S. G. privataus kaltinimo skundą. Teigia, kad S. G. privataus kaltinimo skundo teisėja V. Ž. nenagrinėjo ir priimdama nutartį nebuvo susipažinusi su skundu. Be to, apeliantei iš nutarties nėra aišku, kur kaltinamoji D. R. 2009-12-25 įvykio metu išplūdo S. G.. Teigia, kad šiuo atveju skundas dar nebuvo nagrinėjamas, tik vyko taikinamieji posėdžiai, jų metu niekas nebuvo apklausti, o ir pati pareiškėja S. G. prašė atidėti bylos nagrinėjimą susitaikymui, nors to ji neprašė, todėl mano, kad teismas per beveik 2 metus dar nebuvo priėmęs nutarties dėl bylos perdavimo nagrinėti tęsiamajame posėdyje kaip to reikalauja BPK 413 straipsnio 3 dalis.
Apeliacinio proceso metu nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos gynėjas prašė D. R. apeliacinį skundą tenkinti
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas – Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Baudžiamąjį procesą reglamentuojančiose normose įtvirtinti reikalavimai, kad baudžiamosiose bylose teisingumą vykdantys teismai privalo vadovautis principu, jog įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs. Esant aplinkybėms, keliančioms pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, toks teisėjas negali nagrinėti bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartyse) yra išaiškintas teismo nešališkumo principas subjektyviąja ir objektyviąja prasme. Subjektyvus nešališkumas reiškia, kad teismas (teisėjas) negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo, būti tendencingas; asmeninis (subjektyvus) nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyviąja prasme teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas vyktų taip, jog nekiltų jokių abejonių dėl teismo (teisėjo) nešališkumo, kad su visais bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog kam nors iš jų reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas; vertinant objektyvųjį nešališkumo aspektą turi būti nustatyti tikri faktai, keliantys dėl to abejonių. Teismo nešališkumo principas negali būti aiškinamas plečiamai ir procesinės klaidos ar pažeidimai patys savaime dar nereiškia šio principo pažeidimo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą.
Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant nagrinėjant bylą negali dalyvauti teisėjas, t. y. teisėjo nušalinimo nuo dalyvavimo procese ar pakartotinio bylos nagrinėjimo pagrindai. Viename iš punktų yra nurodyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tai reiškia, kad neleidžiama procese vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų, nurodytų BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, o vėliau tapti bylą kurioje nors teisminėje stadijoje nagrinėjančiu teisėju.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad teisėja V. Ž., susipažinusi su baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-291/2011 pripažintos nukentėjusiosios D. R. prašymu dėl nušalinimo, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-48-291/2011 nagrinėjimo, motyvuodama, kad ji yra pažįstama su vienu iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-291/2011 kaltinamo asmens – A. L. tėvu.
Šioje nagrinėjamoje byloje D. R. privačios kaltintojos S. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2009 m. gruodžio 25 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kultūros namų kieme, kitų asmenų akivaizdoje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad privati kaltintoja S. G., baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-291/2011, nuo kurios nagrinėjimo nusišalino teisėja V. Ž., kartu su A. L. ir V. G. yra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Iš paminėto darytina išvada, kad teisėja V. Ž., būdama nusišalinusi nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-48-291/2011 nagrinėjimo, negalėjo nagrinėti, o vėliau ir priimti sprendimo šioje byloje, kadangi priimdama 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir nusišalindama nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, motyvuojant, kad ji yra pažįstama su vienu iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-291/2011 kaltinamo asmens – A. L. tėvu, privalėjo nusišalinti ir nuo šios bylos nagrinėjimo tais pačiais motyvais, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-291/2011 pripažinta nukentėjusiąja D. R., šioje byloje yra kaltinamoji, kurią kaltina baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-291/2011 kartu su A. L. ir V. G. pripažinta kaltinamąja – S. G..
Todėl kolegija šią aplinkybę, t. y. tai, kad teisėja nagrinėjamoje byloje priimdama sprendimą nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kaip to reikalauja BPK 59 straipsnio 1 dalis, ir bylą išnagrinėjo, esant neišnykusiems nusišalinimo pagrindams, laiko esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. imdamasis nagrinėti bylą ir priimdamas joje sprendimą, nors anksčiau buvo nusišalinęs nuo kitos, tačiau su nagrinėjamu įvykiu susijusios bylos nagrinėjimu su tais pačiais proceso dalyviais, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu. Todėl nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustačiusi besąlyginį pagrindą nutarčiai panaikinti, kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundų argumentų.
Kartu paminėtina ir tai, kad skundžiamojoje nutartyje, konstatuojant, kad D. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, iš esmės nenurodomi kaltinamajai D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, neargumentuojama, kaip buvo šokiruoti ar kitaip įžeisti konfliktuojančių merginų elgesiu aplinkiniai, nors baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai reiškiami pagal BK 284 straipsnį, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį bei aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir reikšmingas nusikalstamai veikai kvalifikuoti, įmanoma tik aiškiai aprašius veiksmus, kurie traktuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla tik už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Taigi skundžiamojoje nutartyje deklaratyviai bei formaliai konstatuojama kaltinamosios D. R. veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, praktiškai visiškai nemotyvuojant bei neargumentuojant šios išvados.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.